Verslo struktūrų rodiklių bei gaminių gamybos analizė

 Verslo struktūrų rodiklių bei gaminių gamybos analizė Įmonių ekonomikos namų darbas Įvadas Ši tema pasirinkta, nes atspindi visos Lietuvos verslo rodiklių kitimą įvairiose ekonominės veiklos srityse. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kuriose ekonominės veiklos srityse daugiausia uždirbama pajamų, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė bei kaip šiuos rodiklius įtakoja įmonių, darbuotojų skaičius. Įvertinus kitimo tendencijas 1997 – 2004 metais galime daryti išvadas apie Lietuvos ekonominių veiklų ypatumus. Pagrindinių verslo struktūros rodiklių analizė Darbe yra analizuojama kiekviena ekonominės veiklos rūšis atskirai tam, kad būtų galima padaryti tinkamas išvadas apie kiekvienos iš jų įmonių, dirbančiųjų, samdomų darbuotojų skaičiaus kitimą, taip pat pajamų, atlyginimų ir pridėtinės vertės pokyčius bei palyginti juos su bendru Lietuvos verslo struktūros rodiklių kitimu 1997 – 2004 metais. 1 lentelė Viešbučiai ir restoranai Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 1642 16954 16041 523330 112137 162581 1998 1983 19881 18814 667234 163995 214860 1999 2573 20826 19223 678693 179083 204842 2000 2867 23100 21291 676078 165786 191550 2001 2906 24053 22169 711874 144832 184694 2002 2957 25595 23774 799081 185252 224956 2003 2971 29630 27945 902805 206420 276250 2004 2897 30367 28748 1028153 249321 333124 Kaip žinoma, kuo daugiau žmonių dirba paslaugų sektoriuje, tuo šalis stipresnė ekonominiu požiūriu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kasmet iki 2003 metų įmonių skaičius stabiliai augo, o 2004 metais šiek tiek sumažėjo. Lyginant 2004 metus su 1997 viešbučių ir restoranų skaičius išaugo 76,43%. Tai rodo, spartų aptarnavimo sferos vystymąsi. Didėjant įmonių skaičiui atitinkamai didėjo ir darbuotojų skaičius (79,11%) nagrinėjamu laikotarpiu. Kadangi buvo suteikiama daugiau paslaugų, gerėjo jų kokybė, atitinkamai didėjo žmonių noras naudotis šiomis paslaugomis, kas lėmė ir pajamų augimą. Jos per šį laikotarpį išaugo 96,46%. Pažvelgus į atlyginimo dydžio kitimą, matyti, jog procentine išraiška jis padidėjo pakankamai daug t.y. 122,34%, nes didėjo minimalus darbo užmokestis, taip pat darbuotojams buvo keliami atlyginimai, tačiau apskaičiavus atlyginimą vienam samdomam darbuotojui jis pakito nedaug - nuo 6,991 tūkst. lt iki 8,673 tūkst. lt. Tiek 1997 metais, tiek ir 2004 metais vienai įmonei tenka 10 darbuotojų. Pridėtinė vertė, pasirinktu laikotarpiu, sukurta pajamose pakito vos 1,37%. 2 lentelė Miškininkystė Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 1127 14285 13246 358513 172644 220789 1998 1251 13111 11916 360867 163100 211714 1999 1372 11502 10193 301076 138316 181999 2000 1459 11380 9996 368014 131044 207244 2001 1192 10558 9439 374394 133957 213552 2002 1081 9860 8867 411356 134856 201871 2003 932 9672 8887 431997 136369 196680 2004 851 9701 9009 469016 140446 216889 Miškininkystė šiomis dienomis labai svarbi ekonominės veiklos rūšis, nes mediena naudojama baldų gamybai, statyboms, taip pat didelė dalis jos eksportuojama. Per septynerius metus, t.y. nuo 1997 iki 2004, miškininkystės įmonių skaičius sumažėjo 24,5%. Dirbančiųjų skaičius sumažėjo 32%. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo tai, kad miškininkystės įmonių skaičius sumažėjimas. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 31%. Įtakos pajamų padidėjimui galėjo turėti brangiau parduodama produkcija, taip pat galėjo daugiau parduoti produkcijos dėl išaugusios medienos paklausos. Atlyginimai sumažėjo 18,6%. Šiam sumažėjimui įtakos galėjo turėti dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas. Pridėtinė vertė sumažėjo 1,8%. