Gera teorija - makroekonomika

1. PINIGAI IR BANKAI. Pinigų kilmė, funkcijos ir formos Pinigai - visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto,taupymo ir mokėjimo priemonės funkcijas. Visuotinis vertės ekvivalentas-tai prekė,į kurią mainomos kitos prekės. Pinigu f-jos: 1.Pinigai kaip mainu priemone: pinigai e-ikoje reikalingi ne patys savaime, bet kaip priemone, atliekant ivairius sandelius:prekems isigyti ar parduoti. Barterine ekonomika – tai ekonomika kai nera vienos, visuotinai pripazintos mainu priemones, ir prekes mainomos viena i kt. Pinigai padeda taupyti laika, pailgina laisvalaiki, leidzia pagamint papild prekiu ir paslaugu. Tai visuomenes pazangos rodiklis.2. pinigai-apskaitos vienetas, kuriuo nustatomos kainos ir vedama apskaita. Kaina veikia gamybos kastai, jos paklausa, pasiula, kokybe reklama.3. Pinigai-taupymo priemone.pinigai nera vienintele turto forma. Turtas tai: materialiniai aktyvai(zeme, gamyb. pastatai ir irengimai, gyv. namai,ilg.vartoj.reikmenys) ir finansiniai aktyvai(pinigai, indeliai,vert.pop)4.pinigai kaip mokejimo priemone:ja atlieka tada, kai uz paslaugas pinigai uzmokami veliau (kreditas, paskolos) Pinigu formos. Visada buvo svarbu ka nupirkti, o ne kuo. Taciau visada buvo ieskoma patogesniu pinigu formu. Pinigų forma keitėsi, o pagrindinės savybės išliko: 1.Prekiniai pinigai 2.Metaliniai pinigai.Moneta-tai nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.Monometalizmas-vieno iš tauriųjų metalų įsigalėjimas,kaip valstybės pinigų sistemos standarto.Bimetalizmas-pinigų sistema,besiremianti dviejų tauriųjų metalų atsargomis. 3.Popierinia:spcialiai popieriuje spausdnti zenklai. Svarbi pop pinigu rusis-banknotai, jie buvo keiciami i auksa 4.Banko pinigai-tai ivairiu tipu indeliai bankuose, kuriems galima israsyti cekius (indelis)5.Pusiau pinigai-tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai. Pinigų pasiūla Pinigai įvairiomis formomis,esantieji šalyje sudaro bendra jų kiekį,arba pinigų pasiulą.Ekonomistai skiria pinigus siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja M1,pinigai,kuriais pasinaudoti galima be apribojimų,iš karto. 1) M1=grynieji pinigai apyvartoje+indėliai iki pareikalavimo.Plačiąja (M2,M3,L) prasme,į juos įeina įvair.pusiau pinigų elementai t.y.įvairūs finansiniai aktyvai pasižymintieji dideliu likvidumu.Likvidumas-turto savybė įgyti grynųjų pinigų forma. Grynieji pinigai apyvartoje-tai pinigai uz banku sistemos ribu. Šiuolaikiniai pinigai yra nevisaverčiai,jų reali vertė mažesnė už nominalią, jie nėra paauksuoti ir t.t. Visi jie turi dekretinių pozymiu .Gryn.pinigai apyvartoje-pinigai už bankų sistemos darbų. Visi šalies grynieji pinigai,t.y.esantieji apyvartoje ir bankuose sudaro pinigų pagrindą-pinigų bazę (H). Indėliai iki pareikalavimo-bankams saugoti patikėtos lėšos. Neterminuoti indeliai-palūkanos yra labai mazos, taciau ta indeli galima naudoti cekiu pagalba. Čekis -indelio savininko rastiskas nurodymas bankui isimti tam tikra pinigu suma ir t.t.Nei čekiai nei mokėjimo kortelės nėra pinigai, yra atsiskaitymo priemonė,o pinigai yra indėlis. 