Finansinės analizės teorija koliui

1. FA teoriniai pagrindai. 1.1. FA esmė, reikšmė ir būtinum Analizė – tai tiriamo objekto išskaidymas. Kadangi ekonominiai procesai yra sunkiai apčiuopiami, todėl jų analizė yra atliekama abstraktaus teorinio mąstymo būdu. Analizės metu yra išskiriami: 1) pagrindiniai tiriamų objektų požymiai ir savybės; bei 2) pažįstama tų objektų sudėtis bei struktūra. Sintezė – priešingas analizei procesas, visą analizės metu gautą i-ją apibendrina, t.y. visos dalys jungiamos į visumą. Taigi analizė ir sintezė sudaro abstraktaus mąstymo esmę. Ekonominė analizė gali būti nagrinėjama 2 aspektais: 1) socialiniu – ekonominiu, kuris apibūdina analizės turinį, objektą, tikslus ir uždavinius; 2) techniniu būdu, kuris sudaro analitinių būdų ir techninių priemonių bei procedūrų jiems įgyvendinti rinkinį. Ekonominė analizė gali būti skirstoma ir į: • kokybinę, t.y. teorinę ir • kiekybinę. Ek mokslas nagrinėdamas savąjį objektą analizės metu duoda kiekybinius įvertinimus ekonominiams procesams, kurie yra panaudojami makroekonominiu tyrimuose, suteikiančiuose daryti išvadas bei teorinius apibendrinimus. FA reikšmė: 1) padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus; 2) įvertina esamą padėtį ir ateities perspektyvas; 3) padeda patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs; 4) pagrindžia esamus ir būsimus valdymo sprendimus. FA objektas – tai finansinių santykių visuma, atsispindinti finansinio pobūdžio i-joje ir apimanti visas įmonės veiklos sritis. [Taigi FA galime traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemonę]. FA aktualumas (FA aktuali): 1) esant įmonėje ribotiems ištekliams ir neribotoms reikmėms; 2) atskleidžiant vidinius ir perspektyvinius rezervus; 3) valdant sudėtingus procesus. FA pagalba galime įvertinti: 1) esamą padėtį (retrospektyvinė analizė); 2) ateities perspektyvas (perspektyvinė analizė). FA būtinumas. FA kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė yra glaudžiai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir organizavimu, padeda numatyti alternatyvius variantus įmonės veiklos tobulinimui. 1.2. FA tikslas ir uždaviniai. FA esmę geriausiai atspindi jos tikslai ir uždaviniai. FA tikslas – objektyviai įvertinti tiriamo objekto veiklos rezultatus, išaiškinti veiksnius, nulėmusius tų rezultatų lygį, įvertinti tuos veiksnius kiekybiškai bei apskaičiuoti finansinės būklės gerinimo galimybes. FA uždaviniai: 1) Sukurti finansinės i-jos sistemą, atitinkančią įmonės politiką. [I-ja gali būti įvairaus patikimumo, tikslumo ir pakankamumo, tačiau ji turi realiai ir objektyviai atspindėti įmonės būklę. I-ja gali tapti nepatikima jau pradiniame jos formavimo etape arba kiekvienu jos apdorojimo momentu]. 2) Palyginti analizuojamą ekonominį reiškinį apibūdinančius rodiklius su kokiomis nors pasirinktomis bazėmis. [Baziniai palyginimo dydžiai gali būti prognozės duomenys, normos, normatyvai, limitai, praėjusio laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai, vidutiniai šakos rodikliai ir kt. Palyginamoji analizė leidžia stebėti ekonominių reiškinių vystymosi dinamiką, juos vertinti, bei nustatyti jų įtaką kitiems ekonominiams reiškiniams]. 