Galinės smegenys

• Jos sudarytos iš dviejų pusrutulių, hemispheria cerebralis.
• Abu pusrutuliai sujungti didžiąja smegenų jungtimi, corpus calosum, esančia išilginio smegenų plyšio, fissura longitudinalis cerebri.
• Kiekvienas pusrutulis sudarytas iš apsiausto, uodžiamųjų smegenų, pamato mazgų ir šoninių skilvelių.
• Apsiaustas sudaro vingiais ir vagomis išraižytą pusru­tulių paviršinį sluoksnį.
• Žmogaus abiejų pusrutulių žievės plotas sudaro apie 0,22 m2.
• Nuo galinių smegenų apsiausto išsivystymo laipsnio priklauso galvos smegenų tūris ir masė.
• Apsiaustas dengia visus pusrutulio paviršius.
• Didžiausias pavir­šius yra viršutinis šoninis, facies superolateralis crebri, atsisukęs į kaukolės skliautą.
• Medialinis pusrutulių paviršius, facies medialis cerebri, yra atsisukęs į priešingo pusrutulio bendravardį paviršių, bet vienas kito neliečia, nes juos skiria išilginis smegenų plyšys, fissura longitudinalis cerebri.
• Toji pusrutulio apsiausto paviršiaus dalis, kuri atsisukusi į smegenų pamatą, vadinama apatiniu smegenų paviršiumi, facies inferior cerebri.
• Apsiaustas išraižytas įvairaus gilumo vagų, sulci cerebri, tarp kurių į paviršių iškyla smegenų vingiai, gyri cerebri.
• Smegenų vagos skirstomos į pirmines, antri­nes ir tretines vagas.
• Pirminėms vagoms priklauso tos vagos, kurios smegenų ontogenezėje atsiranda anksčiausiai, yra gilios ir pastovios formos bei padėties.
• Antrinės vagos taip pat esti gilios ir pastovios padėties, tačiau ontogenezėje jos atsiranda vėliau už pirmines, o jų forma turi kai kurių individualių skirtumų.
• Tretinės vagos yra nepastovios padėties ir formos, įvairiau gilumo ir atsišakoja nuo pirminių ir antrinių vagų.
• Pirminės vagos dalija pusrutulius į kaktinę, momeninę, smilkininę ir pakaušinę skiltis.
• Ryškiausia iš šių vagų yra lateralinė vaga sulcus lateralis.
• Ji prasideda smegenų pamate, pereina ant viršutinio šoninio paviršiaus ir čia eina į viršų ir atgal.
• Užpakalyje ir apa­čioje šios vagos yra smilkininė skiltis, lobus temporalis.
• Centrinė vaga, sulcus centralis, eina viršutiniu šoniniu paviršiumi nuo jo viršutinio krašto į apačią ir atsiremia į lateralinę vagą.
• Ši vaga at­skiria priekyje jos esančią kaktinę skiltį, lobus frontailis, nuo momeninės skilties, lobus parietalis.
• Pastaroji yra užpakalyje centrinės vagos ir viršutiniame šoniniame paviršiuje neryškiai pereina į pakaušinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!