Pagrindinė makroekonomikos teorija

PINIGAI IR BANKAI 2. ŠIUOLAIKINĖS PINIGŲ FORMOS. PINIGŲ PASIŪLA. Šiuolaikinėje ekonomikoje egzistuoja daugybe pinigų formų. Pinigų funkcijas atlieka ne tik tradiciniai pinigai. Visom formom esantys šalies ekonomikoje pinigai sudaro bendrąjį jų kiekį arba pinigų pasiūla.Dažniausiai skiriamas pinigų kiekis siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme (M1) – tai tie pinigai, kuriais galima pasinaudoti be apribojimų, tuomet pinigai atlieka mokėjimo priemonės funkciją. Plačiąja prasme pinigai (M3, M2, L – pinigų kiekis) į juos įtraukiami įv. Elementai, vadinami pusiau pinigais.Pusiau pinigai – dideliu likviduomu pasižyminčios pinigų funkcinės vertybės. Likvidumas - turto savybė, sugebėjimas įgyti grynųjų pinigų pavidalą. Pusiau pinigus sudaro terminuoti, taupomojo indėliai, užsienio valiuta ir t.t. Pinigai M1 apima: M1 = grynieji pinigai apyvartoje + indėliai iki pareikalavimo Šiuolaikiniai grynieji pinigai – nevisaverčiai, jų nominalioji ir realioji vertė nesutampa. Grynieji pinigai apyvartoje - pinigai, kurie cirkuliuoja už bankų sistemos ribų. Visi šalies grynieji pinigai sudaro pinigų pagrindą arba pinigų bazę (H) ir vadinama padidintos galios pinigais. Indėliai iki pareikalavimo - tai indėliai bankuose, kuriems gali būti išrašomi čekiai ir jie be apribojimų gali būti naudojami kaip mokėjimo priemonės.(Indėlis – bankam saugoti pateiktos lėšos;depozitas – indėlio nelietuviškas pakaitas) • tai neterminuoti indėliai; beveik; • nėra palūkanų (0) proc. arba truputi daugiau iki 1 proc.; • yra čekiai (raštiškas nurodymas bankui atiduoti tam tikrą pinigų sumą arba pervesti į kt. asmens sąskaita ). Čekių pakaitai: kelionės čekiai, bankų kortelės(mokėjimo). Pinigų kiekis M2 = M1 + taupomieji indėliai + (nedideli terminuoti indėliai). Taupomieji indėliai – neribotam laikui atiduota saugoti pinigų suma, už kurią mokomos palūkanos. • neterminuoti ; • negalima naudoti, kaip mokėjimo priemonės (nėra čekių); • yra r(i). Ribotas čekių išrašymas. Jų įvairovė plečiasi . M3 = M2 + term. Indėliai + užsienio valiuta. Terminuoti indėlių palūkanos didesnės nei taupomųjų, tai priklauso nuo trukmės. Bankas saugo pinigus nustatytą laiką. Įvairių subjektų atžvilgiu tai dar labiau pusiau pinigai. Užsienio valiuta – pinigai cirkuliuojantys šalyje.(Lietuvoje sunkiai gausime Afrikos pinigų). Tai taip pat pusiau pinigai. Grynųjų pinigų apyvarta yra labai brangi.Euro įvedimas taip pat. L = likvidus turtas (įv. likvidūs aktyvai). L = M3 + VVP...? VVP- vyriausybės vertybiniai popieriai (vekseliai, obligacijos) Pasižymi tuo , kad juos lengva paversti pinigais. Elektroniniai pinigai (signalai). Įvairiose šalyse naudojami skirtingi pinigų kiekio elementai.( Visi galimi elementai 4 (lietuvoje - 2)) Lietuva naudoja šiuos pinigų kiekio elementus: P2 = P1 + kvazipinigai( jie susideda iš terminuotų ir taupomųjų indėlių ir užsienio valiutos) 3. PINIGŲ PAKLAUSA MD = MDa + MDt. MDa – pinigų paklausa aktyvams (turi (laip.)); MDt – pinigų paklausa sandoriams sudaryti (mainų, mokėjimo priemonė). Pagal pinigų turėjimą įvairūs subjektai pinigus laiko remiantis turto motyvu, sandėrio ir apsidraudimo motyvu. Turto motyvas, pinigų paklausa motyvams. Nagrinėjama MDa : Pinigai - viena iš turto formų ir pinigų paklausa apibūdinama kaip turto kiekis, kurį įvairūs subjektai nori turėti pinigų pavidalui. Turto forma: Finansinis turtas : • pinigai; •VPV – vertybiniai popieriai, realus turtas. Turtas vertinamas pagal tai, kokias jis pajams teikia ir pagal tai, kokia jo turėjimo rinka. Tuo požiūriu pinigai, pasižymi tokiomis savybėmis: 1)Pinigų laikymas M1 pavidalu, jokių tiesioginių pajamų neduoda(nebent laukiamas kainų numažėjimas), tačiau rizikos požiūriu reikia turėti grynųjų pinigų. 2)Jeigu pinigai traktuojami plačiau, įtraukiant taupomuosius ir terminuotus indėlius, tai yra gera turto laikymo forma. 3)Pinigų laikymas M1 pavidalu susijęs su tam tikrais alternatyviais kaštais t.y. paprastomis palūkanomis (Kiek gautume padėję į banką (palūkanų norma)) MD aktyvams yra atvirkščiai proporcinga palūkanų normai. r >= r0 , kitaip bankai žlugs. r ↑→ MDa↓. Kuio didesnė paklausų norma tuo daugiau pinigų nešama į bankus. 4) MD aktyvams priklauso nuo obligacijų palūkanų normų.€ ta pati kaip ir bankų palūkanų atžvilgiu. 5) Pinigų laikymas grynaisiais pinigais užtikrina anonimiškumą. Tai gerai užsiiminėjant vietine veikla. Turto laikymas pinigais yra pageidautinas kai ekonomika nestabili, blogai dirba bankų sistema. MDt susiję su mokėjimo (mainų) funkcija. Rinkdami įvairias prekes, paslaugas susiduriame su pinigų funkcija. Pinigų kiekis reikalingas mainams priklauso nuo tam tikrų subjekto pajamų. Šalies mastu tai priklauso nuo nominalaus nacionalinio produkto dydžio. NBVP = P * Q, Nominaliajam produktui didėjant, MDt didėja. NY↑→ MDt↑. Tarp realiosios gamybos apimties, kainų lygio ir pinigų kiekio sandėlaims sudaryti yra tiesioginė priklausomybė. Q↑→ MDt↑, P↑→ MDt↑. Įvairių ūkio subjektų pajamoms ir išlaidoms negali būti adekvačios(tapačios), todėl pinigai reikalingi kaip apsidraudimo motyvas. Nustatyta, kad pinigų kiekis apsidraudimui priklauso nuo sandėrių apimties, nuo subjekto pajamų. Šalies mastu pinigų kiekis apsidraudimui priklauso nuo nominalaus nacionalinio produkto dydžio BVP. Tikimybė, kad rezervą reiks panaudot yra mažesnė nei kad nereiks. Pinigų kiekis, reikalingas mainams nustatomas remiantis kiekybine pinigų teorija. M*V =P*Q, M – pinigų kiekis; V – pinigų apyvartos greitis kartais į metus; Q – sandėrių kiekis; P – vieno sandėrio kaina. Dabartiniu metu P kainai įvertinti naudojamas bendruoju lygiu. (kainų indeksu). Pinigų MD sandėriams sudaryti priklauso nuo V ir Y. Pinigų apyvartos greitis parodo, kiek kartų ( 1-ą į metus) pinigai pereina iš vieno subjekto rankų į kitų rankas. M nelyg. D*Y, jei V >1. Kuo didesnė V tuo mažiau pinigų reikia sandoriams aptarnauti. Kembiudžo lygtis: M = k*P*Y; k – koeficientas k=1/V MD =k*Y-hr; r – palūkanų norma, k, h – nustatomi empiriniu būdu. K rodo kiek MD nuo šalies nacionalinio produkto. h – kaip MDreaguoja į palūkanų normą. MD = MDt + MDa 4. BANKAI IR BANKŲ SISTEMA Bendrąja prasme – bankai – įstaigos priimančios saugoti pinigus ir teikiančios paskolas.“Banco“ – (ital.) stalas, prie kurio žmonės keitė pinigus. Bankai atsirado 2000m. Iki Kr Senovės Babiolonijoje. Šiuolaikinių bankų prototipai atsirado Š. Italijoje – Lombardijoje 12a. Pirmieji bankai įsteigti valstybinės valdžios altais, atsirado 15a pradžioje Italijoje 1401m. Lietuvoje pirmasis bankas įsteigtas 1872m. Po baudžiavos panaik.