3) Padėti formuoti įmonės finansų valdymo ir apskaitos politiką. [Finansų valdymo tikslas yra racionaliai panaudoti finansinius išteklius, nukreipti investicijas tinkamiausia ir naudingiausia linkme, bei palaikyti įmonės mokumą. Finansinės apskaitos tikslas – fiksuoti ūkines operacijas apskaitoje ir atvaizduoti jas atskaitomybėje, padėti vadovams daryti valdymo sprendimus. Kiti FA uždaviniai: 1) padėti vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą; 2) padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų; 3) nustatyti pelningiausias veiklos sritis; 4) išaiškinti svarbiausius veiksnius turinčius įtakos rezultatinių rodiklių pakitimams; 5) išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus; 6) koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą ir kt. 1.3. FA šaltiniai. Analizės šaltinis – tai i-jos ar apskaitos registras, duodantis pakankamai duomenų įmonės finansinei veiklai analizuoti. Analizės šaltiniai gali būti klasifikuojami į vidinius ir išorinius. Išoriniai analizės šaltiniai – tai bendro ekonominio pobūdžio i-ja, kuri gali būti panaudota analizuojant įmonės veiklą. Tai – specialių kompanijų, agentūrų teikiama i-ja, kuri kaupiama žinynuose, specialiose bibliotekose, taip pat i-ja, kurią teikia valstybinės institucijos, akcijų rinkos duomenys ir pan. Vidiniai analizės šaltiniai: 1) Planinė normatyvinė i-ja. Tai šaltiniai susiję su įmonės ateities perspektyvomis: tai įvairūs normatyvai, limitai, tarifai, kuriais remiantis yra planuojama įmonės veikla. 2) Apskaitos duomenys. Tai sistemiškai apdoroti duomenys, kurie yra pagrįsti konkrečiais dokumentais ir apskaitos registrais (buhalterinės apskaitos, sintetinės ir analitinės apskaitos, statistinės apskaitos duomenys). 3) Atskaitomybė. Tai specialios ataskaitos, kuriose yra pateikiami suvestiniai apskaitos rodikliai apie įmonės ekonominę būklę tam tikro laikotarpio pabaigoje ir apie jos veiklos rezultatus per šį laikotarpį. 4) Kita įmonės vidaus (neapskaitinė) i-ja. Tai specialių konferencijų medžiaga, įvairių protokolų i-ja, iš auditorių gaunama i-ja, asmeniniai įmonės darbuotojų stebėjimai, techninė i-ja (projektai, darbo brėžiniai, techniniai pasai ir kt.), teisinė dokumentacija ir pan. FA kokybė. FA išvadų tikslumas priklauso nuo analizės šaltinių patikimumo. Prieš analizuojant reikia patikrinti: 1) ar tinkamai įformintos finansinės ataskaitos; 2) ar laikomasi jų pateikimo terminų; 3) ar finansinių ataskaitų formų rodikliai suderinti vieni su kitais; 4) koks buhalterinio balanso perimamumas ir kt. 1.4. FA i-jos vartotoja Analizės vartotojai grupuojami į: 1) tiesioginius – savininkai; kreditoriai; potencialūs savininkai; tiekėjai; vadovaujantys darbuotojai; įvairios mokesčių tarnybos; darbuotojai; klientai (pirkėjai, užsakovai) ir pan. 2) netiesioginius – analitikai, konsultantai; patarėjai; biržos specialistai; gyventojai ir pan. Dar gali būti tokios FA i-jos vartotojų grupės: 1) Įmonių savininkai (akcininkai), kurie tiesiogiai suinteresuoti įmonės veiklos efektyvumu. 2) Įmonių vadovai, kurie, turėdami atitinkamą finansinę i-ją, gali priimti reikiamus valdymo sprendimus. 