2)M2=M1+taupomieji indėliai+nedideli terminuoti indėliai. Šiuo atveju terminas nėra nurodomas, palūkanos mokamos, taciau čekiais naudotis negalima. Taupomąjį indėlį nesunku perkelti i kita forma-indeli iki pareikalavimo. M3=M2+ dideli termin indėliai+užsienio valiuta.(palukanos didesnes negu taup indelio)L(likvidus aktyvai)= M3+vyriausybes vertybiniai popieriai,taupymolakstai. Lietuvoje naudojami 2 pinigu pasiulos elementai: P2=P1(P1=M1)+kvazipinigai(taupomieji+terminuoti indėliai+užsienio valiuta. P1=grynieji pinigai apyvartoje+indeliai iki pareikalavimo. Pinigų paklausa-bendras pinigų poreikis šalyje. 1.Paklausos teorija Remiantis Dz.Keinso teorija pinigų paklausa apibūdinama kaip turto sandorio ir apsidraudimo motyvų paklausa.Tuo atveju pinigų paklausa siejama su pinigų atliekamomis,taupymo ir mainų funkcijomis.Skiriami 2 paklausos elementai:1.Sandėrio pinigų paklausos ir 2.pinigų kaip aktyvų paklausos 1.MD=MDa+MDt, MDa-pinigų paklausa aktyvams,MDt-pinigai,būtini sandėriams atlikti,MD-pinigų paklausa.Pinigai vertinami kaip tam tikra turto forma. Įv.subjektai turtą laiko šiomis formomis: realus turtas,finansinis turtas(vertybiniai popieriai,pinigai).Pinigai gali būti iškeisti į realų turtą ateityje. Formojant turtą įv.formomis svarbu,kokias pajamas jis teikia ir kokia turto laikymo rizika. Pinigai pasižymi savybėmis:1)pinigai M1 jokių tiesioginių pajamų neteikia ir sakoma pati blogiausia pinigų laikymo forma. 2)Jei pinigai traktuojami plačiau (+M2, M3) tuomet tai yra gera taupymo priemonė, duoda pajamas, palukanas.3)Pinigai M1 yra susiję su tam tikrais alternatyviniais kaštais.Jie matuojami prarastomis palūkanomis.Palūkanų atsisakoma pinigus laikant namuose,tuomet palūkanų normai didėjant,pinigų paklausa aktyvams mažėja r↑→MDa↓ Pinigų paklausa aktyvams taip pat reaguoja i obligaciju palukanu norma robl.↑→MDa↓ 4)Nepaisant tinkamos naudos,pinigai reikalingi dėl kitų motyvų.Grynieji pinigai yra lb pageidautini,kai ekonomika nestabili(daug bankrotų,nedarbas) Išsiverčiama su ankstesniais pinigais. Gr.pinigai reikalingi kai nepasitikima finansinėmis institucijomis arba jos blogai veikia.2.MDt-sandoriams sudaryti. Pinigai susiję su atliekamų mainų arba mokejimo funkcija.Sudarant sandorius atsiranda nenumatytų dalykų pvz.pinigų įplaukos svyravimais.todel reikalingas tam tikras pinigu kiekis apsidraudimui nuo netikėtumų. apsidarudimui reikalingas pinigu kiekis priklauso nuo sandoriu apimties. Kuo daugiau sandoriu tuo didesnis netikrumo laipsnis. Sandoriams reikalingu pinigu paklausa priklauso nuo subjekto pajamu, o salies mastu-nuo nominal. nacional. Produkto dydzio .NY=P*Y, P↑→MDt↑, NY↑→MDt↑ (bendra pinigu paklausa pagal Dž. Keinsa) NY MDT NY=P(šių metų)*Q M1 Palūkanų normos atžvilgiu pinigų paklausa sandoriams yra vertikali tiesė.Apibūdinus pinigų paklausa MD=K*Y-h*r, K ir h-koeficientai.K-rodo kaip pinigų paklausa reaguoja į nac.produkto pokycius, h-kaip reaguoja. 