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 13 tūkst. lt, o 2004 metais - 15,6 tūkst. lt, t.y., metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo 20%. Metinio atlyginimo didėjimui įtakos turėjo auganti Lietuvos ekonomika. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas pridėtinės vertės 1997 metais buvo 61,6 %, o 2004 metais - 46,2 %. Vienai miškininkystės įmonei 1997 metais vidutiniškai teko 13 dirbančiųjų, o 2004 metais 11 dirbančiųjų. 3 lentelė Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 2835 87668 86134 5092748 1173939 2329564 1998 3273 91348 89879 6055178 1509636 2862404 1999 5405 88080 84520 6191920 1644001 2506484 2000 6479 90408 86088 6773531 1422504 2810937 2001 6398 88189 83735 7315628 1296470 2825982 2002 6487 87414 83263 8556462 1451210 3299196 2003 6158 90107 86438 9538993 1511881 3461689 2004 5861 91000 87785 10816430 1695994 3947453 Dėl pakankamai išvystytos infrastruktūros, gana aukštos paslaugų kokybės per įvairius regionus galima pervežti daugiau krovinių. Juos galima gabenti įvairiais būdais: oru, keliais, vandeniu. Pavyzdžiu galėtų būti Klaipėdos jūrų uostas, kuris yra vienas didžiausių ir labiausiai į šiaurę nutolusių neužšąlančių uostų Baltijos jūros rytų pakrantėje. Klaipėdos jūrų uostas yra svarbiausia transporto jungtis IXB transporto koridoriuje, siejanti jūrų ir sausumos transportą rytų-vakarų kryptimi. Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonių skaičius augo, bet 2001 metais sumažėjo, o nuo 2003 metų dar sparčiau pradėjo mažėti, bet lyginant 2004 metus su 1997 bendras jų skaičius išaugo 106,74%. Tai rodo, kad nepastoviai, bet pakankamai sparčiai auga įmonių susijusių su infrastruktūros gerinimu, sandėliavimu bei nuotolinių ryšių plėtojimu. Kaip matyti iš lentelės duomenų darbuotojų skaičius padidėjo nežymiai, tik 3,80%. Kadangi didėjo įmonių skaičius, o darbuotojų praktiškai nedaugėjo, vadinasi tie patys darbuotojai turėjo atlikti daugiau darbų. Gaunamos pajamos padidėjo 112,39%. Jeigu pažvelgsime į atlyginimo dydžio kitimą, matysime, jog procentine išraiška jis padidėjo nelabai daug t.y. 44,47%, tačiau apskaičiavus atlyginimą vienam samdomam darbuotojui jis pakito - nuo 13,63 tūkst. lt iki 19,32 tūkst. lt. Vadinasi tiems patiems darbuotojams buvo suteikta galimybė užsidirbti daugiau. Nuo 1997 metų iki 2004 metų vienai įmonei tenkančių darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai (atitikamai nuo 31 iki 16). Pridėtinė vertė, pasirinktu laikotarpiu, šiame sektoriuje taip pat sumažėjo. 4 lentelė Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 23508 171101 154897 27611396 1311469 2786663 1998 23656 182418 167140 32440797 1710322 3396497 1999 27342 178928 160607 30410270 1875869 2749788 2000 28070 189002 170665 31898931 1906394 3220291 2001 27222 187718 169357 35345306 1665478 3324791 2002 25528 194151 178350 38579669 2081178 3986094 2003 24804 209895 195537 41701365 2342672 4429850 2004 23811 223697 210408 48293776 2864540 5471922 Priklausomai nuo vartotojo turimų pajamų priklausys ir jo pasirinkimas: mažmeninė ar didmeninė prekyba, nes vartotojai su mažomis pajamomis rinksis didmenininkus, o su didesnėmis pajamomis – mažmenininkus. Didmenininkai teikia tas pačias prekes, bet mažesnėmis kainomis (pvz. bazės, pirkimas urmu ir t.t.). Pasirinktu laikotarpiu tokių įmonių skaičius išaugo vos 1.29%, tai didėjo, tai mažėjo. Dirbančiųjų skaičius augo gerokai sparčiau, net 30,74%, ir tas augimas buvo priešingas įmonių skaičiui, kai jos mažėjo – darbuotojų skaičius didėjo ir atvirkščiai. Nors įmonių skaičius pakito labai nežymiai, bet pajamos padidėjo net 74.91%. Atlyginimai išaugo 118.42%. O atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo nuo 8.467 tūkst. Lt iki 13.614 tūkst. Lt. Darbuotojų skaičius tenkantis vienai įmonei pakito labai mažai – vos dviem darbuotojais (nuo 7 iki 9 ). Pridėtinė vertė padidėjo 96.36%, o pajamose jos sukuriama dalis išaugo tik vienu procentu. 