3) Komerciniai partneriai, kurie atsižvelgdami į turimą finansinę i-ją gali vertinti vienų ar kitų sutarčių pasirašymo naudą, gali nustatyti partnerių sugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus. 4) Kreditoriai naudojasi analizės rezultatais, vertindami įsiskolinimų mokėjimo terminus ir sugebėjimą laiku grąžinti paskolas. 5) Valstybinės įstaigos (VMI, SD ir kt.), kurios suinteresuotos gauti patikimą i-ją apie įmonės veiklą. 6) Įmonių darbuotojai, kurie turėdami i-ją apie įmonės veiklą gali numatyti perspektyvas, susijusias su jų gerbūviu. 7) Finansų analitikai ir konsultantai, nes finansinė i-ja yra jų darbo pagrindas. Visiems i-jos vartotojams svarbu, kad i-ja būtų teisinga, objektyvi, suprantama ir kad padėtų priimti realius sprendimus. 1.5. FA rūšys, atlikimo meto ir būdai. Pagal atlikimo laiką FA yra: 1) Retrospektyvinė – kai nagrinėjama praeito laikotarpio duomenis. 2) Perspektyvinė – susijusi su prognozių, planinių duomenų analizavimu, projektų vertinimu, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus. 3) Operatyvinė (išankstinė arba preliminarinė) – atliekama per trumpus periodus (savaitė, diena, mėnuo), įmonės kasdieniniams valdymo tikslams. FA rūšių klasifikavimas pagal požymius: 1) Pagal atliekamos analizės tikslą: gamybai ir finansinei veiklai planuoti; personalo ekonominiam skatinimui; alternatyvių projektų pagrindimui; infliacijos įtakos įvertinimui; perspektyvinių planų sudarymui ir kt. 2) Pagal pasirinktos programos turinį: techninė – ekonominė; finansinė; darbo rodiklių analizė. 3) Pagal atliekamos analizės apimtį: visos įmonės, vienos darbo vietos, atskiro padalinio. 4) Pagal subjektą (atlikėjus): įmonės veiklos analizė (vidinė analizė); mokestinė analizė (išorinė analizė). 5) Pagal atliekamos analizės metodiką: horizontali, vertikali, trendo (tendencijų) ir santykinių rodiklių. 6) Pagal analizės objekto aprėpimo laipsnį: atrankinė, ištisinė. 7) Pagal palyginimo laipsnį: tarpįmoninė, tarpšakinė, tarpregioninė. 8) Pagal pasikartojimo dažnumą: periodinė, vienkartinė. 9) Pagal analizės tyrimo objektus: tiesioginė ir netiesioginė finansinė analizė. 10) Pagal skaičiavimo technikos naudojimą: kompiuterizuota arba rankinė. FA atlikimo metodai ir būdai. FA metodika yra apibūdinama kaip taisyklių, reikalavimų, metodų ir būdų analizei atlikti visuma. Analizės procesas susideda iš etapų: - pradinio analitinio duomenų apdorojimo; - gautų duomenų analizės bei įvertinimo. Pagr.FA būdai: 1) Tradiciniai (lyginimas, detalizavimas, grupavimas, eliminavimas (grandininių pakeitimų, skirtumų, saldo), balansinių sugretinimų taikymas, indeksai, vidutinių dydžių, koeficientų, lyginamųjų svorių, integralinis, grafinis ir kt.). 2) Matematiniai – statistiniai, kurie skirstomi į: 2.1. ekonometrinius (regresinė, koreliacinė analizė, dispersinė analizė, lošimo teorija, matematinis programavimas, imitacinis ir matricinis modeliavimas, masinio aptarnavimo teorija ir kt.); 2.2. euristinius (psichologinius) (analogijos ir asociacijos, inversija, smegenų šturmas, kontroliniai klausimai, morfologinė analizė ir kt.). 