(Vilniaus akcinis bankas.) Pirmieji bankininkai – viduramžių auksakaliai. 1) be tiesioginės veiklos (dirbinių gamyba), priimdavo saugoti brangenybes už tam tikrą mok., išduodavo kvitus. 2) Plečiantis mainom, prekybai, vis daugiau reikėjo metalų, pinigų jiems aptarnauti. Pinigai cirkuliavo taip:patogumo dėlei taip pinigus taip pat patekdavo auksakalio žinioje, o šis išduodavo kvitą. Auksakalių kvitai pradėti naudoti kaip mainų priemonė. Bet kuris kvito pateikėjas galėjo atsiimti kvite nurodytą aukso kiekį. 3) Kvitų buvo tiek , kiek pas auksakalį aukso, veikiau pastebėta, kad tam tikra jo dalis nuolat laikoma rūsiuose, pas auksakalį. Siekiant pelno kilo mintis tą auksą paskolinti pirkliams ir iš to papildomai užsidirbti (didelės palūkanos). Viskas vyko sklandžiai, kol auksakaliai pasilikdavo būtiną resursą. Kalbant apie šiuolaikinius bankus. Kiekvieno banko istorija susijusi su šalies nacija. Iki pirmo pasaul. Karo buvo stipri bankų sistema(4bankai). Po karo per 20m. Vėl sukurta stipri bankų sistema. Banką gali steigti ir ir vadovauti kvalifikuoti asmenys.(A. Stulginskis, L.aleja- buvo Lietuvos bankų gatvė.) Šiuol. Bankų sist. Įvairi, bankai kvalisifikuojami įv. Principais. Pagal veiklos pobūdi skiriami 3 bankų lygiai: • centrinis bankas CB; • Komercinai bankai KB: universalūs, specilizuoti; • Parabankai, pusiau bankai. Centrinis bankas – pirmos eilės, (emisijos bankas), turintis teisę leisti į apyvartą pinigus, reguliuja pinigų pasiūlą. Komerciniai bankai – akcinio kapitalo pagrindu veikiančios įmonės, priimančios indėlius ir teikiančios paskolas. Priima su tuo susijusią riziką. Turi gauti spec. licenziją. Komercinio banko pavadinimas kilęs iš tų laikų, kai bankai daugiausiai aptarnavo prekybą. (komerciją) Universalūs KB atlieka visas bankams būdingas funkcijas.specializuoti, specializuojasi tam tikrose srityse. Specilizuoti KB: • investiciniai; • taupomieji(priima smulkius indėlius, teikia vartotojam paskolas). • Žemės ūkio bankai; •hipotekos. (taikia pask.,tik už įkeistą nekilnojimą turtą) Pusiau bankai – ne bankinės institucijos , atliekančios tam tikrą specifinį vaidmenį. (taupymo, paskolų asociacijos, lizingo firmos, lombardai, įv. Fondai, kredito unijos(draugijos)). 5. KOMERCINIŲ BANKŲ FUNKCIJOS Komerciniai bankai atlieka šias funkcijas: • telkia laikinai laisvas pinigines lėšas, indėlių pavidalu; • KB taikia paskolas, dažnai tampa įmonių akcininkais; • tarpininkauja atsiskaitymuose – finansiniai tarpininkai; • šiuol. bankai konsultuoja klientus. Bankų vaidmuo ekonomikoje pasireiškia per jų atliekamas f-jas ir veiklos ypatybes. Veiklos ypatybės: • bankų veikla sudėtinga ir pradedama nuo to, kad jie dirba su vienu sudėtingiausiu elem. – pinigais. Bankų klientai labai įvairūs ir turi savus interesus. Banko akcininkai nori gauti kuo didesnius divientus, indėlininkai – kuo didesnių palūkanų, skolininkai – kuo mažesnių palūkanų. • bankai – pelno siekianti institucija. Bankai gauna pelną pigiau pirkdami pinigų išteklius ir brangiau parduodami paskolų palūkanų norma > indėlių palūkanų norma ir šis skirtumas vadinamas marža. • bankuose naudojamos svetimos, skolintos lėšos, svarbu užtikrinti jų saugumą.