Garbės samprata grožiniuose kūriniuose

Garbės samprata grožiniuose kūriniuose.
Garbę galime suvokti kaip pasisidžiavimą ir nusipelnymą dėl savo tautos.
Jonas Radvanas herojiniame epe „Radviliada“ ir XIX a. vaizduoja stiprią ir nenugalimą Lietuvą, kuri turi didvyrių.
1 argumentas. Apie Radvano gyvenimą išliko mažai žinių, rekonstruotos tik kai kurios jo biografijos detalės, daugiausia remiantis Radvano kūriniais, kurie visi parašyti lotynų kalba. Kadangi pirmą žinomą savo eilėraštį pasirašė Vilniečiu, Joannes Radvanovius Vilnensis (Vilnietis Jonas Radvanovijus), manytina, kad buvo kilęs iš Vilniaus arba Vilniaus krašto.
2 argumentas. „Radviliadoje“ galime matyti galingą Lietuvą, kuri buvo tokia LDK laikais, tokia šalis ir jos didvyriai tikrai buvo verti garbės. Stipri Vytauto laikų Lietuva atsispindi per poetinę išmonę – Radvilo Rudojo skydą, kuris tampa dieviškosios apsaugos simboliu.
3 argumentas. Per skydą, išmargintą geltonu metalu (geltonas metalas – auksas – nurodantis šalies turtingumą), Jonas Radvanas pavaizduoja ne tik didžiausias lietuvių kovas su priešais, tačiau ir nurodo, kokia didelė buvo Lietuva: „…juk nuo Baltijos jūros iki Juodosios / valdo lietuviai žemes…“ Tačiau tokios didelės šalies vaizdavimas rodo, kad tai tik fikcija, mitas, nes poeto laikais tokios Lietuvos jau nebuvo.
4 argumentas. Keturiose kūrinio dalyse pateikiami skirtingi M. R. Rudojo gyvenimo laikotarpiai nuo gimimo iki jo mirties. Jonas Radvanas neatskleidžia, kad tokios šalies nebėra. Prieš skaitytojo akis LDK – ne pusiau laukinė, pelkėta, apaugusi žemė, o didžiulė galia, net imperija.
5 argumentas. Radvanas sukuria tokį tėvynės girių vaizdą, kuris yra hiperbolizuotas: šakomis dangų, o šaknimis požemių karalystę siekianti giria tampa tarsi mitiniu pasaulio medžiu, jungiančiu gyvenimą, mirtį ir amžinybę. Jam girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis.
Dalinė išvada. Taigi, Jonas Radvanas sukūrė nepaprastai galingos Lietuvos mitą, tėvynei suteikiama garbė.
Lietuvybės ir tautiškumo aršus gynėjas Maironis eilėraštyje „Oi neverk, motušėle!“ kuria priešų spaudžiamą, už išlikimą kovojančią Lietuvą.
1 argumentas. Eilėraščio žmogus stojiškai priima Lietuvai tenkančius likimo smūgius ir siekia, kad visa tauta entuziastingai stotų į kovą už tėvynės garbę. Žodžiai „Oi neverk, motušėle, / Kad jaunas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!