2.Paklausos teorija Sandoriams reikalingas pinigų kiekis nustatomas remiantis Fišerio pinigu lygtimi (kiekybine pinigu teorija) M*V=P*T, M-pinigų kiekis,V-pinigų apyvartos greitis. Jis rodo, kiek kartu pinigai pereina is vieno subjekto ranku i kitas rankas.P-bendrasis kainų lygis,T-sandorių kiekis. (M*V)/MS=(P*T)/MD.Lygtis buvo pakoreguota monetaristų,pirmiausia Fridmeno.Vietoj T įvestas Y(realiosios gamybos apimties) simbolis M*V=P*Y, M=(P*Y)/V.Alternatyvi Fišerio lygčiai yra Kembridžo lygtis.Maršalo pinigų lygtis.k-Maršalo koefic.-tai yra tam tikro laikotarpio nominaliųjų pajamų dalis,kurią ūkio subjektai laiko grynųjų pajamų pavidalu. Pvz.Jeigu namų ūkiuose laikomas pinigų kiekis prilygsta 1mėn.pajamoms,tuomet k=1/12. K*P*Y*V=P*Y,V=P*Y;v=1/k,k=1/V.Pinigų rinkoje susidaro pusiausvyra ,MD=MS. MS MS=MD r E MD M0 Ekonomikoje dažnai naudojama realiųjų pinigų sąvoka M/P,rodo realiają pinigų perkamąją galią. (M/P)D=(M/P)S .(M/P)D-realiųjų pinigų paklausa. (M/P)S-realiųjų pinigų pasiūla. Bankų kilmė, f-jos ir rūšys Bankai, tai finansų institucijos, įstaigos turinčios specialią licenziją priimti pinigus ir suteikti paskolas. Šiuolaikiniai bankai yra įvairių rūšių, sudėtingos bankų sistemos. Bankai klasifikuojami įvairiais požiūriais: pagal nuosavybės formas, pagal ekonominius tikslus, geografiniu požiūriu, pagal veiklos pobūdį. Pagal veiklos pobūdį skiriami trys bankų lygiai: I - CB(centrinis bankas)-aukščiausio lygio bankas.Tai pinigų emisijos bankas, jis kontroliuoja kitų bankų veiklą, reguliuoja pinigų pasiūla, leidzia i apyvarta pinigus. II - KB(komercinis bankas). Tai -akcinio kapitalo pagrindu veikiančios institucijos priimančios saugoti indėlius ir teikiančios paskolas. KB gali buti : universalūs ir specializuoti. Universalūs atlieka visas bankams būdingas funkcijas, o specialūs specializuojasi tam tikrose veiklos srityse, pvz.:inovaciniai, investiciniai, taupomieji, žemės ūkio bankas, hipotekos. Investiciniai ir inovaciniai kredituoja rizikingas sritis (ilgalaikes lesos) Taupomieji bankai priima smulkius indėlius, teikia vartojamąsias paskolas. Hipotekos bankai teikia paskolas tik už įkeistą nekilnojamąjį turtą KB f-cijos ir veiklos ypatybės KB (antros eiles bankas) - finansinis tarpininkas veikiantis akcinio kapitalo pagrindu. Komercinių bankų veikla yra sudėtinga, jos dalyviai įvairūs subjektai, kurių interesai prieštaringi. KB f-cijos: 1.Indėlių priėmimas; 2.Paskolų suteikimas; 3.Įvairių klientų atsiskaitymo aptarnavimas; 4.Klientų konsultavimas. III - Parabankai tai pusiau bankinės kredito institucijos, atliekančios kai kurias bankams būdingas funkcijas, pvz.: lizingo firmos, įvairūs fondai (pensijų), draudimo institucijos, kredito unijos. Jie užpildo spragas atsirandančias KB veikloje(dėl tam tikrų draudimų). Bankų ekonominis vaidmuo priklauso nuo jų atliekamų funkcijų ir veiklos specifikos. Bankų veiklos ypatybės: 1. Bankai yra pelno siekianti institucija, tačiau jo siekia tam tikrais specifiniais būdais. Bankai veikia spekuliaciniu principu. bankas stengiasi pigiau pirkti ir brangiau parduoti. Pagrindinis banko pelno šaltinis yra paskolų palūkanų normų ir indėlių palūkanų normų skirtumas – marža. 