5 lentelė Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 4956 35531 32966 1580353 508961 758253 1998 5125 37607 34602 1824786 605319 942774 1999 6657 41769 37629 2249216 663375 1082138 2000 7690 48931 44465 2795423 691290 1151595 2001 8102 49826 43734 3173552 614378 1284462 2002 8469 53348 48467 3869982 771485 1481522 2003 8573 60055 55951 4513501 883205 1909694 2004 8513 65122 61379 5300270 1080626 2238400 Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka visuomet išliks dėmesio centre nepriklausomai nuo to, ar ekonomika klesti, ar susiduria su sunkumais. Tai pat daugelis mano, jog nekilnojamasis turtas (NT) yra saugiausia investicija. Ne rečiau manoma, jog tai geriausias investavimo būdas. Plėtra įsibėgėja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose - Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje – anksčiau buvo atidaryti bei ateinančiais metais bus atidaryta bent po keletą didelių verslo centrų. Kadangi dideliuose prekybos centruose žmonių srautai gerokai didesni nei pavienėse patalpose įvairiose miestų vietose, tęsiasi ir stiprėja tendencija keltis į didžiuosius prekybos centrus, o tai skatina naujų prekybos centrų poreikį ir investuotojų susidomėjimą jais. Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonių skaičius nekilnojamojo turto sektoriuje išaugo 71,77%. Tai galėjo būti nulemta to, kad nekilnojamo turto sektorius yra vienas sparčiausiai besivystančių sektorių į kurį investuojam daug lėšų. Iš lentelės matyti duomenų iki 2004 metų augimo tempai buvo pastovūs, o būtent tais metais augimo tempai sulėtėjo. Dirbančiųjų skaičius taip pat išaugo smarkiai, vos ne dvigubai, t.y. 83,28%. Kadangi šiam sektoriui skiriama daug lėšų, tai leido sukurti daug naujų darbo vietų. Todėl nereikia stebėtis, kad uždirbamos pajamos šiame sektoriuje išaugo net 235,39%. Jeigu pažvelgsime į atlyginimo dydžio kitimą, matysime, jog procentine išraiška jis padidėjo daug t.y. 112,32%, o apskaičiavus atlyginimą vienam samdomam darbuotojui jis pakito - nuo 15,44 tūkst. lt iki 17,61 tūkst. lt t.y. 14,1%. Nuo 1997 metų iki 2004 metų vienai įmonei tenkančių darbuotojų skaičius beveik nepakito (atitikamai nuo 7,2 iki 7,6). Pridėtinė vertė padidėjo net 195, 20%, tačiau pajamose 2004 metais buvo sukuriama mažiau pridėtinės vertės nei 1997 metais (42,23 – 47,98) . 6 lentelė Statyba Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 2343 78002 77446 3849813 1052350 1426429 1998 2244 79226 78665 4783429 1250504 1750759 1999 2877 76864 75767 4415292 1141939 1443117 2000 3019 69825 68676 3754402 851701 1086660 2001 3115 68505 67062 4026426 825250 1209874 2002 3139 72480 71194 4762234 987186 1457645 2003 3281 83296 82140 6345550 1181818 1837547 2004 3362 89788 88670 7807395 1458858 2185326 Per septynerius metus statybos įmonių skaičius išaugo 43.49%. Dirbančiųjų skaičius padidėjo 15.11%. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo net 102.80%, tai galėjo įtakoti didėjantis statybos sektorius. Atlyginimai išaugo 38.63%. Pridėtinė vertė padidėjo 53.20%. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 13.588 tūkst. lt, o 2004 metais - 16.453 tūkst. lt, nes trūko darbo jėgos, didžioji dalis emigravo. Siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviai turėjo kelti atlyginimus. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas pridėtinės vertės 1997 metais buvo 37.05%, o 2004 metais - 27.99%. Vienai statybos įmonei 1997 metais vidutiniškai teko 33 dirbantieji, o 2004 metais 27. 