Gamybos kaštų klasifikavimas

GAMYBOS KAŠTŲ KLASIFIKAVIMAS Šiuolaikinis požiūris į gamybą neapsiriboja tik materialaus produkto gaminimu. Vertybės kuriamos Ir tokiose žmogaus veiklos srityse kaip mokslas, švietimas, kultūra, informacijos apdorojimas, valdymas ir pan. Bendriausia prasme gamyba (production), yra bet kokia žmogaus veikla, kurios tikslas - gėrybių, t.y. įvairių prekių ir paslaugų, kūrimas; poreikių tenkinimas, nes pagrindinis rinkos subjektas yra vartotojas. Tačiau be gamintojo šio tikslo pasiekti neįmanoma, o poreikiai negali būti tenkinami be išlaidų. Gamybos kaštai susidaro visose verslo rūšyse: žemės ūkyje, gamybinėje ir apdirbamojoje pramonėje. Visuose versluose ir užsiėmimuose, teikiančiuose paslaugas, taip pat ir materialinių (vertybių gamyboje). Gamintojai - verslininkai, kaip ir vartotojai, turi galimybę pasirinkti. Svarbiausia jie privalo pasirinkti prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, t.y. firmos apsisprendžia, koki pasirinks gamybos veiksnių derinį, kokius konkrečius pajėgumus, medžiagas panaudos gamybos procese. Pavyzdžiui, ar javus auginantis fermeris (ūkininkas) naudos daugiau trąšų mažesniame žemės sklype, ar jis augins javus, naudodamas daugiau apdirbamosios žemės ir mažiau trąšų? Įvairūs sprendimai labiausiai skiriasi reikalingų kastų (sąnaudų) apimtimis. Kaštais įvertinti sprendimai bus geriausi, jeigu galutinis jų rezultatas bus tolygus konkuruojantiems tikslams.Remiantis išdėstytų autorius norėtų pateikti kaštų apibrėžymą: kaštai - tai panaudoti ištekliai (Išlaidos) tam tikram sprendimui įgyvendinti. Apžvelkime, kaip susidaro kaštai - verslininkui, kuris imasi pramoninio verslo. Pirmiausia, išsinuomodamas ar nusipirkdamas žemės sklypą, jis turi pasistatyti gamyklą ir sumontuoti joje įrengimus, šildymą ir apšvietimą, pasisamdyti įvairių specialybių darbuotojų - kvalifikuotų, nekvalifikuotų, administracijos tarnautojų ir galbūt net mokslo darbuotojų. Pagaliau jis privalo nusipirkti energijos ir žaliavų bei medžiagų. Verslininkas už visa tai turi mokėti, ir dažniausiai anksčiau, negu jo produkcija bus paruošta parduoti rinkai. Visos šios išlaidos sudaro jo gamybos kaštus. Taigi gamybos kaštai susidaro visose ūkininkaujančiose firmose. Gamybos kaštus galima apibrėžti kaip firmos piniginės išlaidos, būtinos visiems gamybos veiksniams apmokėti, už prekės pagaminimą ar paslaugos teikimą. Kitaip tariant, gamybos kaštai (arba gamybos išlaidos) yra gamybos išteklių pavertimo aukštesnės vertės prekių ir paslaugų produkcijos kaina. Produktų gamybos kaštai apima žaliavų, energijos, darbo užmokesčio išlaidas, įmonės įrengimų naudojimą, nusidėvėjimą bei įmonės pastatų nuomą ir mokesčius, apšvietimą bei šildymą ir kt. čia reikia atkreipti dėmesį, kad j gamybas kaštus pereina tik tą dalis fizinę prasmę naudojamo kapitalo, kuri susidėvi gamyboje. Pavyzdžiui, firma įsigijo audimo staklių už 500 tūkst. Irtų, kurių vertė po vienerių metų naudojimo sumažėjo 200 tūkst. litų. į gamybos kaštus bus įskaičiuota tik šį audimo staklių vertės dalis, t.y. 200 tūkst. Irtų. Taigi gamybos išlaidas (tactor cost) sudaro pagamintų prekių Ir teikiamų paslaugų verte, matuojama forma pagaminti sunaudotų gamybos Išteklių (medžiagų, darbo, kapitalo ir kt.) Išlaidomis, t.y. atmetus visokius netiesioginius produkcijai uždedamus mokesčius, ir visokias jiems teikiamas dotacijas. Pavyzdžiui, prekė, kuriai pagaminti (įskaitant ir pelną) kainuoja 20 Lt, su 2 Lt uždėtu netiesioginiu mokesčiu, rinkoje kainuos 22 Lt, o jos gamybos išlaidos bus 20 Lt. Verslininkas - gamintojas pelną gauna tada, kai pardavimo kaina yra didesnė už gamybos kaštus. Todėl visose verslo rūšyse svarbūs atsakymai į du pagrindinius klausimus: 1. Kokia kaina tikimasi parduoti prekę ar teikti paslaugą? 