Išmaniojo telefono gamybos analizė

ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Išmanusis telefonas tai įtaisas skirtas mobiliajam ryšiui, greitajai prieigai prie interneto ir informacijos siuntimui, gavimui ir patogiam vartojimui. Šiuolaikiniame pasaulyje elektronika vystosi greitu tempu, be technologijų sunku orientuotis sociume, nes daugėlis paslaugų yra pririštos prie programinės įrangos, prieiga prie kurios duoda kompiuteriai ir išmanieji telefonai, todėl tai labai naudinga išnagrinėti išmanųjį telefoną ir jo populiarinimo tendencijas rinkoje. Nors rinkoje jau yra milžiniškai didėlių įmonių kaip Apple, Samsung, Huawei ir Xiaomi, kurios užėmė tokias nišas kaip „saugumas ir stabilumas“, „Android lyderė“, „inovacijos“ ir „pigumas“ vis dar išliko tokios nedidėlės įmonės kaip LG, OnePlus, Google Pixel, Motorolla kurios neišsiskyria masineje rinkoje, bet vis dar užima kažkurią jos dalį. Tai reiškia, kad nors rinka yra pripildyta išmaniaisiais telefonais, vis dar egzistuoja rinkos dalis kurį yra nepatenkinta egzistuojančia pasiūla. Pavyzdžiui, valstybės įstaigoms, privatiems IT įmonėms arba atskiriems vartuotojams gali prireikti specializuotų įtaisų. Kadangi, dėl to kad siaurioji rinka neatnėša milijoninių pajamų, dauguma išmaniųjų telefonų orientuoti į masinį vartotoją, todėl šį rinkos dalis nėturi didelios konkurencijos, bet turi paklausą. Tyrimo problema – Siaurioji išmaniųjų telefonų rinka neturi pakankamai pasiūlos ir kaip sukurti įtaisą kuris būtu patrauklesnis negu masinės rinkos gaminiai. Tyrimo objektas – Išmanusis telefonas - elektronikos gaminys. Tyrimo tikslas – atlikti išmaniojo telefono gaminio gamybos ekonominį pagrindimą siauriojoje rinkoje. Uždaviniai tikslui pasiekti: 1. Išanalizuoti įmonės verslo aplinką. 2. Aprašyti įmonės gaminio gamybos technologinį procesą. 3. Nustatyti gaminio rinkos dalį. 4. Apskaičiuoti gaminio komercinę savikainą ir nustatyti jo kainą. 5. Nustatyti įmonės turto struktūrą ir finansavimo šaltinius. 6. Sudaryti ūkinės veiklos pradžios balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 7. Apskaičiuoti lūžio tašką. 8. Išanalizuoti pagrindinius rodiklius, apibūdinančius įmonės finansinę būklę. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė ir sintezė, rodiklių skaičiavimas, grafinio vaizdavimo metodas. 1. GAMINIO GAMYBOS EKONOMINIO PAGRINDIMO teoriniai aspektai 1.1. VERSLO APLINKOS TYRIMO METODAI (PEST IR SSGG ANALIZĖ) Šitame skyriuje bus analizuojama verslo aplinkos struktūra, bei aptarti svarbūs teoriniai aspektai kaip PEST ir SSGG analizes. Su verslo aplinkos tyrimais siejama įmonės sėkmė, nes jie padeda suprasti turimus išteklius, busimą rinką ir vartotojų norus ir galimybės. Verslo aplinkos komponentai: Išorinė aplinka visi elementai esantys už nagrinėjamo verslo ribų, jie negali būti pakeisti vykdant veiklą, tadėl jie turi būti įvertinti, nes šitais elementais verslas siejamas su pasauliu. Išoriniai elementai dalinami į dvi dalis: Bendroji aplinka – didžiausia įtakojantį verslą aplinka ir veiksniai: Politinė aplinka – įstatymai ir taisyklės, kuriais vadovaujama vykdant veiklą. Ekonominė aplinka – finansų institucijos suteikiančios lėšas verslams (bankai ir investoriai). Socialinė aplinka – žmonių įpročiai, religija, tradicijos, prioritetai. Technologinė aplinka – technologinis lygis, kokis parodo kokie ir kaip efektyviai produktai bus gaminami. Specifinė aplinka – veiksniai, kurie nuolat nėra iš anksto žinomi nes nuolat kinta. Vartotojai – žmonės kurie potencialiai naudosis įmonės ar konkurentų produktais. Tiekėjai – medžiagas teikiantys įmonės, logistikos veiksniai. Konkurentai – verslai siūlantys panašius produktus. Vidinė aplinka vidiniai verslo ištekliai nuo kurių priklauso įmonės sėkmė. Vidinės aplinkos veiksniai: Žmogiškieji ištekliai – darbuotojai, padėjėjai, jų išsilavinimas ir lankstumas. Įmonės bendravimo kultūra – darbuotojų tarpusavio komunikavimas, vidinė atmosfera, santykiai. Technologiniai įrankiai – programinė ir gamybos įranga, naudojamos technologijos. Akcininkai ir valdyba – visi asmenys turintys teisę valdyti verslą ar jo dalį. Tai gali būti akcininkas arba verslo direktorius. PEST analizė Platesnės analizės reikalauja bendroji aplinka nes jį daro didžiausią įtaką. Visas organizacijas supa bendroji aplinka, kuri daro įtaką jų veiklai. Kadangi bendroji aplinka yra vienoda visoms organizacijoms, tačiau jos poveikis be abejo yra skirtingas: vienos organizacijos yra silpnesnės vieniems veiksniams, kitos kitiems. Šios aplinkos analizei dažniausiai taikomas gana populiarus metodas vadinamas PEST(Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai ir Technologiniai veiksniai). Aptarti organizacijos aplinkos komponentai ir jų