Fizikos dėsniai

Turinys • Bangavimas • Fizikos dėsniai • Greičio grafikai • Svyravimai • Termodinamika • Superlaidininkas • Darbas, Galia • Faradėjaus dėsnis • Diodas (vakuminis) • Voltmetrinė charakteristika • Elektroninis Elektros Ventilis (diodas) Bangavimas • [Bangavimas]: svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant vadinasi banga. Kai svyravimai vyksta apie pusiausvyros padėtį statmenai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos skersinėmis. Svyravimai galimi ir išilgai bangos sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos išilginėmis. • [Bangos Ilgis. Bangos greitis]: atstumas tarp dviejų artimiausių taškų, svyruojančių vienoda faze vadinamas bangos ilgiu. Per vieną periodą banga nueina atstumą , vadinasi jos greitis V=/T. V=. Bangos greitis lygus jos ilgio ir svyravimų dažnio sandaugai. • [Bangos aplinkoje]: nuo šaltinio tolstančios bangos amplitudė aplinkoje mažėja netgi tuo atveju, kai mechaninė energija nevirsta vidine dėl trinties jėgų veikimo. Plokščiąją bangą galima sukelti tamprioje aplinkoje privertus didelę plokštę svyruoti normalės kryptimi. Vienodos fazės paviršiai vadinami bangos paviršiais. Bangos paviršiaus normalė vadinama spinduliu. Rutulinę (sferinę) bangą sukelia kokioje nors aplinkoje pulsuojantis rutulys. Tolstančios nuo šaltinio rutulinės bangos dalelių svyravimo amplitudė neišvengiamai mažėja. Nei dujose, nei skystyje negali būti skersinių bangų. Jos sklinda tik kietais kūnais. Išilginėje bangoje vyksta gniuždymo deformacija. Kietuose kūnuose išilginių bangų greitis didesnis negu skersinių. • Atgal>>> • [Garso bangos]: ausis kaip garsą skirią nuo 17 iki 20000 Hz dažnio svyravimus. Tokie virpesiai vadinami akustiniais. Akustika - tai mokslas apie garsus. Vaakumo garso bangos sklisti negali. Garso bangos, kaip ir visos kitos, sklinda baigtiniu greičiu. Garso greitis ore nepriklauso nuo oro tankio. Jis apytiksliai lygus šiluminio molekulių judėjimo vidutiniams greičiui ir yra proporcingas kvadratinei šakniai iš absoliutinės temperatūros. Juo didesnė dujų molekulių masė, juo mažesnis garso greitis jose. Vandeniu garsas sklinda greičiau negu oru. Kietais kūnais - dar greičiau. • [Muzikiniai garsai ir triukšmai]: gryną muzikinį garsą galima išgauti kamertonu. Harmoniškai svyruojančio kūno sukeltas garsas vadinamas muzikiniu tonu. Garsumą lemia virpesių amplitudė. Vienodos amplitudės, bet skirtingo dažnio garso virpesiai neatrodys vienodo garsumo. Tono aukštis priklauso nuo virpesių dažnio. Žmogaus balsas - 70 - 12000 Hz. Nuo muzikinio garso triukšmas skiriasi tuo, kad jam nebūdingas apibrėžtas virpesių dažnis, taip pat ir garso aukštis. Triukšmą sudaro įvairaus dažnio virpesiai. [Bangų interferencija]: bangų sudėtis, kai kiekviename erdvės taške atstojamųjų svyravimų amplitudė laikui bėgant nekinta, vadinama interferencija. Aplinkos svyravimų tam tikrame taške amplitudė yra didžiausia, kaip dviejų kaip dviejų bangų sukeliančių svyravimus šiame taške eigos skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui (maximumų sąlyga). d=k. Aplinkos svyravimų tam tikrame taške amplitudė yra mažiausia, kai dviejų bangų, sukeliančių svyravimus šiame taške, eigos skirtumas lygus nelyginiam pusbangių skaičiui (minimumų sąlyga). d=(2k+1) /2. Svyravimų amplitudė bet kuriame taške laikui bėgant nekinta. Pastovų interferencinį vaizdą gauname tik tada, kai bangų šaltinių dažnis yra vienodas, o jų svyravimų fazių skirtumas pastovus. Tokie šaltiniai vadinami koherentiniais. Interferencija būdinga kiekvienam bangavimui. Dėl interferencijos energija pasiskirsto netolygiai tarp visų aplinkos taškų, o susikoncentruoja maximumuose. • [Bangų interferencija]: bangų sudėtis, kai kiekviename