2. Saugumas. Bankai daugiausia naudoja svetimas skolintas lėšas, todėl svarbu užtikrinti jų saugų naudojimą.. Saugumas užtikrinamas išorinių ir vidinių veiksnių įtakoje. Išoriniai – ekonominis ir politinis stabilumas, banku veiklos kontrole, pacio banko efektyvus darbas. Specifiniai saugumo veiksniai: a) visų turimų lėšų bankas paskolinti negali, privalo turėti tam tikrą privalomaja atsargą. Rezervai faktiniai = rezervai privalomieji + rezervai pertekliniai. Bankai savo nuožiūra gali naudoti tik perteklinius rezervus. Privalomieji rezervai yra tam tikra norma nuo banko turimu indeliuRpriv.=rpriv*D. Privalomieji rezervai laikomi CB, už juos palūkanos nemokamos. Lietuvoje Rpriv.=6%. Rpriv laikomi CB ir uz juos palukanu nera. b) banku indeliai apdraudziami nuo 1934 (po krizes). Nuo 1995m. Lietuvoje.c)KB-veiklą reguliariai kontroliuoja CB. 3. Bankai turi saugoti kliento paslaptį, jiems draudžiamas pinigų plovimas. 4. Bankai pasižymi specifiniu balansu. KB balansas –aktyvo ir pasyvo suma. Aktyvas:1Fizinis banko turtas;2Pinigų atsargos:-grynieji pinigai kasoje; - atsargos CB; - kitos atsargos.3Suteiktos paskolos. 4Investicijos į vertybinius popierius). Pasyvas: 1Nuosavas kapitalas. 2Skolintos lėšos. 3Indėliai. KB sistema ir banko pinigų kūrimas. Pinigų multiplikatorius KB yra finansiniai tarpininkai, jie priima pinigus ir vėl juos išleidžia. Pinigų masėje vyrauja indėlių pinigai. Indėliai bankuose atsiranda dviem būdais: 1. Kai grynieji pinigai įnešami į banką. 2. Kai bankai suteikia paskolas. Paskolų suteikimo galimybės priklauso nuo privalomųjų rezervų normos rpriv. Kuo ta norma mažesnė tuo bankas gali daugiau suteikti paskolų. Atskiras komercinis bankas gali suteikti tiek paskolų kiek turi perteklinių rezervų. Visos bankų sistemos galimybės yra žymiai didesnės. Paskolinti pinigai viename banke naujo indėlio pavidalu atsiduria kitame banke. Pinigų pasiūla didėja tol kol visi pertekliniai rezervai išeikvojami, o faktiniai rezervai prilygsta būtiniesiems, tuomet skolinimo galimybės baigiasi. Norint skolinti toliau, reikia kad naujas indėlis ateitų į kurį nors tos sistemos banką. Pinigų multiplikatoriaus dydis atvirkščiai proporcingas privalomųjų rezervų normai. Mm1=1/rpriv. Taip apskaičiuotas multiplikatorius rodo potencialiai galimą pinigų padidėjimą. Jo dydžiui didelę reikšmę turi gyventojų polinkis turėti grynuosius pinigus. Mm1 priklauso nuo priv. rezervu normos,∆D(visu banku suteikiamu paskolu dydis) ∆D=Mm1*∆D1(pirmoji paskola);∆M1=Mm1*∆D1(pirmasis papildomas ind) Kol pinigai lieka banku sistemoje, jie kuria papildomus indelius tol, kol pasidaro 10 kartu didesni uz pradini indeli. Taip apskaiciuotas Mm1 yra potencialiai galimas, o tikras gali su juo nesutapti. Tikroji Mm1 reiksme daug priklauso nuo gyventoju polinkio laikyti pinigus banke. Mm1=N+1/N+rpriv. N – rodo gyventojų turimų grynųjų pinigų ir