apibūdinimai leidžia susidaryti nuomonę, kad verslo aplinką sudaro įvairiausio pobūdžio ir turinio veiksnių visumą – nuo gamtinių aspektų iki politikų viražų. Ir kiekvienas su savo specifiniu turiniu, išraiška, ryšiais ir poveikiu. Rekomenduotina PEST analizę pradėti nuo tyrimo ribų konkretizavimo pločio, gylio ir laiko atžvilgiu. Šiuo atveju tyrimo plotis siejamas su teritoriniu – dažnai galima apsiriboti sava šalimi, bet toms organizacijoms, kurių veikla (ypač rinka) neapsiriboja šalies teritorija, reikia tyrimo ribas išplėsti aprėpiant susijusias šalis. Tyrimo gylis yra analizės detalumo lygis, didėjant detalumo lygiui gaunama išsamesnė informacija, o tai vertinama teigiamai. Kita vertus detalizuojant analizę galima užgožti reiškinio esmę. Taigi į detales reikia žiūrėti atsakingai, išlaikant PEST analizės pagrindinius aspektus. Bendros aplinkos veiksnių kategorijos: Politiniai veiksniai – susiję su dinamika: -vyriausybių; -valdžios; -viešosios nuomonės apie verslą; -politinių institucijų; -politinių procesų krypties; -teisinės sistemos, atskirų jos elementų; -valstybinio reguliavimo sistemos, įvairių jos tvarkų (ir jų atskirų elementų). Ekonominiai – su dinamika susijusios valstybės ekonominės sistemos, jos kintamaisiais (pvz., vertybinių popierių biržos, palūkanų, infliacijos rodikliai, valstybės ekonomikos politika, valiutų kursai ir pan.). Šių kintamųjų poveikis organizacijoms gali skirtis pagal ūkio sektorius ir (arba) atskiras ūkines veiklas. Socialiniai – susiję su dinamika kultūrinės pasaulėžiūros, moralinių įsitikinimų, visuotinai pripažintų vertybių, gyvenimo būdo diferenciacijos lygių, demografinių, bendrojo išsilavinimo lygmenų. Socialinių veiksnių stebėjimas padeda organizacijoms išlaikyti, vystyti organizacijos, jos narių ir kitų su organizacija susijusių ūkio subjektų reputaciją ar viešąją nuomonę veikiančius veiksnius. Technologiniai – susiję su technologijų, galinčių pakeisti ar paveikti konkurencinę organizacijos padėtį, pokyčiais. Technologiniu požiūriu atskiros ūkinės veiklos, organizacijos gali supanašėti, jungtis ar skaidytis. Atitinkamai dėl technologinių pokyčių gali gerėti prekių, paslaugų kokybė, teikiamos galimybės, o produkto kūrimo, gamybos, realizacijos sąnaudos mažėti. (Tamošiūnas, 2013). Bendrosios aplinkos analizę rekomenduojama atlikti tokia tvarka: 1) Nustatyti svarbiausių politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių reiškinių tendencijas; 2) Nustatyti šių reiškinių gyvavimo ciklą, jiems būdingą ciklo fazę; 3) Nustatyti reiškinių pokyčių priežastis; 4) Nustatyti reiškinių pokyčių teigiamus ir neigiamus poveikius organizacijai, pagal tai suranguoti reiškinius; 5) Nustatyti įvairių bendrosios aplinkos reiškinių tarpusavio priklausomybes; 6) Prognozuoti reikšmingiausių organizacijai reiškinių perspektyvą nustatytam laiko horizontui (Bivainis,2011). SSGG analizė Įmonės veiklos sėkmės ir jos konkurencingumo lygiui įvertinti arba palyginti su konkurentais gali būti naudojami įvairūs analizės metodai, bet šiuo metu plačiausiai naudojamas SSGG metodas. Analizės pavadinimas – tai keturių žodžių (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės), išreiškiančių šios analizės esmę, santrumpa. Tai metodas, kuriuo sintezuojami įvairiais būdais gauti organizacijos vidaus potencialo vertinimai ir aplinkos (specialiosios ir bendrosios) analizės rezultatai (Bivainis, 2011). SSGG analizės rezultatai leidžia įvertinti organizacijos problemas ir sunkumus, veiksmingiausias jos vietas ir stiprybes, padarant atitinkamas išvadas galima perskirstyti turimus išteklius, bent iš dalies sumažinti problemines vietas. SSGG analizės pavadinimas sudarytas iš keturių žodžių, kurie išreiškia šio metodo esmę: • Stiprybės • Silpnybės • Galimybės • Grėsmės 1.2. GAMYBOS PROCESAS IR PAGRINDINĖS JO SUDEDAMOSIOS DALYS Prieš pradedant betkokią gamybą, ar paslaugų teikimą, reikia surasti tokį gamybos metodą, kuris, kad ir naudojant turimos ribotus gamybos išteklius, leistų pasiekti didžiausias įmanomas gamybos apimtis ir geriausius rentabilumo rodiklius. Siekiant to, reikia rinktis gamybos metodus, kurie ekonomiškai ir techniškai efektyvūs. (Aukščiūnas ir Ginevičius, 2013) Gamybos proceso sudedamos dalys Gamybos procese yra šios sudedamos dalys: darbo jėga, priemonės ir darbo objektai. Kad galėtume parengti gamminio gamybos planą mums reikės atsakyti į kelis klausimus: • Ką reikia padaryti? • Kas už ką yra atsakingi? • Kur, kada ir kokiu nuoseklumu turi būti atlikta? Atsakius į šiuos klausimus galima pradėti organizuoti gaminio gamybą. Gamybos procesas pradedamas nuo žaliavų aprūpinimo. Turint medžiagas reikalinga darbo jėga. Tai yra žmonės, kurie su tam tikromis darbo priemonėmis gali gaminti įmonės tiekiamą produkciją. Taigi pagrindinės gamybos proceso sudedamosios dalys yra darbo jėga, darbo objektai ir galutinis rezultatas – produkcija (1.1 pav.) Darbo objektai dar skirstomi į žaliavas, bei pagrindines medžiagas, pagalbines medžiagas kooperuojamuosius ir komplektuojamuosius dirbinius (Venskus, 2008). 