Ežerai ir upės yra neatsiejama Lietuvos gamtos dalis. Kiekvienas jų išsiskiria savitu grožiu, krantų, augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio įvairumu, yra mėgstami poilsiautojų, turistų. Tačiau ežerai ir upės svarbūs ne tik dėl šių priežasčių. Jie nuolat stebimi, vykdomi įvairūs matavimai. Matavimai reikalingi ne šiaip sau, o dėl to, kad į ežerus ir upes galėtume žiūrėti ir iš inžinerinės bei mokslinės pusių. Tai labai svarbu atliekant įvairius mokslinius darbus, statant hidroelektrines, kitus pastatus, plėtojant žemės ūkį bei atliekant kitą veiklą.
Kad gautume ilgamečių stebėjimų duomenis apie ežerus, upes ir upelius, galėtume nuolatos juos stebėti, steigiamos vandens matavimo stotys. Jose yra matuojami vandens lygiai, debitai, skaičiuojamas nuotėkis, registruojama vandens temperatūra, nešmenys, vandens cheminė sudėtis bei ledo reiškiniai. Tačiau žinios Lietuvoje apie vandens lygius ir nuotėkį yra gausiausios, nes jos buvo renkamos ir prieškariniu laikotarpiu.
Ežero vandens lygis yra pats svarbiausias hidrologinis rodiklis, kuris apibūdina ežero vandens kiekį, jo kaitą per metus ir per daugelį metų. Kiekvieno ežero vandens lygio kaita gana įvairi. Tai lemia savita ežero dubens forma, įvairūs krantai, skirtingas vandens plotas, gylis, baseino dydis, skirtingi ežero aplinkos ir baseino fiziniai – geografiniai ir klimatiniai rodikliai. Ežero vandens lygio kitimui įtaką daro ir žmogaus veikla.
Vandens lygiai ežeruose visada kinta, todėl juos būtina nuolat matuoti. Paprastose vandens matavimo stotyse vandens lygiai matuojami kasdien po du kartus, o retesniais atvejais vieną kartą. Tačiau gana dažnai senose duomenų sekose pasitaiko netikslumų ir klaidų, kurių atsiradimo priežastis šiuo metu sunku išsiaiškinti. Tai gali būti dėl matavimo prietaisų netobulumo, matavimo metodo netobulumo, matuotojo neapdairumo, neteisingai atskaičius prietaisų parodymus, neteisingai įrašius rezultatus ir pan.
Lietuvoje pokario metais buvo gana ilgas laiko tarpas, kai vandens lygio matavimai buvo atliekami ne kiekvieną dieną, o su kelių dienų pertraukomis. Su tokia problema buvo susidurta keliuose ežeruose. Tai Galuonai, Juodieji Lakajai, Stirniai ir Siesartis. Tokie netikslūs matavimai buvo vykdomi nuo 1939 iki 1950 metų, kuriuos atliko...
Šį darbą sudaro 3586 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!