7 lentelė Švietimas Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 270 1740 1548 45324 20466 31453 1998 301 1755 1541 56621 26734 38381 1999 348 2575 2340 73018 32198 46489 2000 363 2169 1907 48050 24100 29785 2001 382 1983 1725 50385 19275 29317 2002 399 2003 1717 53937 21182 30403 2003 444 2921 2679 99742 37440 52430 2004 412 3025 2800 107402 38935 59188 Švietimo sistema dažnai reikalauja pokyčių, tačiau ji yra ir kertinis akmuo formuojant išsilavinusią, išprususią, apsišvietusią visuomenę. Gana nebloga ekonominė situacija, Vyriausybės subalansuotos finansinės politikos rezultatai leidžia žengti svarų žingsnį tokios visuomenės formavimo link. Kaip matyti iš pateiktų lentelės duomenų švietimo sektoriuje mokyklų, bei kitų švietimo įstaigų skaičius išaugo 52,60% tiriamu laikotarpiu. Tiesa, matyti, kad iki 2004 metų augimo tempai buvo pastovūs, o būtent tais metais švietimo įstaigų skaičiaus augimo tempai sulėtėjo. Dirbančiųjų skaičius taip pat išaugo daugiau palyginus su naujų mokslo įstaigų skaičiumi t.y. 73,85%. Vadinasi buvo sukurta pakankamai daug naujų darbo vietų. Atitinkamai iš šio sektoriaus gaunamos pajamos šiame sektoriuje išaugo iki 136,96 %. Jeigu pažvelgsime į atlyginimo dydžio kitimą, matysime, jog procentine išraiška jis padidėjo iki 90,24 %, o apskaičiavus atlyginimą vienam samdomam darbuotojui jis pakito - nuo 13,22 tūkst. lt iki 13,9 tūkst. lt t.y. 5,14 %. Galime teigti, jog jis praktiškai nepasikeitė. Nuo 1997 metų iki 2004 metų vienai įmonei tenkančių darbuotojų skaičius nedaug tepakito (atitikamai nuo 6,4 iki 7,3.). Pridėtinė vertė padidėjo 88,18 procento, bet pajamose 2004 metais buvo sukuriama mažiau pridėtinės vertės nei 1997 metais (55,11 – 69,40) . 8 lentelė Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 976 5962 5103 153163 52913 69715 1998 1036 5240 4337 111053 43609 54114 1999 2069 6961 5046 153937 48865 84506 2000 2421 7883 5657 134409 45097 69411 2001 2479 8101 5791 168888 47608 86531 2002 2638 8900 6467 195237 60830 93425 2003 2667 10580 8206 218383 68993 73615 2004 2658 11499 9178 257118 90065 122707 Tinkama sveikatos priežiūra gali garantuoti didesnį ŽSRĮ, nes vienas iš jį sudarančių elementų yra ilgas ir sveikas gyvenimas. Tinkamai išvystyta socialinės priežiūros sistema užtikrina laiku gaunamas pašalpas, rūpinimąsi neįgaliaisiais bei pagyvenusiais žmonėmis. Tokių įmonių skaičius kasmet augo, bet 2004 metais šiek tiek sumažėjo (9 įmonėm). Lyginant 2004 metus su 1997 sveikatos priežiūros įstaigų išaugo 172,33%. Tai rodo, spartų sveikatos apsaugos sistemos vystymąsi. Didėjant įmonių skaičiui atitinkamai didėjo ir darbuotojų skaičius. Jis nebuvo toks didelis kaip įmonių, bet sudarė net 92,87%. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 67,87%. Atlyginimai padidėjo 70,21%, tačiau apskaičiavus atlyginimą vienam samdomam darbuotojui jis sumažėjo: 1997 metais buvo 10,37 tūkst. lt, o 2004 metais 9,81 tūkst. lt, tai yra sumažėjo 5,4 procento. Darbuotojų skaičius taip pat sumažėjo, nuo 6 iki 4 darbuotojų tenkančio vienai įmonei. Pridėtinė vertė, mūsų pasirinktu laikotarpiu, sukurta pajamose pakito vos nežymiai, 1997 metais buvo 45,52%, o 2004 metais – 47,72%. 9 lentelė Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 1987 23100 21730 978236 222678 341607 1998 1937 21393 19957 845281 253233 366044 1999 2155 21221 19564 802045 262191 339885 2000 1743 19707 18524 710421 239529 295437 2001 1573 18862 17859 762365 227178 316564 2002 1538 19074 18140 855245 255687 359299 2003 1639 21028 20217 1080875 282120 413338 2004 1543 21967 21229 1293691 317454 456267 Nuo tinkamo komunalinių paslaugų teikimo priklauso mūsų kasdieninė buitis: vandens, dujų, apšildymo, elektros energijos tiekimas, šiukšlių išvežimas ir kt. Komunalinių, socialinių ir asmeninių aptarnavimo paslaugų įmonių skaičius mažėjo, o 1999 ir 2003 metais išaugo, bet lyginant laikotarpio pradžią ir pabaigą tokių įmonių skaičius sumažėjo net 22,35 procento. Mažėjant įmonių skaičiui sumažėjo ir darbuotojų skaičius, bet neproporcingai mažėjančiam įmonių skaičiui, t.y. tik 4,9%. Pajamos padidėjo 32,25 %. Atlyginimai padidėjo 42,56 %. Atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 10,25 tūkst. lt, o 2004 metais 14,95 tūkst. lt, tai yra padidėjo 45,85 procento. Darbuotojų skaičius padidėjo, nuo 12 iki 14 tenkančių vienai įmonei. Pridėtinė vertė sukurta pajamose 1997 metais buvo 34,92 procentų, o 2004 metais – 35,27%. 