1.2 pav. Gamybos proceso schema 1.3. GAMINIO SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS IR JO KAINOS NUSTATYMAS Produkto savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti išlaidų, kad būtų pagamintas produktas. Šis rodiklis pateikiamas finansinėje atskaitomybėje ir menedžmento (vadybos) apskaitoje. Kiekviena įmonės veikla yra specifinė, todėl įmonės pačios turi pasirengti detalią produktų savikainos kalkuliavimo metodiką. Savikainos kalkuliacija Produkto išlaidų nustatymas tradiciškai vadinamas savikainos kalkuliacija. Produkto savikaina įvertinama priskiriant jam tiesiogines išlaidas ir pridedant dalį netiesioginių išlaidų. Dažnai literatūroje keliamas klausimas – kokią dalį netiesioginių išlaidų priskirti produktui ir kokią dalį priskirti laikotarpio išlaidoms, parodomoms pelno (nuostolio) ataskaitoje. Vienintelio teisingo atsakymo į šį klausimą nėra; egzistuoja visas spektras absorbavimo būdų. (Jančiauskas, Maceika, Strazdas, Toločka ir Zabielavičienė, 2012) Produkcijos kalkuliavimo metodai: Pilnasis – tai toks metodas, kai į produkcijos savikainą įskaitomos visos gamybos išlaidos – ir tiesioginės, ir netiesioginės, o negamybinės (laikotarpio) išlaidos nukeliamos į pelno (nuostolio) ataskaitą. Šis metodas plačiau pademontstruotas 1.3.1 pav. Dalinis - Dalinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas nuo pilnojo skiriasi tuo, kad į produkcijos savikainą neįskaitomos pastoviosios netiesioginės išlaidos. Dalinio produkcijos savikainos kalkuliavimo metodo schema pateikta 1.3.2 pav. Dalinis savikainos apskaičiavimas remiasi išlaidų skirstymu į kintamąsias ir pastoviąsias. Į gaminio savikainą įtraukiamos tik kintamosios išlaidos – tiek tiesioginės, tiek netiesioginės. Užsakyminis -Užsakyminis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas taikomas tose įmonėse, kuriose produkcija gaminama atskirais vienetais, nedidelėmis partijomis ar atskiriems užsakymams, projektams, paslaugoms. Procesinis - Taikant procesinį produkcijos savikainos kalkuliavimo metodą, produktų išlaidų apskaitos proceso nuoseklumas atkartoja šio produkto vertės kūrimo grandinę. Šis metodas charakterizuojamas nuosekliu išlaidų kaupimu ir paskirstymu nuo pirmos iki galutinės gamybos proceso operacijos, nuosekliai absorbuojant išlaidas pagamintai produkcijai. 1.3.1 pav. Pilnasis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas(Jančiauskas et al. 2012) 1.3.2 pav. Dalinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas (Jančiauskas et al. 2012) Produktų gamybos savikainą sudaro gamybinės išlaidos, kurios pagal įskaičiavimo į savikainą būdą skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas. Tiesiogines išlaidos – yra tokios, kurios priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti. Tai: • tiesioginės išlaidos medžiagoms – medžiagos, sudarančios gaminamo gaminio dalį arba į tą gaminį įeinančių komponentų dalį; • tiesioginės darbo išlaidos – darbo užmokestis, išmokėtas darbininkui už tiesiogiai atliktą darbą, apdorojant gaminį arba jo komponentus; • tiesioginės pridėtinės išlaidos – kitos išlaidos, kurių dydis priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti). Netiesioginės išlaidos yra tokios, kurių dydis ne visada tiesiogiai priklauso nuo gaminamos produkcijos kiek arba laiko tai produkcijai pagaminti. Tai: • netiesioginės išlaidos medžiagoms – įvairios pagalbinės, tačiau gamybos procesui būtinos medžiagos (pvz., tepalai, valymo priemonės, atsarginės dalys ir pan.); • netiesioginės darbo išlaidos – darbo užmokestis, išmokėtas pagalbiniams darbininkams, prižiūrintiems įrenginius, sandėlininkams ir kt.; • netiesioginės pridėtinės išlaidos – kitos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priklausomos nuo produkcijos apimties ir darbo laiko tai produkcijai pagaminti (Aukščiūnas ir Ginevičius, 2013). 1.4. ĮMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIŲ APŽVALGA Yra žinoma, kad pradedant veiklą reikia turėti tam tikrų finansinių išteklių. Įmonė savo turtą formuoja iš skirtingų finansavimo šaltinių. Finansavimo šaltiniais gali būti nuosavos ar skolintos lėšos. Daugiau pavaizduota 1.4 pav. Ekonomine prasme išlaidos įvertina visų panaudotų gamybos išteklių (gamtinių, darbo ir kapitalo) vertę. Išlaidos – tai pagrindinis veiksnys, lemiantis įmonės norus ir galimybes pasiūlyti prekę rinkoje. Įmonės požiūriu, eksplicitinės išlaidos – tai aiškios išlaidos: darbo užmokestis, išlaidos kurui, žaliavoms pirkti. (Jolanta Paunksnienė ir Aušra Liučvaitienė, 2013) Kitaip sakant, finansiniai šaltiniai reikalingi įmonės išlaidoms. 