Gal mes ir patys jau vieni iš dievų?

Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga,visada rimta,visada griežta; ji visuomet teisi.Klysta ir apsirinka tik žmonės.
Ankščiau gamta baugino žmogų,o dabar žmogus baugina gamtą.
Žmogus išėjo iš gamtos glūdumos ir nori būti gamtos viešpačiu,nori valdyti gamtą.Žmogaus svajonė užkariauti gamtą veda į išsigimimą, į gamtos grožio mirtį, į pasaulio sugriovimą. Kalbame,mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o lekiame vis greitėjančiu traukiniu į priekį,į nežinią,pakeliui teršdami upes ir ežerus,miškus,orą,dirvožemį.Ši tema man yra labai svarbi,kadangi žmogaus ir gamtos ryšys greitai gali ir visiškai nutrūkti.
Senovėje gamta žmogui buvo tarsi šventovė,kurios jis niekada nedrįso niekinti.Visi ją gerbė ir buvo nuolankūs.Tačiau laikas nestovi vietoje,jis nenuilstamai bėga pirmyn.Bėga metai, kiti...Viskas keičiasi.Ir žmonių požiūris į tuos pačius dalykus jau kitoks.Žmogus įsibrovė į šventovę kaip miško savininkas.Naikina pačią tvirčiausią krašto brangenybę dėl pinigų.Pradėjo kirsti medžius,niokoti viską,ką taip saugojo protėviai.Visi supranta kokią įtaką žmogui turi gamta ir žmogus gamtai.Gamta žmogui suteikia viską,kad išgyventume:gyvybę,pastogę,maistą. O šiandieniniame pasaulyje,pilname kasdieninės rutinos,materializmo,skubėjimo,nebelieka vietos gamtai ir jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!