3) Specifiniai (finansinių koeficientų analizė, SWOT anali, funkcinė vertinė anali ir kt.). (1.) Tradiciniai FA būdai: Lyginimas – naudojamas siekiant nustatyti duomenų pasikeitimą. Palyginimas atliekamas, pasirenkant tam tikrą palyginimo bazę (pvz. praeitas laikotarpis). Taip sužinomi nukrypimai nuo prognozuojamų dydžių, nustatomos kitimo tendencijos, sudaroma galimybė kontroliuoti finansinių procesų eigą ir reikiamu metu pakreipti ją teigiama linkme. Detalizavimas padeda nustatyti priežastis, kurios nulėmė galutinius rezultatus. Rodiklių, detalizuotų pagal tam tikrą laikotarpį, analizė rodo ūkinių procesų dinamiką ir ritmingumą. Detalizavimas pagal atsakomybę leidžia individualiai vertinti atlikėjų darbą. Rodiklių skaidymas į sudedamąsias dalis įgalina sudaryti analitines formules, įvertinti rodiklių tarpusavio ryšį. Grupavimas padeda nustatyti rezultatinių ir grupuojamų rodiklių tarpusavio ryšį. Tai procesų ir reiškinių, priežasčių ir jas lėmusių veiksnių klasifikavimas. Analizuojant nustatoma tiriamų reiškinių, objektų, rodiklių tarpusavio ryšiai, priklausomybės, pagrindinės priežastys ir veiksniai. Eliminavimas – tai būdų sistema, leidžianti kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui. Naudojami šie eliminavimo būdai: 1) grandininių pakeitimų; 2) skirtumų; 3) saldo. Balansinių sugretinimų būdu analizuoja veiksnių ryšiai atvaizduojami balansine lygybe. Tam tikrų veiksnių įtakos dydžių algebrinė suma turi būti lygi reiškinio rezultatinio rodiklio nukrypimo dydžiui. Indeksų būdas pagrįstas santykiniais rodikliais ir parodo reiškinio santykį su jo praėjusio laikotarpio lygiu, priimtu kaip bazė. Koeficientai, kurie parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį. Lyginamųjų svorių skaičiavimuose kiekv finansinės ataskaitos straipsnio rodiklis lyginamas su bendru baziniu ataskaitos rodikliu. Atliekant šią analizę, galima kalbėti apie finansinių straipsnių prioritetų išskyrimą, nes jie yra nagrinėjami ne atskirai, bet kaip sistema. (2.) Matematinės statistikos būdai: Ekonometriniai būdai yra taikomi, kai analizuojamų rodiklių pokytis yra atsitiktinis procesas. Kai yra tiriamos vienmatės statistinės visumos, yra naudojamos: variacinės eilutės, pasiskirstymo dėsniai, išrinkimo būdai. O daugiamatėms statistinėms visumoms tirti taikoma koreliacijos, regresijos, dispersijos, spektrinis, komponentinis ir faktorinis analizės būdai. Euristiniai (psichologiniai) būdai susiję su esama ūkine situacija ir pagrįsti intuicija, patirtimi, ar eksperimentiniais specialistų įvertinimais. (3.) Specifiniai FA būdai: Finansinių koeficientų analizė – tai finansinių ataskaitų analizė, padedanti interpretuoti atskirų finansinės ataskaitos sumų tarpusavio ryšį. SWOT analizė pagrįsta įmonės pranašumų ir trūkumų derinimu su esamomis grėsmėmis ir galimybėmis. Dažniausiai naudojami FA būdai: 1) Horizontali analizė (beveik tapati dinamikos eilučių analizei). Ši analizė yra identiška praktikoje taikomam palyginimo būdui. Ji parodo dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko analizuojamų rodiklių pakitimai. 2) Vertikali analizė (identiška lyginamųjų svorių skaičiavimams). Dar vadinama procentine (indeksine) bei struktūrine analize. Ją suprantame, kaip kiekvieno finansinės ataskaitos straipsnio lyginamojo svorio pasirinktame rodiklyje apskaičiavimą. 3) Santykinė analizė (arba finansinių koeficientų analizė). Ši analizė padeda atskleisti ir interpretuoti atskirų rodiklių tarpusavio ryšį. Kiekviena analizė baigiasi apibendrinimu. Apibendrinimas vykdomas etapais: 1) Išskiriami lemiami veiksniai, daugiausia turintys įtakos ekonominiam reiškiniui. 