1.4 pav. Įmonės finansinių išteklių šaltiniai Finansinių šaltinių pavyzdžiai: • Nuosavos lėšos – sukauptos arba savininku įneštos lėšos, neskolintos iš išorės. Įmonės nuosavybė už kuria jį atsako tik prieš save, t.y. valdo juos savarankiškai. • Europos sąjungos struktūrinių fondų parama - tai ES struktūrinės politikos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES valstybių narių, finansiniai instrumentai. • Valstybinės įmonės veikiančios kitų struktūrinių fondų pagrindu – pavyzdys Lietuvoje UAB “Invega”, tai įmonė vykdanti projektus iš kurių gautos lėšos keliauja ne vienam verslui, o keliems taip sumažindama neįveikiamas sąlygas atskiriems verslams. • Skolintos lėšos – įmonės gali išleisti akcijas ir obligacijas. Dažnai tai daroma AB įmonėmis, kurios kaupia lėšas, leisdami akcijas. Akcija – tai bendrovės nuosavybės dalį liudijantis pažymėjimas (vertybinis popierius). Taip pat galima skolintis bankuose, pavyzdžiui, paimti ilgalaikį kreditą SWED banke. • Lizingai- Pirkimas išsimokėtinai, finansinė nuoma. Sutartis, pagal kurį lizingo davėjas įgyja daikto nuosavybės teise iš lizingo gavėjo ir duoda jį lizingo gavėjui naudoti verslo tikslais už pastovų ir fiksuotą užmokestį. Sumokėjus visą lizingo kainą daikto nuosavybės teise pereina lizingo gavėjui. 1.5. PAGRINDINIAI ĮMONĖS FINANSINIAI RODIKLIAI Finansiniai rodikliai tai įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, skaičiuojami finansinės analizės metu, kuriais remiantis yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir kita. Dažniausiai rodikliai skirstomi į tokias grupes: • Likvidumo ir mokumo - įmonės gebėjimas nustatytais terminais vykdyti visus įsipareigojimus, o su tuo susijusi sąvoka “likvidumas” rodo galimybes įmonės turtą paversti pinigais. Šios analizės tikslas išsiaiškinti, kaip įmonė vykdo savo einamuosius finansinius įsipareigojimus, ar intensyviai naudojamas apyvartinis turtas, kokios finansinės būklės tendencijos. • Stabilimas rodo įmonės kapitalo gebėjimą tam tikru momentu vykdyti veiklą ir ją plėsti, taop pat ar tinkamai įmonė valdo savo finansinius išteklius. Tikslai – finansinės būklės analizė ir būsimų finansinių rezultatų prognozavimas. Įmonės veiklos finansavimo šaltiniai yra du: savininkų nuosavybė ir skolintas kapitalas. • Finansinių rezultatų - apibendrina ir susistemina įmonės veiklos rezultatus. Jie nusako veiklos pelningumą ir grupuojami pagal atitinkamus ekonominio proceso dalyvių interesus, nes būtent jie parodo, kokį pelną uždirba akcininkų investuoti pinigai. • Veiklos efektyvumo ir ekonominio potencialo - šios analizės tikslas – įvertinti įmonės potencialą uždirbti pajamų maksimaliai išnaudojant apyvartos ciklo galimybes. • Įmonės rinkos vertės - vertės grupės rodikliai suteikia naudingų žinių, kurios leidžia spręsti, investuoti ar, atvirkščiai, - atsikratyti įmonės akcijų. (Ginevičius, Grybaitė, Lapinskienė ir Peleckis, 2016) Jeigu lyginti finansinius rodiklius iš skirtingų laiko periodų, galima nustatyti ar įmonės būklė gerėja ar ne. Kadangi kisti gali ir ne visi rodikliai, iš jų pasikeitimo galima išsiaiškinti kurioje įmonės srityje įvyko pablogėjimai priežastis. Taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai tik gerėja, nereiškia, kad ji dirba efektyviau kitos įmonės. Kai rodikliai yra prastesni už rinkos vidurkį, galima teigti, kad kompanijos pozicijos rinkoje yra silpnos. 2. GAMINIO GAMYBOS EKONOMINIS PAGRINDIMAS 2.1. Verslo aplinkos analizė (PEST ir SSGG analizė) 2.1.1 lentelė. PEST analizė. Politiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai Socialiniai veiksniai Technologiniai veiksniai Lietuva yra Europos sąjungos narė, todėl įmonė gali eksportuoti savo produkciją visoje sąjungoje. Europos fondų parama leidžia gauti didesnį kapitalą įmonėje. Lietuvoje žmonių įperkamumas didėja, todėl didėja paklausa ir atsinaujinimų dažnis. Po covid-19 artėjanti ekonominė krizė gali neigiamai paveikti žmonių įperkamumą. Vystančios įmonės ir atskiri žmonės vis labiau domisi duomenų saugumu, išmanusis telefonas su papildomais saugumo priemonėmis galėtų prtraukti jų dėmėsį. Tobulėjant įrangai ir rinkai galima lengviau sukurti sunkius bei sudėtingus išmaniuosius įrenginius, tai mažina pagaminimo (detalių) kainą ir laiką. Konkreti PEST analizė: politiniai (tarptautinė ir vidinė šalies situacija) ir ekonominiai (ekonominis augimas, infliacija, darbo rinka, palūkanų normos, investicinė aplinka ir kt.) veiksniai, socialiniai ir kultūriniai (gyventojų vartojimo pokyčiai, švietimas, sveikatos apsauga) veiksniai, technologiniai (naujos technologinės galimybės) veiksniai. Konkreti SSGG analizė. 