indėlių santykį. Visi šalies grynieji pinigai sudaro pinigų pagrindą arba pinigų bazę H. Pinigų bazė turi savybę multiplikuotu būdu padidėti, todėl grynieji pinigai vadinami padidintos galios pinigais M1= Mm1*H; Mm1=∆M1/∆H. 2. CENTRINIS BANKAS IR PINIGŲ POLITIKA Centrinis bankas - speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. CB, tai ypatingas kiekvienos šalies bankas. Pirmos eilės (bankų bankas, bankų tėvas). Valstybė turi vieną centrinį banką. CB atsirado gerokai vėliau negu bankai apskritai (tik XIXa.). CB buvo įsteigti tuomet, kai pinigų leidimas buvo visiškai suvalstybintas, pilnai perėjo į valstybės rankas. Jav CB f-jas atlieka FRS (federaline rezervu sistema). CB f-jos ir jo veiklos ypatybės: 1. CB nėra pelno siekianti institucija tuo jis skiriasi nuo komercinių bankų. Jo tikslas ekonomikos augimas, kainų stabilumas, užimtumo problemų sprendimas.Tiesioginis CB tikslas – pinigų pasiūlos reguliavimas ir tam tikros palūkanų politikos formavimas. 2.CB yra pinigų emisijos bankas, jis turi išskirtinę teisę leisti pinigus. Pinigų leidimas atskirtas nuo vyriausybės. CB vykdo svarankišką nacionalinę pinigų politiką. 3.CB yra “bankų bankas”, tai reiškia, kad jo klientai pirmiausia yra komerc. bankai: a) Komerc. Bankai CB-e turi atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje laikomi privalomieji rezervai. b) CB vykdo atsiskaitymus tarp komerc. bankų taip vadinamu klyringo būdu. Kliringas – centralizuota atsiskaitymų negrynaisiais tarp komerc. bankų sistema, pagrįsta savitarpio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų užskaitymu, kurią vykdo CB. c) CB kontroliuoja komerc. bankų veiklą ir gali suteikti jiems paskolas. 4.CB yra vyriausybės ir kitų valdžios institucijų finansinis patarėjas, tvarko jų apskaitą todėl vadinamas valdžios bankininku. Vyriausybė turi sąskaitą CB. 5.CB nėra pavaldus vyriausybei, jis santykinai, bet ne absoliučiai, savarankiškas. CB vadovus skiria ne vyriausybė, o valstybinė valdžia. Atskirų šalių CB nepriklausomumo ribos yra skirtingos. Kai kurios šalys atsiskiria didesniu, o kitos mažesniu priklausomumu. Argumentai UŽ CB nepriklausomumą: 1) CB vykdoma pinigų politika yra labai sudėtinga ir reikalauja aukšto profesinio pasirengimo. 2) CB veikla turi būti nepriklausoma nuo politinių partijų ir specifinių grupuočių įtakos. Politinės partijos dažnai kelia tik trumpalaikius uždavinius. Argumentai PRIEŠ CB nepriklausomumą: 1) Pinigų politika labai svarbi ekonomikai, o parlamentas ir vyriausybė vykdo žmonėms palankią ekonominę politiką. 2) Iš CB pusės galimas pataikavimas vyriausybei, valdžiai. (mažose valstybėse) 6.CB nustato valiutų keitimo mechanizmą, valiutų keitimo kursą. Kaupia ir valdo užsienio valiutos ir brangiųjų metalų atsargas. Brangiųjų metalų ištekliai reikšmingi kaip didelės vertės materialinis turtas. Pinigų politika 1)Siekdamas savo tikslų CB vykdo tam tikrą pinigų politiką. T.y. pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant užtikrinti pinigų rinkos pusiausvyrą ir palaikyti tam