(100 % pasitikėjimas). Saugumas užtikrinamas tiesiogiai taikant apsaugos priemones, efektyvus banko darbas, aukšta darbuotojų kvalifikacija, atitinkama vadyba. Banko aplinką smarkiai įtakoja makroekonominė aplinka. Yra ir specifiniai bankų veiklos saugumo veiksniai: a) privalomųjų rezervų normos nustatymas; b) indėlių draudimas; c) komercinių bankų veiklos kontrolė; d) banko lėšos – faktinės banko atsargos RF =Rpriv + R pertekliniai. Perteklių bankai naudoja savo nuožiūra. Privalomieji R priklauso nuo bankų indėlių ir privalomųjų rezervų normos. Rpriv =rpriv * D . D indėliai , Rpriv normą nustato CB, jis turi įstatymo galią. Bankų veiklos ypatybės: bankai turi saugoti paslaptį, draudžiamas pinigų plovimas. Paslapčių saugojimu garsėja Austrijos, Šveicarijos, Liuksemburgo bankai. Bankai pasižymi specifiniu balansu. Pasyve rodomi lėšų šaltiniai iš kur bankas gauna lėšas(nuosavas(akcinis)kapitalas) bankas pradeda veiklą išleisdamas akcijas. Bankas kaupia turtą iš skolintų lėšų (indėliai). Aktyve rodomi lėšų panaudojimo būdai (fizinis turtas; pinigų atsaregos: CB-c privalomieji rezervai, banko kasoje; paskolos; vertyb. popierių pirkimas.) 6. INDĖLIŲ JUDĖJIMAS IR PINIGŲ KŪRIMAS,PINIGŲ MULTIPLIKATORIUS Bankai traukia į save pinigus ir išmeta į atvirą rinką. Šiuolaikinėje pinigų masėje dominuoja indėlių pinigai ir ypač indėliai iki pareikalavimo. Indėliai atsiranda dvejopai: 1) kai grynieji pinigai išnešami į banką; 2)kai bankai išduoda paskolas, tuomet prasideda kartotinis pinigų kūrimas. Skolindami pinigus bankai didina pinigų pasiūlą, o skolinimo galimybės priklauso nuo privalomųjų rezervų normos. Kuo ji mažesnė, tuo bankai gali suteikti daugiau paskolų. Atskiras komercinis bankas gali suteikti tiek paskolų, kiek turi perteklinių rezervų, toliau skolinimas baigiasi. Visa bankų sistema turi didesnes galimybes skolinti pin. Tai reiškia, kad skolinti pinigai pereina i kttus bankus, arba grįžta į tą patį nauju indėlio pavidalu. Skolinimo galimybės baigiasi tuomet, kai faktiniai pinigų rezervai prilygsta būtiniesiems. d – papildomas indėlis. Pinigų kiekio padidėjimas priklauso nuo pinigų multiplikatoriaus. mM1 =1/rpriv , pokytis D , ∆D =rM1 * ∆D1 . Pinigų multiplikatorius gali būti apskaičiuojamas ir taip : mM1 = (N+1) /(N + rpriv ). N – Gyventojų turimų grynųjų pinigų dalis bendroje indėlių sumoje. Ji turi savybę multiplikatiniu būdu pasidauginti. Dėl to pinigai vadinami padidintos galios pinigais. CENTRINIAI BANKAI JO F-JOS IR VEIKLOS YPATYBES. tai ypatingas bankas, jis dar vadinamas bankų banku, banku tėvu, CB atsirado 19a. Kiekviena šalis turi po 1 CB, kai kuriose šalyse yra federalinė banku sistema. CB atlieka šias f-jas: 1. leidžia į apyvartą pinigus 2. reguliuoja pinigu pasiūlą 3. vykdo tam tikrą tarptautinę finansinę politiką, nustato valiutų kursų kitimą ir t.t. CB atlikdamas šias f-jas pasižymi tam tikromis ypatybėmis: 1. skirtingai nuo komerciniu banku CB nėra pelno siekianti organizacija. Jo tikslas spręsti makroekonomines problemas t.y. siekti stabilaus ekonominio augimo, mažinti infliaciją, nedarbą. 