krikščionybe.
pamatus(nedievino imperatoriaus, nemokėjo mokesčių) ir todėl ėmė juos persekioti. Ypač žiauriai su jais buvo elgiamasi
Nerono laikais – 64 metais imperatorius pradėjo krikščionių kankinimus ir žudynes. O Domiciano, Decijaus ir Diokletiano
laikais krikščionių persekiojimai tapo sisteminga politika. Tačiau krikščionys net kankinami neišsižadėdavo savo religijos,
nes tikėjo, kad kenčiantiems už tai atviri vartai į Dievo karalystę. Todėl visi persekiojimai išėjo priešingai: savo ištverme
krikščionys įrodydavo, kad jų Dievas yra vienintelis ir tikrasis. Krikščionių gretos ėmė didėti.
70 m. buvo parašyta Evangelija pagal Morkų, tarp 80-100 m. pagal Matą ir Luką.
Imperatoriai suprato, kad krikščionybės nenugalės, todėl imperatorius Konstantinas(pats nebuvo krikščionis, bet vaikus jau
auklėjo krikščioniškai), todėl 313 m. Milano (Tolerancijos) ediktu suteikia bažnyčiai dideles laisves. O imperatorius
Teodisijus I 380 m. Tikėjimo ediktu paskelbia krikščionybę valstybine religija ir uždraudžia pagonių susirinkimus.
Krikščionybė „nugali“.
354-430 gyveno Šv. Augustinas, katalikų bažnyčios filosofas, krikščioniškosios teologijos pradininkas.
Didžiojo tautų kraustymosi metu Bažnyčia Europoje įgijo dar ir politinį, karinį, bei socialinį vaidmenį: vedė derybas su
barbarais, gelbėjo mietus nuo plėšikavimo, dalijo maisto produktus, išlaikė ligonines, steigė mokyklas ir vienuolynus.
Krikščionybės įtaka buvo tokia didelė, kad užimtose Vakarų Romos imperijos teritorijose barbarai ėmė kurti jau
krikščioniškas valstybes. Labai svarbus įvykis buvo frankų Merovingų dinastijos karaliaus Chlodvigo perėjimas į
krikščionybę 498 m. Vėliau Frankų karalystė tapo krikščionybės skleidėja vakaruose. Rytuose krikščionybę skleidė Bizantija.
Tarp Rytų ir Vakarų bažnyčios besivystidamos įgavo skirtingų bruožų:
1. žlugus Vakarų Romos imperijai popiežius įgijo daugiau savarankiškumo, o Konstantinopolio patriarchas buvo labai
priklausomas nuo Bizantijos imperatoriaus;
2. popiežius buvo vienintelis Katalikų bažnyčios valdovas, o Konstantinopolio patriarchas turėjo dalytis valdžia dar su
3 patriarchais (Antiochijos, Aleksandrijos ir Jerualės);
3. katalikai teigė, kad Šv. Trejybę sudarantys Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šv. Dvasia yra lygus, o stačiatikiai
šios lygybės nepripažino;
4. bažnytinės katalikų apeigos buvo atliekamos lotynų kalba, o stačiatikių – graikų kalba;
5. katalikai žegnojosi 5 pirštais, o stačiatikiai – 3;
Katalikų popiežius ir Konstantinopolio patriarchas siekė platinti „savo“ krikščionybę, todėl tarp jų ir kildavo konfliktai.
Galiausiai kai nepaisydamas patriarcho...
Šį darbą sudaro 47347 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!