2. Kaip galima sumažinti gamybos kaštus, nebloginant prekių ir teikiamų paslaugų kokybės? pardavimo kainos priklausomybę nuo rinkos tipo, konkurencijos sąlygų, nuo rinkos prisotinimo prekėmis. Įgyvendinant sprendimus, vadybininkams (menedžeriams) būtina žinoti įvairių objektų kaštus: produkcijos (paslaugos) vieneto kaštus, mašinos (įrengimo) darbo valandos kaštus ir pan. Todėl kaštų objektai parenkami taip, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Dažniausi yra tokie kaštų objektai: prekės, paslaugos, gamybos operacijos, firmos eksploatacinės tarnybos ir t.t. Tačiau visus kaštus nesunkiai galima sugrupuoti į (tris pagrindines): 1. Materialinės vertybės ir joms prilyginti kaštai; 2. Darbo jėgos kastai; 3. Pridėtiniai kaštai. Taip kaštus skirstyti lengva ir didelėse firmose (įmonėse), ir mažose, bei analizuoti jų veiklą. P r a diniai kaštai (initlal costs) apima, firmos veikloje atsiradusius kaštus. Būdinga yra tai, kad pradiniai kaštai susideda iš daugelio elementų, nepasikartojančių nuo veiklos pradžios. Naujai įsigytų įrengimų, aparatūros ar kitos technikos pradiniai kaštai apima pirkimo kainą, pristatymo (transportavimo) išlaidas, sumontavimo ir derinimo išlaidas. Pagamintų gaminių -prekių pradiniai kaštai apima inžinerinio projektavimo ir įdiegimo kaštus, bandymo ir tobulinimo kaštus, techninio gamybos rengimo bei gamybos kaštus ir t.t. Akivaizdu, kad pradiniai kaštai atsiranda veiklos pradžioje, o vėliau formuojasi kita grupė, kaštų - gamybos Ir eksploatavimo kaštai. Gamybos ir eksploatavimo kaštai (operating and maitenance costs) - tai gamybos ir eksploatacijos personalo darbo kaštai. (labour costs), technologinio kuro ir jėgos kaštai , dalis netiesioginių išlaidų (inderect costs), gamybos ir eksploatacijos išlaidos (operating and maintenance supply costs), atsargų ir remonto išlaidos (inventory and repairance costs), draudimas ir mokesčiai (insurance and taxes expenses). Šių minėtų kaštų atsiradimo laikas labai skirtingas, tačiau jie fiksuojami per visą įrengimų? aparatūros ir kitos technikos eksploatavimo laikotarpį. Gaminių, statinių, inžinerinių tinklų ir kt. gyvavimo ciklas prasideda jų poreikio esminiu nustatymu ir baigiasi jų nurašymu, likvidavimu. Šis orientacinis veiklos laikas apima tyrimus, projektavimą - konstravimą, eksperimentinius bandymus ir tobulinimą, techninį gamybos rengimą, gamybą, eksploataciją (vartojimą) ir jos nutraukimą. Apskritai, gyvavimo ciklą sudaro dvi didelės fazės: įsigijimo ir eksploatacijos gyvavimo ciklo kaštai apima visas išlaidas: ir grįžtamąsias, ir negrįžtamąsias, įsigijimo fazėje negrįžtamosios išlaidos yra padarytos; jos sudaro įrengimo, statinio arba sistemos pradinius kaštus. Eksplo­atavimo (naudojimo) metu padaromos grįžtamosios išlaidos. Gyvavimo ciklo kaštų analizė apima visas gyvavimo ciklo išlaidas, ir ieškoma ekonominio balanso tarp įsigijimo ir eksploatavimo išlaidų. Daug naudingų projektinių sprendimų gali būti priimta gyvavimo ciklo įsigijimo fazėje, ir tai leidžia minimizuoti produkcijos naudojimo ir eksploatavimo išlaidas. Apskritai, pagrindinis tikslas yra minimizuoti visus gyvavimo cikle susidarančius kaštus. 4.2 TRUMPASIS IR ILGASIS LAIKOTARPIS Ekonominių procesų analizei svarbią reikšmę turi ir laiko veiksnys (factor of tim9). Todėl firmos veikloje ekonomistai skiria trumpąjį ir Ilgąjį laikotarpį2. Verslo laisvė trumpajam laikotarpiui labiau apribota negu ilgajam. Pavyzdžiui, gamybos būdas, kuriuo traktorius gamina, tarkim, akcinė bandrovė „Lietuvos traktorius", šiais metais didžia dalimi yra sąlygotas anksčiau priimtų sprendimų, nes šių metų gamyboje naudojami anksčiau įsigyti robotai, įrengimai, pastatytos gamyklos. Suprantama, kad per metus nebeįmanoma užsisakyti, sumontuoti bei paleisti naujus įrengimus ir pastatyti naujas gamyklas. Todėl trumpuoju laikotarpiu firmos sprendimai apriboti jos galimu didžiausiu pajėgumu: per metus pagaminamų traktorių kiekį lems turimi įrengimai, samdomų darbuotojų skaičius. N Tuo tarpu ilguoju laikotarpiu firma „Lietuvos traktorius" turi kur kas didesnę verslo laisvai Priimdama sprendimus apie veiklą po keleto ar keliolikos metų, akcinė bendrovė gali išplėąH savo kapitalą, pastatyti naujas gamyklas, nusipirkti pažangiausias technologijas. 