Garso bangos ir klausa

Garso bangos ir klausa Kas tai yra garsas? Kaip mes jį girdime? Garsą sukelia virpantys kūnai Muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbio membrana Susidūrus automobiliams jų paviršiai pradeda virpėti, ir išgirstame smūgio garsą Kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oro molekules. Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banga neslenka. Ten kur molekulės susispiečia, susidaro didesnio slėgio sritis (sutankėjimas), o ten, kur jų lieka mažiau – žemesnio slėgio sritis (praretėjimas). Garso banga nuo garso šaltinio (virpančio kūno) sklindą į visas puses. Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų sritys sklinda ore kaip garso banga. Pasiekus ausį, ji virpina ausies būgnelį, ir žmogus girdi garsą. Garso bangos Garso sklidimas Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. Vakuume garso nėra Kietaisiais kūnais garsas sklinda daug greičiau negu skysčiais ar oru. Garsas plinta: Garso greitis: Dujomis (oru) Ore – 340 m/s Skysčiais (vandeniu) Vandenyje – 1483 m/s Kietaisiais kūnais Pliene – 5000 m/s Garso rūsys Infragarsas (v20 000 Hz) Triukšmas (sudėtingi, netvarkingai kintantys garsai) Ultragarsas (aukšto dažnio garsas, kurio žmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotis erdvėje, nes jie evoliucijos eigoje įgijo aktyvios ultragarsines sistemas. Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skenavimui. Garso rūšys Infragarsas- tai žmogaus ausiai negirdimos garso bangos. Infragarso šaltiniai, sutinkami gamtoje - tai vėjas, perkūnija, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, o pramonėje - tai transporto priemonių, pastatų, staklių vibracijos, reaktyviniai varikliai, sprogimai, pabūklų šūviai, grandioziniai koncertai. Infragarsas ore, vandenyje, Žemės plutoje sklinda labai toli. Nustatyta, kad drambliai ir banginiai tarpusavyje bendrauja infragarsu kelių kilometrų atstumu. Infragarsą gali skleisti tik labai dideli gyvūnai, todėl tai bene vieninteliai gyvūnai bendraujantys infragarsu. Triukšmas– tai sudėtingi, netvarkingai kintantys garsai, o stiprus ilgalaikis triukšmas kenkia žmonių sveikatai, mažina jų darbingumą, sukelia triukšmaligę, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Triukšmas– tai sudėtingi, netvarkingai kintantys garsai, o stiprus ilgalaikis triukšmas kenkia žmonių sveikatai, mažina jų darbingumą, sukelia triukšmaligę, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Virpesiai Kuo stipresni daikto virpesiai, tuo didesnis sutankėjimų ir praretėjimų slėgio skirtumas, ir garsas yra stiprus. Lėtesni virpesiai atitinka žemesnį garsą. Tonas Virpesių dažnis lemia garso aukštį, arba toną. Jei virpesiai dažnėja– garsas darosi aukštesnis. Garsas vadinamas tonu, jei jis tik vieno dažnio banga. Senstant silpnėja klausa, ypač aukšti tonai tampa negirdimi Aidas Jeigu šaltinio skleidžiama garso banga krinta į paviršių statmenai, tai atsispindėjusi ji grįžta atgal į šaltinį. Nuo kliūties atsispindėjęs garsas vadinamas aidu. Garso panaudojimas Garsas daug kur naudojamas kaip perspėjamasis signalas, garsinė signalizacija Pvz., priešlėktuvinės gynybos ar laivų sirenos, automobilių signalizacija, mikrobangų krosnelės garsinis signalas, telefono ar durų skambutis ir pan. Aidas gali padėti nustatyti atstumą iki kliūties.  Ausies sandara ir funkcijos Žmogaus klausos organas susideda iš išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinė ausies dalis gaudo mechaninius virpesius,vidurinė juos perduoda. Išorinę ausies dalį nuo vidurinės skiria būgnelis. Vidinė ausis yra kauliniame labirinte. Ji pripildyta skysčio. Šioje ausies dalyje mechaniniai virpesiai paverčiami nerviniais impulsais. Kaip girdi žmogus? Garso bangos virpina elastingą būgnelį, kuris perduoda virpesius trims klausomiesiems kauleliams: plauktukui,priekalui ir kilpai. Jie paslankiai sujungti ir veikia kaip svertų sistema,todėl sustiprina virpesius. Kilpa virpina ovaliojo langelio membraną,kuri išjudina skystį sraigėje. Sraigės kanalas yra susuktas ir dviaukštis. Virpesiai juo sklinda pirmyn ir atgal,kol atsimuša į apvalųjį langelį. Jį dengianti membrana išlygina slėgė vidinėje ir vidurinėje ausyje. Kaip mes girdime savo balsą? Kalbėdami virpiname orą, tačiau dalis garsų vidinę ausį pasiekia ne pro klausomąją landą, o kaulais. Dėl to savo balsą girdime kiek kitokį, negu aplinkiniai žmonės. Iš priekio sklindantis garsas abi ausis pasiekia vienu metu, iš šono – vieną ausį anksčiau negu kitą. Smegenys žaibiškai įvertina laiko skirtumą ir nustato, iš kur sklinda garsas. Į tą pusę galime pakreipti galvą ir pamatyti garso šaltinį. Ši klausos savybė padeda išvengti gresiančio pavojaus. Literatūra:  http://mkp.emokykla.lt http://lt.wikipedia.org http://www.audiomedika.lt http://www.arzinai.lt Ačiū už dėmesį 

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!