Fizika ir termodinamika

Molekulinė fizika – tai fizikos kyrius, kuriame tiriama medžiagos sandara, remiantis taip vadinama molekuline-kinetine teorija. Pagal ją, bet koks kūnas (kietojo, skystojo ar dujinio būvio) susideda iš labai didelio skaičiaus molekulių (atomų). Molekulės juda chaotiškai ir neturi kokio nors kryptingo pobūdžio. Judėjimo intensyvumas (judėjimo greitis) priklauso nuo temperatūros.
Tiesioginis tokio judėjimo įrodymas – Brauno dalelių judėjimas. Šį judėjimą atrado Robertas Braunas 1827 m. Parimusios kokioje nors terpėje mažos (bet pakankamai didelės, lyginant su molekulėmis) dalelės dėl nuolatinio chaotinio molekulių atsitrenkimo į tas daleles yra blaškomos netvarkingai ir tas judėjimas nepriklauso nuo išorinio poveikio. 1905 m. Albertas Einšteinas ištyrė Brauno judėjimą teoriškai. Remdamasis eksperimento duomenimis jis sugebėjo įvertinti atomų ir molekulių matmenis. Skaičiavimai parodė, kad atomų vidutinis skersmuo yra apie 10-10 m.
Molekulinė-kinetinė teorija siekia paaiškinti eksperimento faktus, stebimus tiesiogiai eksperimente (slėgį, temperatūrą ir kt.). Tie faktai –chaotinio didelio molekulių skaičiaus judėjimo rezultatas. Čia tenka pasitelkti statistinius metodus, todėl molekulinė fizika dar vadinama statistine fizika – teorinė disciplina, kurioje analizuojamos didelio skaičiaus dalelių elgesys pasitelkus statistinius metodus.
Kūnų įvairias savybes bei būsenų kitimą nagrinėja ir termodinamika. Tačiau skirtingai nuo molekulinės-kinetinės teorijos termodinamikoje analizuojamos makroskopinės savybės, nesigilinant į molekulinį paveikslą. Termodinamika, remdamasi daugeliu eksperimentų stebjimo rezultatų, pateikia nemažai fundamentalių apibendrinimų apie procesų vyksmą. Šie apibendrinimai sudaro kelis termodinamikos dėsnius, kurie yra labai bendri.
Termodinamika ir molekulinė-kinetinė teorija viena kitą papildo, duodama pasaulio vaizdą kiek skirtingais rakursais.
Apie molekulinę medžiagos sudėtį buvo kalbėta dar senovės Graikijoje. Kalbėta apie medžiagos mažytes plyteles, iš kurių ir susideda kūnai. Tiesa, tai buvo tik geniali prielaida be kokių nors mokslinių pagrindimų. Moksliškai medžiagų molekulinė sudėtis pradėta tyrinėti tik XVII amžiuje.
Atomų ir molekulių masė matuojama santykiniais vienetais už pagrindą imant etaloną – anglies izotopo C12 vieną dvyliktąją jo masės. Taigi, anglies atomo masė (svoris) yra 12 atominių masės vienetų (a.m.v.). Jei a.m.v. masė yra mv, tai bet kurio atomo masė
. (6-1)
Čia A –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!