't>iJ >• '" 'fĮįįl5j] --,. tjy •--• -,*§ ly:.^ ' firma nekeičia savo technologijos pajėgumų. ' • .;;*, • i '.f1 Taigi kitaip tariant, trumpasis laikotarpis apibūdinamas nekintančia vieno ar daugiau gamyboje naudojamų išteklių apimtimi; ekonominės analizės srityje - tai laikotarpis, per kurį ekonominė sistema beveik nepakinta, pavyzdžiui, ketvirtis. Trumpuoju laikotarpiu gamybos ištekliai yra daugiau ar mažiau fiksuoti (pastovūs), nepriklausomai nuo to laikotarpio trukmės. Pavyzdžiui, traktorių koncernas3 turi pastovų įmonių ir įrengimų kiekį jose, fermeris (ūkininkas) turi ribotą žemės plotą. Todėl, jeigu firma „Lietuvos traktorius" norėtų gaminti dar daugiau traktorių per metus, tai galėtų savo pajėgumą didinti tik didindama gamybos plotą, pirkdama naujus įrengimus ar dar kaip nors tobulindama savo veiklą. 2 Knygoje ta pačia reikšme vartojama ir „periodo" sąvoka. 3 Koncerną* (angį. cont>m- katfisnaipp. Pastovieji, arba fiksuotieji, xiw' K*-r' kaštai (fixed costs) - tai išlaidos, kurios >3e. u-:, O te'rn-at,; nekinta, keičiantis (didėjant ar mažėjant) !"»*' ''' "^"us "'"'*' gaminamos produkcijos (paslaugos) kiekiui. "'ff*'1 "* rt™rlBri i!' '"vri ' Kitaip tariant, pastovieji (fiksuotieji) kaštai, arba pridėtinės išlaidos - tai kokios nors išlaidos, kurios tiesiogiai nesusijusios su gaminamuoju produktu ar teikiamąja paslauga, t.y. visos išlaidos, išskyrus tiesioginių medžiagų sąnaudas ir darbo užmokestį. Pastoviųjų kaštų dydis nepriklauso nuo gamybos apimties. Šie kaštai būna ir tada, kai produkcija išvis negaminama. Pavyzdžiui, avalynės negaminanti firma vis ttek privalo mokėti palūkanas už pradinį kapitalą, t.y. lėšas, kurias ji pasiskolino įrengimams pirkti ar pastatams statyti. Taip pat yra ir su nuomos, turto mokesčiais, draudimo įnašais ir t.t. Kol avalynės gamintojas nesumano pakeisti arba išplėsti savo įmonės, jo mokama žemės nuoma lieka tokia pati; kad ir kiek avalynės gamintų jis privalo mokėti nuomą. Įmonės bei įrengimai dėvisi ir nenaudojami. Vadinasi, firma gamintoja privalo padengti jų nusidėvėjimą, darydama amortizacinius atskaitymus nuo pastatų ir įrengimų vertės, vadovaujantis nustatytomis normomis, nepaisant to, ar gaminamosios produkcijos kiekis (apimtis) didėtų, ar mažėtų. Firmos taip pat turi mokėti įvairius draudimo mokesčius (pavyzdžiui, nuo gaisro ar kitokių nenumatytų nelaimių). Taigi visos šios paminėtos pridėtinės išlaidos mažai keičiasi, nepaisant, ar firma (įmonė) užimta visą laiką, ar visai neužimta, ir išlieka sąlyginai pastovios, keičiantis gamybos (paslaugų) mastui (apimčiai) (žr. 4.5.1 lent. 2 ir 1 - ą stulpelį). Galima tikėtis, kad jos didės plečiantis veiklai. Dalį pastoviųjų kaštų yra būtina turėti firmos ateities sėkmingai veiklai. Kintamieji kaštai paprastai apibūdinami kaip gamybos kaštai, kurie tam tikru santykiu kinta, keičiantis gamybinės veiklos mastui. Kintamieji kaštai didėja ir mažėja kartu su produk­cijos apimtimi (išeiga) (žr 4.5.1 lent. 3-ią stulpelį). Mat norint pagaminti daugiau produkcijos, reikės daugiau sunaudoti kintamųjų gamybos veiksnių, t.y. darbo, žaliavų, elektros energijos ir kt. Pavyzdžiui, kuro suvartojimas paprastai yra proporcingas pagamintos energijos kiekiui, arba, tarkime, sunaudotų dažų kiekis - proporcingas nudažytam plotui. Galima tikėtis, kad gamyboje medžiagų poreikis produkcijos vienetui liks nepakitęs, todėl išlaidos medžiagoms kis tiesiogiai proporcingai produkcijos vienetų skaičiui. Tokie kaštai, kaip gamybinis darbas, pagrindinės žaliavos ir medžiagos, gamybinė energija ir kt., visa, kas gali būti aiškiai priskirta konkrečios produkcijos (paslaugos) vienetui, priimta vadinti kintamaisiais kaštais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!