2.1.2 lentelė. SSGG analizė. Stiprybės Slipnybės Grėsmės Galimybės Ilgo naudojimo prekė. Android telefonai užima didėlę rinkos dalį, todėl vartotojams nebus sunku priprasti. Mažas nuvertėjimas. Dažnai perkama prekė. Rinka pilna konkurentais. Ne pirmo būtinumo prekė. Ilgai atsiperka. Projektavimas reikalauja labai daug laiko. Reikia nemažu pinigų. Konkurencija su jau pasaulinėje rinkoje įsitvirtinusiais brendais. Sunku įtikinti prekės ilgalaikiu palaikimu. Privatūs klientai norintys daugiau saugumo. Lietuvoje daug komunikacinių ir paslaugų įmonių, kurioms reikalingas saugumas 2.2. Įmonės veiklos apibūdinimas (numatoma vykdyti veikla, įmonės teisinė forma, veiklai reikalingo ilgalaikio turto aprašymas ir įvertinimas, įstatinio kapitalo struktūra pagal savininkus, darbuotojų ir darbdavio mokami mokesčiai bei visų darbo vietų kaina, mėnesio ir metinis darbo užmokesčio fondai) Įmonė gamins elektronikos įrenginius, specializacija – išmaniųjų telefonų projektavimas. 1 lentelė. Ilgalaikis turtas (Eur) Ilgalaikis turtas Turto įsigijimo savikaina Pastatas 334 000 Transporto priemonė 20 000 Gamybinė įranga 20 000 Administracinių patalpų materialusis turtas 2 000 Programinė įranga 18 000 Iš viso 394 000 Transporto priemonės: du lengvi automobiliai 2017 metų gamybos. Direktoriui ir pagrindiniam inžinėriui. 2 lentelė. Įmonės savininkai ir jų įnašas įstatiniame kapitale (Eur) Įmonės savininkai Įnašas įstatiniame kapitale Savininkas I – Direktoriaus pozicija 72 170 Savininkas II – Pagrindinio Inžinieriaus pozicija 69 000 Savininkas III - investuojanti įmonė 135 000 Iš viso 276 170 3 lentelė. Darbuotojų ir darbdavio mokami mokesčiai, darbo vietų kaina (Eur) Darbuotojas/Darbo užmokestis ir mokesčiai Direktorius Buhalteris Pagrindinis Inžinierius Pagrindinis Programuotojas Dizainėris Ryšių su visuomenė vadovas Atlyginimas popieriuje 1 000.00 1 000.00 1 300.00 1 500.00 800.00 800.00 Pajamos į rankas atskaičius mokesčius 672.11 672.11 842.81 956.61 558.31 558.31 NPD 335.56 335.56 281.56 245.56 371.56 371.56 Darbuotojo mokesčiai: - GPM - PSD - VSD 132.89 69.80 125.20 132.89 69.80 125.20 203.69 90.74 162.76 250.89 104.70 187.80 85.69 55.84 100.16 85.69 55.84 100.16 Darbdavio mokesčiai: • - Įmoka Sodrai -Sodros "grindys" 17.70 0 17.70 0 23.01 0 26.55 0 14.16 0 14.16 0 Visa darbo vietos kaina darbdaviui 1017.70 1017.70 1 679.21 1 526.55 814.16 814.16 Papildomai skiriama pensijų kaupimui 0 0 0 0 0 0 Visi darbuotojai turi neterminuotą darbo sutartį, dirba pagrindinėje darbovietėje, neskiria papildomos įmokos pensijos kaupimui bei nepriklauso specialiai darbingumo grupei. Mėnesio NPD = 400 Eur – 0,18 (darbo užmokestis – 642 Eur). GPM = (Atlyginimas popieriuje – NPD) *0,2 PSD = (Atlyginimas popieriuje – NPD) *0,0698 VSD = (Atlyginimas popieriuje – NPD) *0,1252 4 lentelė. Mėnesio ir metinis darbo užmokesčio fondas (Eur) Darbuotojo pareigos Mėnesio fondas Metinis fondas Direktorius 672.11 8 065.32 Buhalteris 672.11 8 065.32 Pagrindinis Inžinierius 842.81 10 113.72 Pagrindinis Programuotojas 956.61 11 479.32 Dizainėris 558.31 6 699.72 Ryšių su visuomenė vadovas 558.31 6 699.72 Iš viso 4 260.26 51 123.12 2.3. Gaminio gamybos technologinio proceso aprašymas (gamybinių atsargų įsigijimas, gaminio gamybos procesas, produkcijos realizavimas) 1 dalis 2 dalis 3 dalis 4 dalis 2.3.1 pav. Gaminio gamybos technologinio proceso schema 2.4. Gaminio komercinės savikainos apskaičiavimas ir jo kainos nustatymas (gaminio rinkos dalies nustatymas, planuojamos gamybos apimties kiekvienam metų mėnesiui ir metams nustatymas, gaminio gamybinės savikainos, pardavimo sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų, komercinės savikainos apskaičiavimas, gaminio kainos nustatymas) Duomenys paimti iš “Oficialiosios statistikos portalas”. Išmanusis telefonas ilgalaikio naudojimo prekė, juo naudojamasi apie 5 metus. Prekybos vieta – Lietuva Lietuvoje gyvena 2 794 090 (100%) nuolatiniai gyventojai 621 490 (22,2%) pensinio amžiaus 1 724 568 (61,7%) darbingo amžiaus 448 032 (16,1%) 0-15 amžiaus Galima rinka : 1 955 860 (70%) nuolatinių gyventojų naudojasi išmaniais įrenginiais 1 584 250 (81%) naudoja nesenesnius nei 2 metų telefonus. 380 220 (24%) norėtų atsimaujinti į patrauklesnį variantą. 