erdvės taške atstojamųjų svyravimų amplitudė laikui bėgant nekinta, vadinama interferencija. Aplinkos svyravimų tam tikrame taške amplitudė yra didžiausia, kaip dviejų kaip dviejų bangų sukeliančių svyravimus šiame taške eigos skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui (maximumų sąlyga). d=k. Aplinkos svyravimų tam tikrame taške amplitudė yra mažiausia, kai dviejų bangų, sukeliančių svyravimus šiame taške, eigos skirtumas lygus nelyginiam pusbangių skaičiui (minimumų sąlyga). d=(2k+1) /2. Svyravimų amplitudė bet kuriame taške laikui bėgant nekinta. Pastovų interferencinį vaizdą gauname tik tada, kai bangų šaltinių dažnis yra vienodas, o jų svyravimų fazių skirtumas pastovus. Tokie šaltiniai vadinami koherentiniais. Interferencija būdinga kiekvienam bangavimui. Dėl interferencijos energija pasiskirsto netolygiai tarp visų aplinkos taškų, o susikoncentruoja maximumuose. • [Heigenso principas. Bangų atspindžio dėsnis]: kiekvienas aplinkos taškas kurį pasiekia bangos, virsta antriniu bangų šaltiniu. Antrines bangas gaubiantis paviršius - tai bangos paviršius sekančiu momentu. Kampas  tarp krintančio spindulio ir statmens atsispindinčiam paviršiui kritimo taške vadinamas kritimo kampu. Kampas  tarp statmens atspindinčiam paviršiui ir atspindėjusio spindulio vadinamas atspindžio kampu. Atspindžio kampas lygus kritimo kampui =. Be to, krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir iškeltas statmuo kritimo taške yra vienoje plokštumoje. • [Bangų lūžimas]: iš vienos aplinkos į kitą pereinančios bangos lūžta dėl to, kad jų sklidimo greitis tose aplinkose nevienodas. Lūžusios bangos paviršių sudarys gaubtinė visų antrąja aplinką sklindančių antrinių bangų, kurių centrai yra aplinkas skiriančioje riboje. Kampas tarp lūžusio spindulio ir statmens aplinkų ribai vadinamas to spindulio lūžio kampu . N - pastovus dydis, kuris nepriklauso nuo kritimo kampo. Jis vadinamas lūžio rodikliu. Krintantysis spindulys, lūžęs spindulys ir statmuo, iškeltas kritimo taške yra vienoje plokštumoje. • [Bangų difrakcija]: bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, kai jos aplenkia kliūtis, vadinamas difrakcija. Difrakcija gerai matosi, kai bangų kelyje esančios kliūties matmenys mažesni arba lygūs už bangos ilgį. Fizikos dėsniai • HUKO Dėsnis: • Tampumo jėgos atsiradimo priežąstis - kūnų deformacija. Pvz.: deformuojant spyruoklę arba strypelį, jame atsiranda tamprumo jėga, kuri lygi Fx=-k*x (k- standumas[N/m], • x- deformacijos dydis[m]) x =l - l0 • Dėsnis tam tikrose deformacijos ribose, tamprumo jėga tiesiog proporcinga deformacijos dydžiui, jei deformacijos plastinės, tai dėsnis negalioja. • Mechaninė įtampa lygi G=F/S • (S- kūno skerspjūvio plotas) • Kūno santykinis pailgėjimas  =x/ l0 • Pagal Huko dėsnį G~, jei deformacijos tampriosios G=E*|| (E - Jungo (tamprumo) modulis) • F •  tg =F/x=k • |x| Atgal>>> TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDĖJIMAS • TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDĖJIMAS • Trajektorija tiesė, pagreitis pastovus, greitis tolygiai kintamas. • Šiam judėjimui tinkančios lygtys: vx=v0x +axt ; x=x0+v0xt+axt²/2 ;(S=x - x0); vx²=v0x²+2axSx • v0x - pradinio greičio projekcija į x ašį • vx - galinio greičio projekcija į x ašį • ax - pagreičio projekcija • Sx - poslinkio projekcija • t - laikas Greičio grafikai: • Greičio grafikai: • vx, m/s ax>0 • ax=0 (tolyginis judėjimas) • t, s • ax>> Pagreičio grafikai:(ax>0, kai greitėjantis, ax0 • axv2 • m1v1+ m2v2= (m1+m2) v v- bendras greitis po smūgio • 2. Bandymas • Kūnai vienas kitą traukia jėga, kuri tiesiog proporcinga tų kūnų masęms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų centrų kvadratui. F=GMm/r² G- visoutinės