Konspektai
Lietuvos istorijos konspektai iki XVIIIa
Lietuvos valstybės susidarymo kontekstai;
Feodalizmo samprata;
Mindaugas ir Lietuvos valstybė;
Pomindauginė sumaištis valstybėje. Traidenio valdymas;
Gedimino laikų Lietuvos valstybė;
Algirdo ir Kęstučio vidaus bei užsienio politika;
Konfliktas valdančioje viršūnėje po Algirdo mirties;
Pagonybė Lietuvoje;
Lietuvos krikšto aplinkybės ir pasekmės LDK;
Krėvos akto problematika;
Vytauto vidaus ir užsienio politika;
Lietuvos-Lenkijos unijos klausimas XV a;
Ponų tarybos susiformavimas ir jos vieta valstybės gyvenime;
DLK Kazimiero valdymas;
Renesanso ir humanizmo apraiškos LDK, bajorija ir lietuvių kalba, polonizacija ar polonizavimasis;
Didikų ir bajorų reikšmės valstybėje santykio kitimas XVI-XVIII a;
Lietuvos statutai;
Teismų reforma 1564-1566 m;
Reformacija Lietuvoje;
Lietuvos Brastos bažnytinė unija;
Liublino unija ir jos vertinimas;
LLR valdymas po Liublino unijos (valdovas, senatas, seimai, seimelis) atskiri LDK seimai;
Pirmieji tarpuvaldžiai ir valdovo rinkimai. Henriko artikulai;
S.Batoro valdymas; Livonijos karo pabaiga; Jam Zapolskio paliaubos;
Zigmanto Vazos bandymai stiprinti valdovo valdžią; 1606-1608 m. bajorų maištas;
Karai su Rusija XVII a. viduryje; ukrainiečių sukilimas;
XVII a. vidurio karas su Švedija; Olyvos taika;
Reformų bandymai paskutiniaisiais Jono Kazimiero valdymo metais; Marija Liudvika;
Didikų oligarchinė valdžia, jų tarpusavio kovos; Valkininkų kautynės;
Šiaurės karas ir jo pasekmės LDK;
Nebylusis seimas;
Čartoriskių reformos;
Radomo ir Baro konfederacijos. Jų susidarymo priežastys, esmė ir pasekmės;
Pirmasis valstybės padalijimas: priežastys ir pasekmės;
Ketverių metų seimas ir jo priimtos reformos;
Targovicos konfederacijos susiformavimo priežastys ir pasekmės;
II valstybės padalijimas: priežastys ir pasekmės;
1794 m. sukilimas;
III Lietuvos-Lenkijos padalijimas. Valstybės žlugimas.
Apie XI a. susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, kuri greičiausiai jau buvo ankstyvasis valstybinis darinys. Ji, naudodamasi Polocko kunigaikščių vidaus kovomis, XII a. tapo galingiausia baltų kunigaikštyste. Apie 1183 m. susikūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios pradžią žymi staigus Lietuvos karinės galios išaugimas. Ankstyvosios Lietuvos valstybinės struktūros išlaikymo pagrindą sudarė pasėdžių rinkimo sistema. Susikūrus LDK, pasėdžių telkimo punktuose ėmė kurtis valdovo dvarai. Mindaugas sustiprino valdovų ūkinę galią ir pirmasis pakreipė Lietuvą Vakarų Europos civilizacijos link, tačiau reikia atmesti nuomonę, kad jis buvo Lietuvos valstybės įkūrėjas.
• Baltų žemėse politinės organizacijos stiprinimo pareikalavo poreikis organizuoti gynybą nuo IX – X a. susidariusių didelių slavų valstybių – Lenkijos ir Rusios. Iš visų baltų žemių sėkmingiausiai politinę organizaciją plėtojo Lietuva.
• XI – XII a. Lietuvoje ir gretimose srityse jau atsirado kunigaikščių rezidencijų tipo piliakalniai;
Visi šie bruožai gali būti būdingi tiek vadystei, tiek ir valstybei.
LDK susidarymo argumentai:
• Nuo 1183 m. lietuviai savarankiškai pradėjo rengti didelio masto žygius (Pirmasis savarankiškas lietuvių karo žygis į Rusią);
• Į Lietuvos įtaką patekusios kunigaikštystės galutinai susijungė į vieną valstybę;
• Jungtinė Lietuvos valstybė, apimanti Lietuvos kunigaikštystę ir kelias kitas kunigaikštystes, sąlyginai gali būti vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – rusinų tradicijoje didžiaisiais vadinti kunigaikščiai, kuriems buvo pavaldūs keli smulkesni kunigaikščiai;
• Sakmės apie Igorio žygį” (1185 m.) duomenys tuometinę Lietuvos galią dar labiau išryškina.
Lietuvos valstybės susidarymas datuojamas XIII a. pirmoje pusėje.
Argumentai:
• 1219 m. sutarties dalyvių sąrašas rodo, kad Lietuvos kunigaikščių veiksmai jau buvo vieningi;
• Iki pat XIII a. lietuvių žemių vienijimasis dar nebuvo baigęsis (tai liudija vieno kurio nors pagrindinio kunigaikščio nebuvimas, sutartyje su Haliču minimi net 5 vyresnieji kunigaikščiai);
• Lietuvių žemes baigė vienyti kunigaikštis Mindaugas apie 1240 m.
• Plito ir įsigalėjo alodas;
• Vyko visuomenės socialinis sluoksniavimas, formavosi ir įsigalėjo visuomeninis darbo, pareigų ir teisių pasidalijimas;
• Saulės mūšiui vadovavo ne valstybės vadovas ir kariavo ne valstybės kariuomenė, bet žemaičių kunigaikštis Vykintas ir žemaičiai.
• Apie 1245 m....
Šį darbą sudaro 15548 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Istorijos konspektas
- 39 psl., (15548 ž.)
- Word failas 418 KB
- Įkeltas: 2024 m.
Atsisiųsti šį konspektą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
