Franz Schubert

Austrijos kompozitorius.
Schubertas gimė 1791 metais sausio 31 dieną Vienos priemiestyje Lichtentalyje mokytojo šeimoje.
Schubertų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Tėvas pamokė Franzą groti smuiku, brolis – fortepijonu, o vargonuoti – bažnyčios choro vadovas Cholceris.
Per savo trumpą gyvenimą (mirė 31 metų) kompozitorius nepaprastai daug dirbo ir paliko apie pusantro tūkstančio kūrinių, kurių nepakartojamos melodijos, paprastumas ir betarpiškumas tebežavi ir šiandien.
Cholceris supažindino berniuką taip pat ir su muzikos teorija, harmonija.
Vienuolikos metų (1808 m.) Francas išlaikė konkursinius egzaminus į imperatoriškąją Vienos giedojimo internatinę mokyklą – konviktą.
Schubertas dainavo chore, grojo orkestre (gan ilgai pirmu smuiku), kartais jam diriguodavo, pradėjo kurti.
Kaip kompozitorius jisai subrendo, galima sakyti, savarankiškai.
Su kompozicijos pradmenimis jį šiek tiek supažindino konvikte dėstęs žymus italų kilmės kompozitorius A.Salieri.
Per penkerius mokymosi konvikte metus Schubertas parašė visą pluoštą dainų, pjesių, vokalinių ir instrumentinių ansamblių, pirmąją simfoniją.
Kad išvengtų karinės tarnybos, kuri Austrijoje tęsėsi 14 metų, Schubertas apsisprendė tapti mokytoju.
1814 m. pradėjo dirbti tėvo mokykloje. Pedagoginis darbas atėmė daug laiko, buvo sunkus, varginantis, neįdomus.
Aštuoniolikmetis kompozitorius vien per 1815 metus parašė 144 dainas.
Per trejus mokytojavimo metus (1814-1814) jis sukūrė 4 simfonijas, 7 sonatas fortepijonui, apie 300 dainų, tarp jų garsiąsias “Margarita prie ratelio”, “Girių karalius”, “Klajūnas”, “Forelė”, “Roželė” ir kt.
1818 m. Schubertas persikėlė į Vieną. Čia gyveno pas draugus, vertėsi atsitiktiniais darbais – privačiomis muzikos pamokomis, akompanavo.
Skurdo genamas, kompozitorius du kartus (1818 ir 1824 m.) buvo neilgam nuvažiavęs į Vengriją, kur mokė grafo Esterhazio dukteris muzikos.
Susižavėjęs vengrų liaudies melodijomis, Schubertas sukūrė kelis jomis pagrįstus kūrinius (,,Vengriškas divertismentas”).
Apie Schubertą Vienoje susibūrė menui atsidavęs jaunimo būrelis – poetai, muzikai, aktoriai, dainininkai, filosofai. Juos vienijo naujo romantinio meno idėjos, nepakantumas politiniam Meternicko režimui. Būrelio siela buvo Schubertas, būrelio vakarai – susirinkimai buvo vadinami “šubertiadomis”, jų metu kompozitorius grodavo, improvizuodavo, čia pirmą kartą nuskambėjo visa eilė jo kūrinių.
1824 m. vėl pasigyveno Vienoje. Tuo metu pasirodė patys brandžiausi kompozitoriaus kūriniai: “Nebaigtoji simfonija”, vokalinis ciklas “Gražioji malūnininkė”,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!