370 220 (21,6%) – 97,4% potencialiai užims populiarūs prekės ženklai per metus 10000 (2,4%) – 2,6% užimtų mano įmonė per metus 5 lentelė. Planuojama gamybos apimtis Mėnuo Produkcijos apimtis (vnt.) 1 10 2 10 3 10 4 0 5 100 6 0 7 125 8 150 9 200 10 200 11 200 12 0 Iš viso 1000 6 lentelė. Gamybinė savikaina (1000 vnt.) Išlaidos Suma, Eur Tiesioginės gamybos išlaidos: 298393 Surinkimo paslaugos 28 000 Detalės 247 000 Energija 1 800 Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir soc. draudimas 21 593 Netiesioginės gamybos išlaidos: 24 800 Pagalbinės medžiagos 3 000 Kuras automobiliams 1 800 Gamybinės įrangos nusidėvėjimas 3 600 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3 000 Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir soc. draudimas 13 400 Iš viso 323 193 6.1 lentelė. Detalės Pavadinimas Produktų kiekis Reikalingų vienetų prdoktui kiekis Vieneto kaina Iš viso Ekranas Touchscreen vidutinio segmento charakteristikomis, be priekines kameros 1000 1 37 9435 Kiniško gamytojo moterinė plokstė su integruotu procesoriumi 1000 1 55 13750 RAM(4gb), ROM(64gb) atmintis 1000 1 25 6375 Reikalingi sensoriai 1000 1 5 1275 Akumuliatorius 1000 1 7 1785 Korpusas ir mechanines dalys (plastikas + stiklas) 1000 1 24 6120 Kamera 1000 1 16 Ryšio technologijos 1000 1 23 5865 Papildomas saugumo chipas ir mažas ekranėlis 1000 1 23 5865 Garso ir krovimo sistemos 1000 1 15 3825 Papildomi materialai ir jungtys 1000 1 17 4335 247 247 000 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu: čia: V1 – turto įsigijimo vertė; V2 – turto likvidacinė vertė; T – naudingas tarnavimo laikas metais. Gamybinės įrangos nusidėvėjimas per metus: (20 000–2000) : 5 = 3600 Eur Transporto priemonės nusidėvėjimas per metus: 2*(10 000–1000) : 6 = 3000 Eur 7 lentelė. Veiklos sąnaudos (1000 vnt.) Sąnaudos Suma, Eur Pardavimo sąnaudos: 2 500 Reklama 2 500 Bendrosios ir administracinės sąnaudos: 81 563.12 Pastato nusidėvėjimas 20 040 Administracinių patalpų išlaikymo išlaidos 1 800 Ryšių, kanceliarijos išlaidos 500 Mokesčiai (be PVM ir PM) 1 600 Administracijos ir bendrojo personalo darbo užmokestis ir soc. draudimas 51 123.12 Administracinių patalpų materialaus turto nusidėvėjimas 600 Programinės įrangos amortizacija 6000 Iš viso 84 063.12 Pastato nusidėvėjimas per metus: (100 000–10 000) : 15 = 6 000 Eur. Adm. p. materialaus turto nusidėvėjimas per metus: (2 000–200) : 3 = 600 Eur. Adm. p. materialaus turtas: Darbo mobilusis telefonas x2 30 Eur, darbo nešiojamas kompiuteris x2 600 Eur, Programinės įrangos amortizacija per metus: 18 000 : 3 = 6000 Eur. Komercinė savikaina: tiesioginės gamybos išlaidos + netiesioginės gamybos išlaidos + veiklos sąnaudos = 323 193+84 063 = 407 256.1Eur. Gaminio komercinė savikaina: 407 256.1/1000=407.26 Eur 8 lentelė. Konkuruojančių gamintojų gaminių kainos (be PVM) Gamintojas Gaminio kaina, Eur A gamintojas 540 B gamintojas 500 C gamintojas 450 D gamintojas 580 Gaminio kaina (be PVM) – 520 Eur 2.5. Turto struktūros ir jo finansavimo šaltinių nustatymas (ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūros aprašymas, turto finansavimo šaltinių nustatymas, paskolos/ų grąžinimo plano sudarymas) 9 lentelė. Turto struktūra Eil. nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis Turtas A ILGALAIKIS TURTAS 394 000 1. Nematerialusis turtas 18 000 2. Materialusis turtas 376 000 3. Finansinis turtas 0 4. Kitas ilgalaikis turtas 0 B TRUMPALAIKIS TURTAS 31668 1. Atsargos 6 668 2. Per vienus metus gautinos sumos 0 3. Trumpalaikės investicijos 0 4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 25 000 Turto iš viso 424 498 1 mėn. trumpalaikio turto poreikis: (407 256 –27 240) : 12 = 31668 Eur 10 lentelė. Turto finansavimo šaltiniai Turtas Eur Kapitalas ir įsipareigojimai Eur Ilgalaikis turtas 394000 Nuosavas kapitalas 274 500   Ilgalaikiai įsipareigojimai 150 000 Trumpalaikis turtas 31668 Trumpalaikiai įsipareigojimai 31668 Iš viso 424498 Iš viso 424498 11 lentelė. Ilgalaikės paskolos grąžinimo planas (Eur) Metai Negrąžinta paskolos dalis Grąžinama paskolos dalis Palūkanos Įmoka 1 120 000 30 000 9 600 39 600 2 90 000 30 000 7 200 37 200 3 60 000 30 000 4 800 34 800 4 30 000 30 000 2 400 32 400 Iš viso 150 000 24 000 174 000 12 lentelė. Trumpalaikės paskolos grąžinimo planas (Eur) Metai Negrąžinta paskolos dalis Grąžinama paskolos dalis Palūkanos Įmoka 1 31668 31668 950 32 618 Iš viso 31668 950 32 618 Paskolų palūkanų šaltinis: Paskolų palūkanų normos : Trumpalaikė paskola 3% Ilgalaikė paskola 8% 2.5. Įmonės finansinės ataskaitos 2.5.1. Ūkinės veiklos pradžios balanso sudarymas Įregistruota nauja įmonė turi sudaryti ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. 13 lentelė. Ūkinės veiklos pradžios balansas Eil. Nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis (Eur) TURTAS A. ILGALAIKIS TURTAS 334 000 1. Nematerialusis turtas 18 000 2. Materialusis turtas 316 000 3. Finansinis turtas 0 4. Kitas ilgalaikis turtas 0 B. TRUMPALAIKIS TURTAS 31 668 1. Atsargos 6 668 2. Per vienus metus gautinos sumos 0 3. Trumpalaikės investicijos 0 4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 25 000 C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS 0 TURTO IŠ VISO 424 498 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI D. NUOSAVAS KAPITALAS 276 168 1. Kapitalas 276 168 2. Akcijų priedai 0 3. Perkainojimo rezervas 0 4. Rezervai 0 5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 0 E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS 0 F. ATIDĖJINIAI 0 G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 0 1. Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 120 000 2. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 31 668 H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS 0 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 424 498 2.5.2. Pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymas 14 lentelė. Pelno (nuostolių) ataskaita Eil. nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis (Eur) 1. Pardavimo pajamos 520 000 2. Pardavimo savikaina (323 193) 3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis 0 4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 196 807 5. Pardavimo sąnaudos (2 500) 6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos (81 563) 7. Kitos veiklos rezultatai 0 8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos 0 9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos (30 000) 10. Kitos palūkanų ir panašios pajamos (3 000) 11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas (31 668) 12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos (317) 13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 47 759 14. Pelno mokestis (7163.85) 15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 40 595.15 2.6. Lūžio taško apskaičiavimas ir įmonės finansinės būklės vertinimas 2.6.1. Lūžio taško apskaičiavimas Lūžio taškas apskaičiuojamas natūrine išraiška: , Q - produkcijos apimtis, FC – pastovūs kaštai, P – produkto kaina, AVC – vidutiniai kintami kaštai. Q = 379 vnt. (84 063 : (520–298)). Per 8 mėnėsius bus pagaminta 405 gaminių. Pirmi 20 gali būti laikomi testiniais, todėl lieka 385 gaminių kas ~ 379. Reiškia gamybos kaštai atsipirks po aštuonerių arba daugiau mėnesių. 2.6.2. Įmonės finansinės būklės vertinimas Pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė Mokumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė Finansų struktūros rodiklių apskaičiavimas ir analizė Turto panaudojimo efektyvumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė 15 lentelė. Santykiniai finansiniai rodikliai Rodiklis Reikšmė Pelningumo rodikliai Bendrasis pelningumas: BPL=BP/P >=0 Parodo, koks pelnas gaunamas iš pagrindinės įmonės veiklos, neįvertinant veiklos sąnaudų. BP – bendrasis pelnas P – pardavimo pajamos Teigiamai vertinama, kai svyruoja nuo 10 iki 35 % Veiklos pelningumas: VPL=VP/P >=0 Parodo, koks pelnas gaunamas iš pagrindinės įmonės veiklos. VP – tipinės veiklos pelnas Mažesnis negu 5 % - nepatenkinamas Grynasis pelningumas: GPL=GP/P >=0 Parodo, kokią pardavimo pajamų dalį sudaro grynasis pelnas. GP – grynasis pelnas Didesnis kaip 10 % – gerai Turto pelningumas: TP=GP/T >=0 Rodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą, t.y. kiek pelno sukuria vienas piniginis vienetas. T – turtas Patenkinamas – jei rodiklis didesnis negu 8% Nuosavo kapitalo pelningumas: NKP=GP/NK >=0 Parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo piniginiam vienetui. NK – nuosavas kapitalas Patenkinamas – jei didėsnis negu 10 % Mokumo rodikliai Bendrasis padengimo koeficientas: BPK=TT/ TĮ >=1 Parodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. TT – trumpalaikis turtas TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai Bendrasis mokumo koeficientas: BMK=NK/ Į >=2 (1;2) Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus, tuo mažesnė finansinė rizika. Į – įsipareigojimai Finansų struktūros rodikliai Įsiskolinimo koeficientas: ĮK=Į/T =0 Parodo, kiek per metus sukuria pajamų vienas į ilgalaikį turtą investuotas piniginis vienetas. IT – ilgalaikis turtas Atsargų apyvartumas (kartais): AAk=P/A >0 Rodo, kiek kartų vidutiniškai per metus atnaujinamos atsargos. A – atsargos IŠVADOS Atlikau išmaniojo telefono gamybos analizę, iš kurios siekia tokios išvados: 1. Yra daug faktorių įtakojančių verslą, todėl norint suprasti kas padeda verslui vystytis reikalinga platesnė aplinkos analizė. Reikia žinoti verslo silpnybės, bei silpnybių ypatumus, kuo jos keliamos ir kokias pasekmes tai lęmia. Tai padėda surasti būdus sumažinti riziką ir silpnybes. Darbo teorinė ir praktinė dalys parodė, kad aplinkos analizei tirti labai tinka SSGG ir PEST metodai. 2. Gaminio gamybos proceso modelis padeda sumodeliuti preliminarų darbų eigos planą ir paskirstyti darbus į sferas. Su gamybos planu, prototipo gamybos metu nebus daromi nereikaligi darbai ir bus mažiau faktorių kurie buvo pamiršti ar nenumatyti, kas lems geresnę prototipo kokybę. 