2. CB suteikta išimtinė pinigų emisijos (leidimo) teisė 3. CB yra bankų bankas t.y. jo klientai yra kiti komerciniai bankai: a) komerciniai bankai čia laiko privalomąsias atsargas b) CB organizuoja komerc.bankų atsiskaitymus c) CB teikia paskolas komerc.bankamas d) CB kontroliuoja komerc.banku veiklą. 4. CB nustato valiutų keitimo mechanizmą, perka ir parduoda įvairias valiutas. 5. CB yra vyriausybės patarėjas finansų klausimais ir svarbiausias valstybinių įstaigų bankininkas. Vyriausybė turi sąskaitą CB, jis gali teikti paskolas vyriaus. jei tik leidžia įstatymas. 6. CB nepavaldus vyriausybei. Nepriklausomumo laipsnis įv šalyse yra nevienodas todėl CB gali vykdyti savarankišką pinigų politiką. Argumentai : UŽ 1. CB pinig politika lab sudėtinga, reikalauja aukštos klasės specialistu. 2. pinigu politika turi būti atskirta nuo politinių partijų ir specifiniu grupuočių įtakos. Politikų veiksmai dažnai būna trumpalaikiai, todėl negalima politikų leisti prie pinigu tvarkymo. PRIEŠ 1. pinigu politika yra labai svarbi bendros ekonominės politikos sudedamoji dalis, todėl joje galėtų dalyvauti ir vyriausybė. 2. jei CB nepriklausomas tuomet ekonomika vystosi sėkmingiau, mažesni infliacijos tempai. PINIGU POLITIKA IR JOS PRIEMONES. CB ekonominius tikslus įgyvendina reguliuodamas pinigu pasiūla ir siekdamas palaikyti pinigu rinkos pusiausvyrą (MS=MD). Susiklosto rE(realioji palūkanų norma). Vertikali MS kreive reiškia kad CB palaiko tam tikrą MS dydį nepriklausomai nuo MD kreives. Pusiausvyra kinta keičiantis MS ir MD, CB gali tiesiogiai reguliuoti tik MS, MD jis paveikti negali. MD=kY-hr. MS reguliavimo priemonės: 1. privalomųjų rezervu normos (rpriv) nustatymas ir keitimas. Privalomieji rezervai-lėšų dalis, kurią komerciniai bankai turi laikyti atsargoje. RF=Rpriv+Rpert (RF- faktinis rezervas, Rpriv- privalomas rezervas Rper-pertekliaus rezervas). Jei CB nori padidinti MS jis mažina privalomų rezervų normą ir atvirkščiai. Tada padidėja komercinių bankų pertekliniai rezervai ir bankai gali suteikti daugiau paskolų. Rpriv veikia pinigų multiplikatoriaus dydį. mM1=1/rpriv. Rpriv gana pastovus dydis. 2. Diskonto politikos naudojimas. Diskontas (nuolaida). CB gali suteikti paskolas komerciniams bankams ir už tai imti palūkanas vadinamas diskonto norma. Paskolos suteikiamos trumpam laikotarpiui, būtina sąlyga kad bankai dirbtų pakankamai efektyviai. Ilgalaikės paskolos suteikiamos retai ir tada kai kyla finansinė panika, bankai dirba neefektyviai ir yra ant bankroto ribos. rdiskonto didėja tada mažiau skolinamasi iš CB ir mažiau skolinama kitiems, MS mažėja. Diskonto norma gali viršyti rinkos palūkanų norma (rdiskonto>rE), šiuo atveju komerciniams bankams imti paskolą iš CB netikslinga, MS mažėja. 3. veiksmai atviroje rinkoje (ARO) t.y. svarbiausia pinigų pasiūlos kontrolės priemonė, ji reiškia vyriausybės vertybinių pop. pardavimą ir pirkimą atviroje rinkoje. Ji reiškia kad CB bendrauja ne tik su komerciniais bankais bet ir nefinansiniu sektoriumi. Šie subjektai visada turi vyriausybės vertybinių popierių, nes už tai gauna palūkanas. Jei MS per maža ir CB nori ją padidinti jis perka vyriausybes vert. pop. tuomet įvairūs subjektai vietoj vert pop gauna pinigus. Į rinka paleidžiama daugiau pinigų. Jei MS per didele CB parduoda vert.pop. įvairūs subjektai sumažina savo pinigu likučius ir MS mažėja. Išvada: kai CB