Gamtos paveikslas lietuvių literatūroje (Radvanas, Sarbievijus, Donelaitis)

Literatūrinio rašinio tema „Gamtos paveikslas lietuvių literatūroje“. Rekomenduojami autoriai: J. Radvanas, A. Baranauskas, Vaižgantas. Komentaras: dvyliktos klasės mokinė pasirinko vieną privalomą autorių (J. Radvaną), žiūros aspektu susiejo gamtos paveikslą su dviem pasirinktais autoriais, nors būtų pakakę pasirinkti bent vieną (literatūrinį rašinį parašyti pakanka dviejų autorių, iš kurių vienas privalomas). Visos dėstymo pastraipos mokinės valia yra analitinės (ne analitinės lyginamosios), todėl lyginimas aptariamas rašinio pabaigoje. Rašinio kalba taisyta.
Herojiniame epe „Radviliada“, piešiant kraštovaizdį, atsiskleidžia dvi žiūros pozicijos: poeto (kalbančiojo) ir kario. J. Radvano, Antikos auklėtinio, kūrinyje yra poetizuotai perteiktas Lietuvos gamtovaizdis: poetiškas kalbančiojo žvilgsnis atveria idealizuotą kunigaikščio Vytauto laikų Lietuvą, nors kūrinys parašytas praėjus daugiau nei dvidešimt metų po Liublino unijos. Vadinasi, siekta priminti tai, kas prarasta, ir pakelti lietuvių savivertę. Kalbančiojo vaizduotės galia atkurtì prisiminimai apie gražų ir didingą šalies peizažą atskleidžiami katalogais ir hiperbolėmis. Miškų, žvėrių, upių išskaičiavimais parodomas kraštovaizdžio grožis, gausumas, perteklius, kuriamas prarasto biblinio Rojaus vaizdas, o išvardyti objektai yra tarsi pašaukiami vėl gyventi. Didžiausias, upių, katalogas ne tik atkuria buvusios Lietuvos peizažą, perteikdamas kupiną gyvasties foną, bet ir susieja gamtą su istorija. Tuo tarpu hiperbolizuotas girių motyvas („girių aukštų karūna, jos viršūnėmis šičia žvaigždynus / remia“) yra užuomina į Pasaulio medį, gamtos harmoniją, kurios fone skleidžiasi narsių LDK karių gyvenimas. Tačiau „Radviliadoje“ gamta yra ne tik fonas, bet ir veikėja. Kario žiūra parodo Lietuvos gamtą kaip motiną, kuri ugdo ir grūdina narsius kovotojus. Nors „išmintinga gamta pašykštėjo“ švelnaus klimato ar iškasenų, ji suformavo stipraus ir karingo lietuvio, tėvynės gynėjo, charakterį. Kadangi gamta duota Dievo, per ją reiškiasi Kūrėjo valia. Taigi, kalbančiojo žiūros taškas atskleidžia poetizuotą buvusios LDK gamtovaizdį, o kario akimis gamta parodoma kaip reikli, bet išmintinga tėvynės gynėjų auklėtoja.
Auklėjamasis gamtos poveikis filosofuojančio subjekto akimis perteikiamas ir Sarbievijaus, garsiausio XVII a. Europos poeto, eilėse. Etinėse odėse „Pauliui Kozlovijui“ ir „Publijui Munacijui“ gamta vaizduojama kaip fonas, kuris padeda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!