3. Gaminio rinkos dalis buvo tyrinėta Lietuvos atžvilgiu. Buvo naudojama oficiali ir atvira statistika: gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes, iš kurios galima spręsti kiek prealiminariai rinkoje yra potencialių pirkėjų, papildžius ją išmaniųjų įrenginių naudojančiais žmonėmis subjektyviai ir pesimistiškai įvertinau savo įmonės rinkoje dalį, savo nuožiūra pažymėjus pirkėjų skaičius kurie norėtų pirkti saugesnius įtaisus. Geresnis būdas būtų daryti apklausas ir stebėti kitų verslų parduodamus produktus, bet internetinio saugumo klausimai kylo pakakamai neseniai ir vis dar vystosi, dėl to oficialios ir patikimos statistikos yra mažai, bet pasaulio rinkos lydėriai aktyviai ieško naujų būdų apsaugoti klientus, kas reiškia, kad rinka yra paklausi. 4. Kuriant naujus produktus, surinkimo darbus galima sumažinti iki minimumo, tai padės sutaupyti laiką ir pinigus, vis dėl to gaminio komercinė kaina priklauso nuo detalių ir medžiagų kainos, galima pasinaudoti masto ekonomika. Taip pat reikia dėmėsingai kurti prototipus, nes kitaip bus prarasta labai daug laiko ir pinigų darbuotojams, vėlavimai gali atnėšti poreikį skolintis papildomų pinigų. 5. Ieškant verslo finansavimo šaltinių reikia atsižvelgti ne tik į skolinimosi galimybes, bet ir į valstybe taikomas sąlygas verslui. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagelbėti prasidėjusi verslą gali ES struktūriniai fondai ir įvarios lengvatos. 6. Pelno (nuostolių) ataskaita parodo ir paaiškina įmonės finansinę padėtį. Įmonė savo pelnu padengia savo kaštus, vykdo visus finansinius įsipareigojimus ir padengia administracinės sąnaudas. Po viso to sumoka pelno mokėstį ir vis dar lieka grynasis pelnas ~7-8% nuo pardavimo pajamų. Reiškia įmonė panaudoja beveik visą savo pelną ir vis dar lieka pelninga. Kas reiškia, kad veikla yra sėkminga. 7. Lūžio taškas parodo prealiminarų terminą, kada gaminio gamyba tikėtinai atsipirkts. Šio tyrimo lūžio taškas rodo, kad atsipirkimo terminas 8 mėnėsiai, bei produktas atsipiks kai bus pagaminta apie 40% suplanuoto gaminio kiekio, o tai yra mažiau nei pusė visų gaminių skaičius, reiškia produktas tikėtinai lengvai atsipirks. 8. Iš rodiklių apibūdinančių įmonės finansinę būklę, galima įvertinti ar verslas bus sėkmingas. Šiuo atvieju bendrasis, veiklos ir grynasis pelningumai yra keliskart didėsnį už minimalius teigiamus, o turto ir nuosavo kapitalo pelningumai yra patenkinami, kas reiškia, kad šita įmonė irgi gali būti pelninga. Šita įmonė turi mažus pastovius kaštus ~ 80 tūks., todėl po kelių metų kai bus atiduotos ilgalaikios skolos, įmonės pelnas išaugs dėl to, kad sumažės kintamieji kaštai. 9. Visada būna tikimybė, kad produktas bus nereikalingas vartotojams, todėl buvo padaryta, kad kaina neviršytų konkurentų kainų. Yra racionalu įvertinti blogesnius atviejus, įvertinti verslo galimybės produktus parduoti pigiau nei buvo, šitas produktas atsiperka anksčiau nei pagaminama pusė kiekio, tai įmonė nenueis į bankrotą. LITERATŪRA Literatūros sąraše pateikiami tik tie šaltiniai, kurie buvo cituoti darbe. Šaltiniai turi būti ne senesni nei penkerių - dešimties metų: moksliniai straipsniai, monografijos, vadovėliai, mokomosios priemonės ir kt. Šaltiniu nėra laikomi: Moodle aplinkoje esančios pateiktys, Wikipedia, Mokslai, Šperos, Kursiniai ir pan. internetiniai puslapiai. Rekomenduojama pateikti ne mažiau kaip 10 šaltinių. Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka pagal autoriaus pavardę. Citavimui turi būti naudojamas APA stilius (7-as leid.). Literatūros sąrašas turi būti sudarytas automatiškai naudojant Mendeley programą (https://www.mendeley.com/). Aukščiūnas, V.; Ginevičius, R. 2013. Įmonės gamybos išteklių ekonomika, Vilnius: „Technika“ (88-89; 144-146psl). Bivainis, J. 2015. Vadyba studentams: mokomoji knyga. Vilnius: „Technika“ (179-180psl). Ginevičius, R.; Grybaitė, V.; Lapinskienė, G.; Peleckis, K. 2016. Verslo kūrimo ir plėtros projektavimas: teorija ir praktika. Vilnius: „Technika“ (36-37; 47-48psl) Jančiauskas, B.; Maceika, A.; Strazdas, R.; Toločka, E.; Zabielavičienė, I. 2012. Pramonės įmonių valdymas: planavimas, organizavimas, vadovavimas. Vilnius: „Technika“ (131-132psl). Paunksnienė, J.; Liučvaitienė, A. 2013. Mikroekonomika: teorija ir praktika. (49psl). Rimkuvienė, S.; Tamošaitienė, J. 2012. Verslo planavimas ir organizavimas: mokomoji knyga. Vilnius: „Technika“ (65psl). Tamošiūnas, A. 2013. Vadybos funkcijos ir priemonės. Vilnius: „Technika“ (21-22psl). Venskus, R. 2008. Pramonės organizacijos pagrindai. Kaunas: Technologija. (209 psl).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!