10 lentelė Žuvininkystė Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 110 1096 1074 31290 5681 7574 1998 69 846 833 23719 5865 8058 1999 168 1014 914 28933 7261 10525 2000 202 1113 988 30096 9214 11088 2001 213 1134 1002 80341 7408 12004 2002 216 1407 1271 226012 12702 13561 2003 200 1849 1732 211650 20031 31992 2004 195 2275 2169 190770 30805 41976 Žuvininkystės įmonių skaičius padidėjo 77,3% per šį laikotarpį. Dirbančiųjų skaičius padidėjo du kartus, t.y. 107,6%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti išaugęs žuvininkystės įmonių skaičius. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 6 kartus, t.y. 510%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti įmonių skaičiaus didėjimas, parduodamos produkcijos kiekio, kainos augimas bei pasaulyje paplitusios ligos kaip kempinligė, paukščių gripas. Atlyginimai padidėjo 5 kartus, t.y. 442,2%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti išaugęs dirbančiųjų skaičius, auganti Lietuvos ekonomika. Pridėtinė vertė padidėjo 5,5 karto, t.y. 454,2%. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 5,3 tūkst. lt, o 2004 metais – 14,2 tūkst. lt, t.y., metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo 2,7 karto, t.y. 168%. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas 1997 metais buvo 24,2% pridėtinės vertės, o 2004 metais – 22% pridėtinės vertės. Vienai žuvininkystės įmonei 1997 metais vidutiniškai teko 10 dirbančiųjų, o 2004 metais 11,7 dirbančiojo. Tai bene sparčiausiai besivystantis ekonominės veiklos sektorius. 11 lentelė Kasyba ir karjerų eksploatavimas Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 55 2690 2685 265861 42632 104008 1998 57 3185 3178 278954 50867 111575 1999 61 3161 3156 310257 59244 136467 2000 66 3135 3128 441209 63280 220403 2001 68 2836 2830 488415 60607 259400 2002 66 2918 2911 457664 61887 220516 2003 64 2908 2901 471507 69178 227798 2004 64 3004 2997 498353 75271 266040 Nuo 1997 iki 2004, kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių skaičius padidėjo 16,4%. Dirbančiųjų skaičius padidėjo 11,7 %. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių padidėjimas. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 87,4%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti įmonių skaičiaus didėjimas, parduodamos produkcijos kiekio bei kainos augimas. Atlyginimai padidėjo 76,6%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti padidėjęs pelnas. Pridėtinė vertė padidėjo 2,5 karto, t.y. 155,8%. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 15,9 tūkst. lt, o 2004 metais - 25 tūkst. lt, t.y., metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo 57,2%. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas 1997 metais buvo 39,1% pridėtinės vertės, o 2004 metais 53,4%. Vienai kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonei 1997 metais vidutiniškai teko 49 dirbančiųjų, o 2004 metais 47 dirbančiųjų. 12 lentelė Apdirbamoji pramonė Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 8554 258250 254241 17781112 2992467 4549070 1998 7534 249648 245778 18523394 3283881 4741340 1999 8801 240695 235907 17413901 3462407 4001116 2000 9608 249746 244669 20669906 3405305 4704490 2001 9577 246471 240543 23143696 3198129 4891990 2002 9483 250360 245283 23566915 3504693 5327486 2003 9030 270468 266312 26393240 3726693 6252125 2004 8614 263545 259793 31887054 4209581 7726744 Apdirbamoji pramonė sukuria beveik ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto, pritraukia daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų, sukuria daugiausiai darbo vietų. Apdirbamosios pramonės produkcija lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje sudaro liūto dalį. Apdirbamosios pramonės įmonių skaičius padidėjo 0,7% nagrinėjamu laikotarpiu. Dirbančiųjų skaičius padidėjo 2%. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 79,3%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti parduodamos produkcijos kiekio augimas bei produkcijos kainos augimas. Atlyginimai padidėjo 40,7%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti auganti Lietuvos ekonomika. Pridėtinė vertė padidėjo 69,9%. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 11,8 tūkst. lt, o 2004 metais – 16,2 tūkst. lt, t.y., metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo 37,3%. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas 1997 metais buvo 25,6% pridėtinės vertės, o 2004 metais 24,2%. Vienai apdirbamosios pramonės įmonei 1997 metais teko vidutiniškai 30,2 dirbančiojo, o 2004 metais 30,6 dirbančiųjų. 13 lentelė Elektros, dujų ir vandens tiekimas Ekonominės veiklos rūšys, metai Įmonių skaičius Dibančiųjų skaičius Samdomų darbuotojų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 1997 161 39787 39777 4202335 747954 1115866 1998 151 39686 39686 4621983 797403 1589836 1999 169 39264 39264 4010923 831889 1274650 2000 222 37071 37042 4139205 793319 1394521 2001 233 31841 31811 4330473 706202 1528730 2002 264 31049 31001 5724148 580779 1560774 2003 272 29418 29365 6020688 736031 1786707 2004 276 27934 27879 6055229 745578 1908814 Elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos sektoriuje įmonių skaičius padidėjo 71,4%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti išaugusi aptarnavimo sektoriaus paklausa, bei paslaugų susijusių elektra, dujomis bei vandeniu poreikio didėjimas. Dirbančiųjų skaičius sumažėjo 29,8%. Įtakos šiam sumažėjimui galėjo turėti modernių technologijų atsiradimas. Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 44,1%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti elektros, dujų ir vandens tiekimo kainos augimas. Atlyginimai sumažėjo 0,3%. Pridėtinė vertė padidėjo 71%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti tai, kad elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės yra monopolinės. Metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui 1997 metais buvo 18,8 tūkst. lt, o 2004 metais – 26,7 tūkst. lt, t.y., metinis atlyginimas vienam samdomam darbuotojui padidėjo 42%. Pajamose už parduotas prekes ir paslaugas 1997 metais buvo 26,5% pridėtinės vertės, o 2004 metais 31,5% pridėtinės vertės. Vienai elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonei 1997 metais vidutiniškai teko 247 dirbančiųjų, o 2004 metais 101 dirbantysis. Ekonominės veiklos rūšių dalis % Ekonominės veiklos rūšys Įmonių skaičius Dirbančiųjų skaičius Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas, tūkst. Lt Atlyginimai ir socialinis draudimas, tūkst. Lt Pridėtinė vertė, tūkst. Lt Miškininkystė 1.4 1.2 0.4 1.1 0.9 Žuvininkystė 0.3 0.3 0.2 0.2 0.2 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0.1 0.4 0.4 0.6 1.1 Apdirbamoji pramonė 14.6 31.3 28 32.4 30.9 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 0.5 3.3 5.3 5.7 7.6 Statyba 5.7 10.7 6.8 11.2 8.8 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 40.3 26.5 42.4 22 21.9 Viešbučiai ir restoranai 4.9 3.6 0.9 1.9 1.3 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 9.9 10.8 9.5 13 15.8 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 14.4 7.7 4.6 8.3 9 Švietimas 0.7 0.4 0.1 0.3 0.2 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 4.5 1.4 0.2 0.7 0.5 Kita veikla 2.6 2.6 1.1 2.4 1.8 Kaip matyti iš lentelės, paskutiniais, analizuojamais, t.y., 2004 metais daugiausia įmonių buvo mažmeninės ir didmeninės