perka vert. pop., jų paklausa didėja, pakyla kaina, todėl apsimoka juos parduot. Kai CB parduoda vert.pop. jų pasiūla padidėja ir kaina sumažėja. Apsimoka juos pirkti. atviros rinkos operacijos yra labai operatyvi ir greit veikianti priemonė. PINIGU POLITIKOS IGYVENDINIMAS CB negali tiesiogiai reguliuoti daugelio ek procesų, jis juos veikia netiesiogiai, pasireiškia per rinkos poveikio normą. MS→rE→I(a)→AD→Y. Priklausomai nuo ekonomines būklės CB gali vykdyti skatinančiąją arba varžančiąją politiką. Skatinančioji vykdoma kai ekonomika nuosmukyje tada CB MS didina, mažina privalomųjų rezervu norma, mažina disponto normą, galima pirkti vert.pop. MS↑→r↓→I↑→AD↑→Y↑ Problema:kaip didinant MS nesukelti kainų didėjimo.Ši politika dar vad pigių pinigų politika. Varžančioji politika vykdoma kai ekonomika yra infliacinėje būsenoje, tada CB mažina MS. MS↓→r↑→ I(a)↓→AD↓→P↓ Problema:kaip mažinant MS nesukelti gamybos apimties sumažėjimo. Ši politika dar vadinama brangių pinigų politika. Viskas vyktų sklandžiai jei nesikeistų MD, nes jos pokyčiai nepriklauso nuo CB. MD keičiasi lėčiau nei MS. Tarkime ekonomika yra nuosmukyje, tada MD=kY-kr, MD mazeja. Sumažėjusi palūkanų norma gali būti nepriimtina komerciniams bankams.esant ekonomikos nuosmukiui MS reikia didinti,o norint pakelti palūkanų norma reikia mažinti MS. PINIGU POLITIKOS EFEKTYVUMAS Pinigu politikos ypatybes:1. ji yra lankstesnė, mažiau biurokratizmo nei fiskalinėje politikoje. Formuojant pinigų politiką yra trumpesnis adm.sprendimų priėmimo laikas. 2. pin.pol žymiai mažiau susijusi su politiniu spaudimu. Vyriausybė spaudžia CB, kad jis vykdytų skatinanciąją pinigų politiką. 3. naudojant pin.pol pakankamai sunku numatyti jos pasėkmes. Joje yra ilgas ekon.realizavimo laikas. Pakankamai efektyviai veikia varžančioji pinigų politika. Vykdant skatinančiąją politiką CB gali sudaryti sąlygas paskolų didinimui bet bankai gali nedidinti jų išdavimo. CB gali keisti tik kreditavimo sąlygas, bet negali priversti KB didinti ar mažinti suteikiamų paskolų.Pavėluoto poveikio problema:esant nuosmukiui CB vykdo skatinančiąją pin.pol, jei jis trunka neilgai, tai ji pradeda veikt pasibaigus nuosmukiui. 4. MS per palūkanų normą pirmiausia veikia investicijos, bet jos priklauso nuo kt veiksnių. CB gali stengtis sumažinti palūkanų normą o investicijos adekvačiai nepadidėja. 5. MS pokyčio efektą sumažina pinigų apyvartos greičio pokyčiai, jei CB sumažina MS tai pinig apyvartos greitis paspartėja dėl to padidėja AD, pirkimai. 6. pin.pol atsispindi CB tikslų konfliktai, jis susiduria su dilema:ar pirmiausia reguliuoti MS, ar svarbiausia yra palūkanų norma. Tam tikru laikotarpiu CB gali laikytis tokios politikos: a) nepaisant kokia bus MD, CB nekeičia MS. b) stengiasi palaikyti fiksuotą palūkanų normą. Keičiantis MD keičiama MS, bet išlaikoma stabili palūkanų norma. c) neteikiama pirmenybe nei palūkanų normai nei MS BENDROJI EKONOMINĖ PUSIAUSVYRA 1.Prekių rinka ir IS modelis. Prekių rinkos pusiausvyrą rodo nacionalinio prod.pusiausvyra Y=AD,I=S. Nagrinėjant nacion.prod. pusiausvyrą, nebuvo atsižvelgiama į pinigų rinkos egzistavimą,į palūkanų normą. Tam įvertinimui naud. IS modelis. Imami tie elementai,kurie jautriai reaguoja į palūkanų normą.IS