Determinizmas – tai požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta aiškiai tvarkai, yra dėsningi. Indeterminizmo šalininkai atmeta determinizmo principą todėl, jog jis esą nesuderinamas su laisvos žmogaus valios principu. Žmogaus santykį su visuomene ir istorija palyginkime su žmogaus santykiu su gamta: žmogus negali pakeisti ar panaikinti jos dėsnių, tačiau gali juos įveikti (pvz. Gravitaciją, panaudodamas kitas jėgas). Taigi jis gali gamtos dėsnius pritaikyti savo tikslams – tai įrodo laisvos veiklos galimybę. Gamtos pažinimas yra svarbi žmogaus laisvėjimo sąlyga. Tačiau kalbant apie žmogaus laisvės ir visuomenės dėsnių santykį, išsiskiria dvi pozicijos: 1. Socialinis procesas – individų laisvų sprendimų, kuriems socialiniai dėsniai (pvz. pasiūlos-paklausos) turi įtakos, bet vienareikšmiškai nedeterminuoja, ir veiksmų rezultatas. 2. Griežto determinizmo šalininkai: individas, nori jis to ar ne, turi paklusti istorijai; laisvė kaip galimybė pasirinkti – tik iliuzija. Tikroji laisvė – įsisąmoninta būtinybė. Pastarąją tezę suformulavo B.Spinoza (remdamasis kauzalizmu), sutapatinęs Dievą su Gamta, o Gamtą su Mechanizmu ir priėjęs išvados, kad Gamtoje viskas būtina. Kadangi žmogus – gamtos dalis, jo poelgiai taip pat būtini. Jokios vadinamos laisvos valios individas neturi. Laisvas jis pasidaro tik tada, kai betarpiškai paklūsta pasaulio tvarkai. XIX a. mechaninis būtinumas pakeistas istoriniu būtinumu, todėl tokio požiūrio šalininkų vis dar buvo daug. Anot G.Hegelio (remiantis finalizmu), bet kokios individo pastangos kliudyti istorijos eigai bevaisės. Jis gali tapti laisvas tik perpratęs Istorijos būtinumą ir paskyręs visas jėgas jos didingų tikslų įgyvendinimui. Tokiam požiūriui pritarė ir daugelis marksistų. Tačiau šis požiūris, matyt klaidingas – žmogaus vaidmuo istorijoje traktuojamas iš esmės fatalistiškai (kaip iš anksto nulemtas, nepriklausomas nuo jo valios, sprendimų ir veiksmų). Bet juk lygiai taip pat, kaip gamtos dėsnių egzistavimas nepaverčia žmogaus gamtos vergu, taip ir socialinių dėsnių egzistavimas nepaverčia žmogaus bejėge ir bereikšme būtybe. Kaip gamtos dėsniai išreiškia pasikartojančius gamtos reiškinių ryšius, taip ir socialiniai dėsniai fiksuoja pasikartojančius socialinių reiškinių ryšius. Dėl to, kad tiek gamtos,...
Šį darbą sudaro 3569 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!