prekybos ekonominėje veiklos srityje procentine išraiška – 40,3%, lyginant ją su visu įmonių skaičiumi šiais metais. Atitinkamai mažiausiai įmonių tiriamais metais buvo kasybos sektoriuje – 0,1%. Apdirbamosios pramonės sektorius turėjo daugiausiai darbuotojų – 31,3%, o mažiausiai jų buvo žuvininkystės sektoriuje procentine išraiška visoje dirbanciųjų dalyje t. y. – 0,3%. Pajamų už parduotas prekes didžiausia dalis bendrame jų kiekyje teko mažmeninėms bei didmeninėms prekybos įmonėms – 42,4%, atitinkamai mažiausia pajamų dalis šiais metais buvo gauta švietimo sektoriuje – 0,1%. Didžiausia atlyginimų dalis procentine išraiška buvo mokama apdirbamosios pramonės sektoriuje – 32,4%, o mažiausia - žuvininkystės sektoriuje t. y. 0,2. Daugiausia pridėtinės vertės buvo sukurta apdirbamosios pramonės sektoriuje – 30,9. Mažiausiai - žuvininkystės ir švietimo sektoriuose, atitinkamai po 0,2 procentus. Gaminių gamyba Išskirti didžiausi ir mažiausi atskirų gaminių pokyčiai per 2000 – 2005 metus. Pateikti jų kitimui įtakos turėję veiksniai ir jų grafinis pokyčių vaizdas. Kaip matyti iš lentelės duomenų tekstilės gaminių gamyba kito nevienodai. Linų pluošto produkcija išaugo 214.89, o tiek medvilninių gaminių, tiek pėdkelnių ir triko poreikis sumažėjo, atitinkamai -60.07 ir -53.63. Tai galė jo būti nulemta to, kad linų panaudojimo galimybės padidėjo: juos galima naudoti tiek siuvant rūbus, tiek užuolaidas. Atitinkamai, kostiumų bei ansamblių siuvimas sumažėjo -55.14. vartotojams nebereikia viso ansamblio todėl, kad galima derinti įvairius rūbus bei sudarinėti įvairesnius ansamblius. Liemenėlių, korsetų bei panašių gaminių gamyba išaugo 295.06. Tai galėjo nulemti atsiradusi įvairesnis asortimentas bei sąlyginai žema kaina. Kadangi Lietuvoje sparčiai išaugo statybų sektorius, išaugo ir statybinių elementų, prekių, gamonių poreikis, todėl nenuostabu, kad tiek sienų stiklinių izoliacijos elementų, tiek polistireno, tiek gofruotų lakštų ne iš asbestcemenčio apimtys padidėjo atitinkamai net 394.26, 550.07, 450.00. Dėl statybų sektoriaus išaugimo prireikė ir daugiau tvirtinimo detalių. Jų naudojimas išaugo net 775. Degalų, tepalų ir aušinimo skysčių siurblių, skirtų stūmokliniams, vidaus degimo varikliams gamyba sumažėjo - 170. Tai galėjo nutikti dėl to, kad pačios detalės tapo kokybiškesnės, kokykbiškesnė tapo ir technika. Plūgų gamyba sumažėjo – 62,32. Kadangi Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, gaunama daugiau lėšų moderniems įrengimams įsigyti, todėl Lietuvos žemdirbiai pradėjo naudoti mažiau primityvesnės technikos ir orientuojasi į naujesnes technologijas. Šaldytuvų ir šaldiklių naudojimas išaugo net 10518. Tai nutiko, nes padidėjo maisto produktų bei gaiviųjų gėrimų gamyba. Dauguma vartotojų pakeitė savo senesnius šaldytuvus į naujus, ekonomiškesnius A klasės šaldytuvus. Buitiniai šviestuvų (tvirtinamų prie lubų ar sienų) bei stalinių, biuro, naktinių arba ant grindų statomų šviestuvų gamyba padidėjo tiriamu laikotarpiu net 8975.47 ir atitinkamai 1700 dėl išaugusios naujų butų ir namų statybos. Taip dar yra dėl to, kad šviestuvų panaudojimas tapo įvairesnis: galima apsišviesti kiemą, namų grindis. Taip šviestuvus galima klasifikuoti ir pagal jų ekonomiškumo lygį: vieni atlieka tik apšvietimo funkciją, kiti dar ir patalpų apšildymo funkciją. Baldų paklausa 2000 – 2005 metais smarkiai padidėjo. Išaugo miegamųjų fotelių ir sofų (228,57), medinių miegamojo baldų (400,89), medinių valgomojo ir svetainės baldų (214,93) gamyba. Taip yra dėl to, kad Lietuvos baldžiai turi gerą vardą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse dėl savo gaminamo produkcijos puikios kokybės, įvairių dizaino, tinkamų kiekvienam pirkėjui pasirinkimo galimybės, individualių užsakymų įgyvendinimo. Durpių gavyba per penkerius metus, t.y. nuo 2000 