modelio tikslas parodyti,kaip palūkanų norma veikia šalių nacion.produktą. daroma prielaida,kad visuose IS kreivės taškuose I=S. IS kreivė rodo tam tikras palūkanų normos ir nacion.produkto derinius,kuriems esant susiklosto prekių rinkos pusiausvyra (grafikai a),b),c)) IS:E1,r1,YE1 Tarkime, palūkanų norma sumažėja iki r2. Tai rodo pav.b) IS kreivė turi neigiamą nuolydį,t.y.mažėjant palūkanų normai,didėja šalies nacion.prod.apimtis. IS kreivės nuožulnumas rodo,kaip nacion.prod.reaguoja į palūkanų normos pokyčius. Tai priklauso nuo to,kaip Y reaguoja į palūk.n.pokyčius:jeigu Y menkai reaguoja į r, tuomet IS kreivė bus statesnė. Jei iš viso nereaguoja,tai IS vertikali tiesė. Tuo atveju nac.prod.nedaug priklausys nuo r. IS kreivės padėtis priklauso ir nuo kt.veiksnių,veikiančių bendrąją paklausą:mokesčių politika,vyriausybės išlaidų politika,jų dydis... Jei padidėja G(kiti veiksniai nekinta),tai IS pasislenka į dešinę ir į viršų,sumažėjus-priešingai. Mokesčių didinimas perkelia IS kreivę į apačią ir į kairę. IŠVADOS: 1. IS kreivė rodo tam tikrus nac.prod. ir r derinius,prie kurių susiklosto prekių rinkos pusiausvyra. Kiekvienas IS taškas rodo pusiausvyrą prekių rinkoje. 2. IS kreivė turi neig.nuolydį ir išreiškia priešingą r ir nac.prod. sąveiką. 3. IS kreivės nuolydį lemia Y reakcija į r. 2. Pinigų rinka ir LM modelis. Pusiausvyra pinigų rinkoje susiklosto tada,kai MD=MS. Be pinigų rinkos r veikia ir kiti veiksniai,visų pirma šalies nac.prod. Palūkanų normą jis veikia per pinigų paklausą. Modelis LM reiškia pinigų paklausą ir pin.pasiūlą. MD žym. L,MS žym. M. Modelio LM tikslas parodyti,kaip šalies nac.prod. veikia palūkanų normą. Kiekviename LM kreivės taške L=M. LM rodo tam tikrus r ir nac.produkto derinius,kuriems esant yra pusiausvyra pinigų rinkoje. Tarkime,kad pradinė nac.prod. pusiausvyra yra E1, pusiausvyros dydis YE1. Tai atitinka tam tikrą pinigų rinkos būseną b) (žr.a),b),c)). Tarkime, paklausa padidėjo,todėl šalies gamyba padidėjo. MD=k*Y-n*r. Y↑→MD↑ r↑ LM turi teigiamą nuolydį,t.y.didėjant gamybos apimčiai, didėja ir palūkanų norma. Kiekviename jos taške pinigų pasiūla lygi pin.pasiūlai. LM kreivės nuožulnumas priklauso nuo to,kaip pin.paklausa reaguoja į nac.prod.pokyčius. Jeigu pin.paklausa menkai reaguoja,LM kreivė bus nuožulni. Jei smarkiai, tai LM yra statesnė. LM kreivės padėtis priklauso nuo kitų veiksnių,įtakojančių pinigų rinką,visų pirma nuo pin.pasiūlos pokyčių. Kai pinigų pasiūla padidėja,LM persikelia į dešinę ir į apačią. 3. Pusiausvyra prekių ir pinigų rinkose:IS-LM modelis. Pusiausvyrą prekių rinkoje parodo IS modelis,o pinigų rinkos pusiausvyrą-LM modelis. Šias rinkas sieja palūkanų norma,t.y.ji veikia investicijas(ir autonominį vartojimą),o tai yra prekių rinkos elementai. Kita vertus,palūkanų norma veikia pinigų paklausą,o tai yra pinigų rinkos elementas. Sujungus abi rinkas į vieną modelį,gaunama prekių ir pinigų rinkos pusiausvyra(žr.pav.) E- tenkinamos abiejų rinkų pusiausvyros sąlygos. E:Y=AD, MD=MS. Tarkime, bendrosios pusiausvyros nėra. Kai palūkanų norma r2, tai tos pusiausv. nėra. T.y. taške A yra pusiausvyra prekių rinkoje,o taške B-pinigų rinkoje. r2: A Y=AD, MD≠MS, MD

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!