tikrą palūkanų normos lygį. Pinigų politika, tai visuma priemonių, kurių pagalba CB reguliuoja pinigų pasiūlą. r MS MS=MD 2)problemos: CB tiesiogiai gali reguliuoti tik pinigų pasiūlą;Poveikis palukanu normai yra tik netiesioginis; Pinigu paklausos bankas apskritai negali reguliuoti. Vadinasi pinigu politika igyvendinama reguliuojant oinigu pasiula ir netiesiogiai pinigu norma. Siuolaikineje pinigu pasiuloje vyrauja indeliu pinigai. Pinigu politikos pagrindas yra KB kreditavimo galimybiu keitimas . CB naudodamas tam tikras priemones, gali padidinti arba sumazinti kreditavimo galimybes, o tai tiesiogiai veikia pinigu pasiula salyje. Pinigų politikos arba pinigų pasiūlos įgyvendinimo priemonės 1)Privalomųjų rezervų normos nustatymas ir keitimas(rpriv) Jei privalomųjų rezervų norma didinama tuomet banko privalomųjų rezervų kiekis didėja, o perteklinių rezervų kiekis mažėja. rpriv↑→rpriv↑→rpert↓ Vadinasi bankas gali išduoti mažiau paskolų ir pinigų pasiūla šalyje sumažėja. Privalomųjų rezervų norma veikia pinigų multiplikatorių mm1=1/ rpriv Privalomųjų rezervų norma nėra dažnai keičiama. Turi mažėjimo tendenciją. 2)Diskonto politikos naudojimas. CB suteikdamas paskolas komerc. bankams nustato tam tikrą palūkanų normą vadinama diskonto norma. Diskonto norma yra palūkanų norma imama iš KB už CB paskolas. Jeigu diskonto norma didinama tuomet KB ima mažiau paskolų iš CB ir patys mažiau skolina kitiems subjektams. Paskolos yra trumpalaikės (vienos nakties). Diskonto norma gali viršyti rinkos palūkanų normą rdisk>rE. Vadinasi keičiant diskonto normą KB ištekliai didėja arba mažėja, tai atitinkamai veikia šalies pinigų pasiūlą. 3) Atviros rinkos operacijos – ARO. Tai yra vyriausybės vertybinių popierių pardavimas ir pirkimas atviroje rinkoje. Atvira rinka reiškia, kad CB prekiauja vertybiniais popieriais su gyventojais, ne finansinėmis formomis. Perkant arba parduodant vertybinius popierius yra keičiama pinigų pasiūla. Vertybinių popierių paprastai turi įvairūs ūkio subjektai ir ypač jų daug turi KB. a) tarkime pinigų pasiūla per maža ir CB nori ją padidinti. Jis perka vyriausybės vertybinius popierius atviroje rinkoje. Tuomet įvairūs subjektai gauna pinigus vietoj vertybinių popierių. b) jeigu pinigų pasiūla per didelė ir norima ją sumažinti, tuomet CB parduoda vyriausybės vertybinius popierius. Tuomet rinkoje sumažėja pinigų kiekis, o KB gali suteikti mažiau paskolų kitiems. Vadinasi pirkdamas vertybinius popierius CB paleidžia į rinką daugiau pinigų, o parduodamas išima iš rinkos dalį pinigų. Atviros rinkos operacijos yra labai efektyvi greit veikianti priemonė, viena iš svarbiausių pinigų politikos priemonių. Pinigų politikos poveikis ekonomikai CB negali tiesiogiai paveikti arba reguliuoti daugelio ekonominių procesų. Jo poveikis yra netiesioginis ir pasireiškiantis per pinigų pasiūlos ir palūkanų normos reguliavimą. Priklausomai nuo ekonomikos būklės vykdo tam tikrą pinigų politiką: 1. nuosmukis YE

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!