metų iki 2005 metų, padidėjo du kartus, t.y. 99,3%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti išaugusi durpių paklausa kurui, sodininkystei, daržininkystei, statybinių medžiagų gamybai. Statybos smėlio eksploatavimas padidėjo 2,6 karto, t.y. 164%. Šiam padidėjimui įtakos galėjo turėti didėjantis statybų skaičius. Žvyro, žvirgždo, gargždo ir titnagžemio eksploatavimas padidėjo 3,2 karto, t.y. 222%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti didėjantis statybų skaičius. Dolomito skaldos eksploatavimas padidėjo 4 kartus, t.y. 304%. Taip galėjo nutikti dėl to, kad dolomitas yra plačiai naudojamas: tiek statybose, tiek ir keliams tiesti. Nemaistinės žuvies produkcijos gamyba išaugo 12,7 karto, t.y. 1166,7%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti smarkiai augantis žuvininkystės sektorius. Daržovių, grybų, vaisių, paruoštų arba konservuotų su actu arba acto rūgštimi gamyba padidėjo 4 kartus, t.y. 300 %. Kitų daržovių, grybų, vaisių, rie­šutų ir kitų augalų dalių, paruoštų arba konservuotų be acto arba acto rūgšties gamyba padidėjo 5,4 karto, t.y. 444,4%. Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti didėjanti maisto produktų paklausa. Pieno konservų gamyba padidėjo 3,3 karto, t.y. 234,3%. Sauso krakmolo gamyba sumažėjo 24 kartus t.y. 95,83%. Grietinėlės gamyba padidėjo 41,9 karto, t.y. 4090%. Įtakos šiam padidėjimui turėjo išaugęs eksportas į ES šalis, Rusiją. Nesaldytų ir nearomatintų mineralinių ir gazuotų vandenų gamyba išaugo 4 kartus, t.y. 301%. Taip galėjo nutikti dėl to, kad vartotojai labiau pripažįsta ir yra linkę vartoti mineralinius vandenis, o ne geriamąjį vandenį iš čiaupo. IŠVADOS Didžiausias įmonių skaičiaus padidėjimas yra sveikatos priežiūros ir socialinio darbo ekonominės veiklos srityje – 172%, o sumažėjimas miškininkystės sektoriuje – sumažėjo 24,49%. Dirbančiųjų skaičiaus didžiausias padidėjimas yra žuvininkystės ekonominėje veikloje – 107,57%, o sumažėjimas miškininkystės sektoriuje – sumažėjo 32,1%. Didžiausias pajamų padidėjimas žuvininkystės sektoriuje – 509,68%, o sumažėjimas miškininkystės ekonominėje veikloje – padidėjo tik 31%. Didžiausias atlyginimų padidėjimas žuvininkystės ekonominėje veikloje – 442,25%, o sumažėjimas miškininkystės sektoriuje – sumažėjo 18,65%. Didžiausias pridėtinės vertės padidėjimas žuvininkystės sektoriuje – 454,21%, o sumažėjimas miškininkystės ekonominėje veikloje – sumažėjo 1,77%. 1997 m. Didžiausias padidėjimas pridėtinės vertės pajamose buvo švietime – 69,4%, o sumažėjimas - didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių, motociklų remonte, asmeninių ir buitinių daiktų taisyme – padidėjo tik 10,1%. 2004 m. Didžiausias padidėjimas pridėtinės vertės pajamose buvo švietime – 55,1%, o sumažėjimas didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių, motociklų remonte, asmeninių ir buitinių daiktų taisyme – padidėjo tik 11,33%. 1997 m. Daugiausia darbuotojų vienai įmonei teko elektros ir dujų tiekimo sektoriui – 247 darbuotojai, o mažiausiai - sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėms – 6 darbuotojai. 2004 m. Daugiausiai darbuotojų vienai įmonei teko elektros ir dujų tiekimo ekonominei veiklai – 101 darbuotojas, o mažiausiai, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėms – 4 darbuotojai. 1997 m. Didžiausias atlyginimas vienam žmogui teko elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonių darbuotojams – 18,804 tūkst. lt, o mažiausiai, žuvininkystės sektoriaus darbuotojui – 5,29 tūkst. lt. 2004 m. Didžiausias atlyginimas vienam žmogui teko elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės darbuotojui – 26,743 tūkst. lt, o mažiausias - viešbučių ir restoranų sektoriaus darbuotojui – 8,672 tūkst. lt. LITERATŪRA 1. [žiūrėta 2006-10-26] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!