traukos konstanta (ji nepriklauso nuo • kūnų medžiagos ir juos supančios aplinkos) [G]= Nm²/kg² • VISUOTINĖS TRAUKOS DĖSNIS: • Dėsnis tiksliai tinka vienalyčiams rutuliams arba, kai rutulio sluoksniai išsidėstę tolygiai. • Dėsnis tiksliai tinka materialiniams taškams, bet kokios formos kūnus, jeigu atstumas tarp jų daug didesnis už kūnų matmenis, laikome materialiniais taškias. • Remiantis šiuo dėsniu galima apskaičiuoti ne tiktai žemės, bet ir kitų planetų mases. Visuotinės traukos jėga suteikia įcentrinį pagreitį dirbtiniams žemės palydovams, kosminiams laivams. Svyravimai • Prie spiralinės spyruoklės pakabintas krovinys, deformavęs spyruoklę, atsidurs tam tikroje padėtyje (1). Atlikus darbą kroviniui pakelti į 2 padėtį, galima suteikti jam papildomą potencinę energiją. Paleistas krovinys kris žemyn, ir 3 padėtyje visa potencinė energija pereina į kinetinę. Dėl inercijos krovinys nesustoja ir krenta žemyn, į 4 padėtį, eikvodamas kinetinę energiją spyruoklei deformuoti ir potencinei energijai sukurti. • Svyruoklė, kildama iš pusiausvyros padėties A į tašką B, esantį aukštyje h, įgyja potencinės energijos mgh ; o kinetinė energija taške B, kuriame svyruoklė sustoja, lygi 0; vadinasi energija lygi mgh. Svyruoklei ėmus judėti lanku BA, jos greitis didëja; vadinasi, didėja kinetinė energija, o potencinė energija mažėja. Taške A visa potencinė energija pavirsta á nulį, užtat kinetinë energija pasiekia tą pačią reikšmę mgh (va²=2gh). Antrąją svyravimo pusę kinetinė energija eikvojama potencinei energijai didinti ir pakelia svyruoklæ kairëje į tą patį aukštį h, į kurį ji buvo pakelta dešinėje. Paskui reiškinys kartojasi ta pačia tvarka. Jeigu energija nebūtų eikvojama oro pasipriešinimui ir trinèiai atramos taške nugalėti, svyruoklë svyruotų be paliovos. Tuomet svyravimą vadintume negęstamuoju. Dėl energijos eikvojimo pasipriešinimo jëgoms nugalëti, svyruoklės atsilenkimai palaipsniui mažėja, ir judesys sustoja. Tokį judesį vadiname gęstamuoju. Jeigu kur nors vertikalėje OA įkaltume vinį, pavyzdžiui, taške 1, tai svyruojanti iš taško B svyruoklë judėtų lanku AC1 . Kinetinė energija, sukaupta iki praeinant pro tašką A, gali virsti tik į tokio pat dydžio potencinę energiją; vadinasi svyruoklė pakyla á tą patį aukštį. • Atgal>>> Termodinamika • Termodinamika - fizikos dalis, tirianti šiluminius reiškinius iš vidinės energijos virsmo kitų formų energija dėsnius. • Kūnai vidinę energiją gali perduoti trimis būdais: • 1. šilumos perdavimu (Energija perduota kūnui vadinama šilumos kiekiu Q) • 2. šilumos laidumu (Jeigu perduodant šilumą pati medžiaga neslenka iš vieno kūno į kitą) • konvekcija - vyksta mechaninis šilto ir šalto sluoksnio maišymasis • 3. spinduliavimu (spinduliavimų perduodama energija kūnams nesiliečiant. Spinduliuoja kiekvienas kūnas, kurio temperatūra aukštesnė už absoliutinį nulį, spinduliuoja savo vidine energija. Fotonai perneša šią energiją. Kuo kūnas karštesnis, tuo intensyviau jis spinduliuoja.) • Vidinė energija gali kisti dėl šilumos perdavimo ir atliekamo mechaninio darbo. • Energija gamtoje neišnyksta ir neatsiranda iš nieko, tik vieni kūnai perduoda energiją kitiems ar vienokios formos energija virsta kitokia. • Šilumos balanso lygtis: visas vieno kūno atiduotas šilumos kiekis yra lygus visam kito kūno gautam šilumos kiekiui. • Atgal>>> Superlaidumas • Superlaidumas. Krintant temperatūrai, metalo varža palaipsniui mažėja. Šis procesas vyksta tik iki tam tikros ribos - pasiekus itin žemą temperatūrą, paprastai 3-6K virš absoliutinio nulio, laidininko varža staiga išnyksta. Tai - superlaidumas. • Temperatūra, žemiau kurios laidininkas nustoja varžos, vadinama krizine temperatūra. • į superlaidžiąją būseną - varis, auksas, sidabras, platina, kad ir kaip šaldomi, nevirsta superlaidininkais. Superlaidžiame žiede arba uždaroje ritėje kartą sužadinta srovė teka nesilpnėdama praktiškai metus ar ilgiau. Srovė superlaidininkais teka neprarasdama energijos. Elektromagnetais, kurio apvija suvyniota iš superlaidininko, sukuriami stiprūs ir stabilūs magnetiniai laukai. • Atgal>>> DARBAS. GALIA. • Elektros srovės darbas. Elektros energija, kurią suteikia krūviams srovės šaltinis, išorinėje grandinės dalyje virsta kitos rūšies energija: akumuliatoriuose - chemine, elektros varikliuose - mechanine, šildymo prietaisuose - šilumine, apšvietimo lempose -šilumine, šviesos energija. • Elektros energijos kiekis, kuris išorinėje grandinės dalyje virsta kitų rūšių energija, yra lygus elektros srovės darbui. A=qU q=It A=IUt Prietaisai srovės darbui matuoti - elektros energijos skaitikliai. • A=U²t/R A=I²Rt • Atgal>>> Faradėjaus Dėsnis. • Elektrolizės metu • išsiskyrusios medžiagos masė yra tiesiog proporcinga srovės stiprumui ir jos tekėjimo laikui: m=kIt q=It m=kq • Proporcingumo koeficientas k vadinamas išskirtosios medžiagos elektrocheminiu ekvivalentu. Jis priklauso nuo jonų masės ir valentingumo. [k]=1kg/C • Visi vienos rūšies jonai yra vienodos masės ir perneša vienodą krūvį. vadinasi, kuo didesnis pratekėjęs elektrolitu krūvis, tuo daugiau jonų neutralizavosi prie elektrodų ir tuo didesnė bendra jų masė. • Faradėjaus skaičius F=965*10²C/mol • Atgal>>> DIODAS (vakuminis). • Diodą sudaro stiklinis arba metalinis balionas, iš kurio išsiurbtas oras. Iš dviejų elektrodų - katodo - yra elektronų šaltinis: jis įkaitinamas leidžiant srovę iš nedidelės įtampos. Tarp katodo ir anodo jungiama valdomoji įtampa, vadinama anodo įtampa. Kol katodas šaltas, srovės tarp katodo ir anodo nėra. Bet įjungus katodo kaitinimą atsiranda srovė, nes anodas traukia išspinduliuotus elektronus, o katodas juos stumia. • Srovę vakuume galima reguliuoti dviem būdais: keičiant anodo įtampą arba katodo temperatūrą. • Atgal>>> VOLTAMPERINĖ CHARAKTERISTIKA. • Srovei tekant vakuumu, jos stiprumas priklauso nuo įtampos panašiai kaip dujose, kurias veikia jonizatorius. Didinant anodo įtampą srovės stiprumas stiprėja, kiek iš katodo išlekia elektronų, tiek pat patenka į anodą. Toliau didinant įtampą, srovė negali stiprėti - soties srovė. Padidinti soties srovę galima tik pakėlus katodo temperatūrą. • Diodu srovė gali tekėti tik vien kryptimi. Ši savybė naudojama kintamajai srovei lyginti - paversti vienos krypties srove. • Atgal>>> TRIODAS (elektroninë lempa) • Diodas tik praleidžia arba nepraleidžia sroves, o triodas dar ir valdo srovę - stiprina, silpnina. Triode yra įterptas tarp anodo ir katodo trečias elektrodas - tinklelis. • Būdamas arti katodo, tinklelis savo elektriniu lauku stipriai veikia elektronų debesėlį. Įelektrinus tinklelį katodo katodo atþvilgiu neigiamai, jo elekrinis laukas stabdo elektronų judėjimą link nevėluodama atkartoja anodo grandinės srovę. Triodai taikomi silpniems įtampos svyravimams stiprinti. • Atgal>>> ELEKTRONINIS ELEKTROS VENTILIS (diodas) • Jeigu n puslaidininkis bus sujungtas su šaltinio teigiamu poliumi, o p puslaidininkis - su neigiamu poliumi, tai išorinis elektrinis laukas bus tos pačios krypties kaip kontaktinis ir trauks krūvininkus nuo sandūros. Srovė labai maža ir vadinama atbuline. • Atgal>>> Pašalinės jėgos. EVJ. • Pašalinių jėgų darbą apibūdina fizikinis dydis - elektrovaros jėga. Pašalinių jėgų atlikto darbo A perkeliant krūvį q ir to krūvio santykis: E=A/q [E]=1V 1V=1J/1C • Šaltinio EVJ yra lygi 1V, jeigu, pašalinėms jėgoms jame atliekant 1J darbà, grandine prateka 1C elektros krūvis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!