2) Nustatomas tirtų veiksnių ir rezultatinių veiksnių ryšys. 3) Yra pateikiamas galutinis įvertinimas, kaip išvada apie tiriamo objekto darbo rezultatą. 1.6. FA organizavimas. FA gali būti atliekama įmonės: - viduje (atliekama pačių įmonės vadovų, ekonominių tarnybų ir pan.). šie vartotojai yra suinteresuoti įmonės veiklos tęstinumu bei jos efektyvumu, finansine rizika, kreditavimo galimybėmis, bei galimybe išsilaikyti konkurencinėje rinkoje. – išorėje (atliekama įvairių valstybinių ar visuomeninių institucijų darbuotojų). Turi būti sudaromas analizės planas ir programa: 1) Planuojama 2 etapais: 1.1. sudaromas kompleksinės analizės planas; 1.2. planas yra detalizuojamas iki įmonės padalinių lokalinės analizės planų. Šitame kompleksiniame plane yra numatomas analizės tikslas, objektas, keliami klausimai, numatomi analitiniai rodikliai, kuriuos reikia išnagrinėti. Be to yra numatoma informaciniai šaltiniai (kuriais bus naudojamasi), analitinių lentelių, grafikų formos, bei jų užpildymo metodiniai nurodymai, gali būti sudaromas ir grafikas analizei atlikti. 2) Planas yra papildomas detalesne programa, kurioje parodomos pagr. analizės formos, bei nurodoma papildoma i-ja analizei atlikti. Analitinio darbo organizavimo esminė grandis – yra metodika, t.y. analizės atlikimo tvarkos ir analizuojamų rodiklių algoritmų aprašymas. Metodika apima analizės tikslą, uždavinius, principus, techniką, nurodo abstraktaus pobūdžio įvedamą ir išvedamą i-ją. Pagr. FA atlikimo etapai: 1) Analizės plano ir programos sudarymas. 2) Analizės šaltinių rinkimas ir jų patikimumo patikrinimas. 3) Rodiklių tyrimas, veiksniu ir priežasčių įtakos jų lygiui ir dinamikai išaiškinimas. 4) Rezultatų apibendrinimas, įforminimas ir nepanaudotų galimybių nurodymas. 5) Rezultatų įgyvendinimas ir rekomenduojamų priemonių taikymo kontrolė. 2. HORIZONT IR VERTIK ANAL. Horizontalioji analizė – logiška įmonės kompleksinės finansinės analizės pradžia, kurios metu stebimi dviejų ar daugiau ataskaitinių laikotarpių įmonės finansinių ataskaitų atskirų straipsnių pokyčiai. Pokyčiai apskaičiuojami absoliučiais (piniginiais matavimo vnt) ir santykiniais (koeficientais, procentais) dydžiais, t.y. nustatomi nuokrypiai nuo tam tikrų pasirinktų bazinių rodiklių. Horizontalioji analizė atliekama naudojant dinamikos eilučių analitinius rodiklius: 1) absoliutinis pakitimas; 2) kitimo tempas; 3) pakitimo tempas. (1) Absoliutinis pakitimas (∆ n): tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Jis rodo, keliais vienetais absoliučia išraiška yra didesnis ar mažesnis vėlesnio laikotarpio lygis yn , palyginti su baziniu laikotarpio lygiu y0 arba su tiesiogiai prieš yn esančiu lygiu yn-1. Absoliutiniai pakitimai apskaičiuojami: baziniai: ∆n yn - y0; grandininiai: ∆n yn - yn-1; čia: y – faktinis dinamikos eilutės lygis; n – dinamikos eilutės lygių skaičius. (2) Kitimo tempas (Kt): tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis, išreikštas koeficientu arba procentais. Kitimo tempai apskaičiuojami: baziniai: Kt n yn/y0; grandininiai: Kt n yn / yn-1. Kai Kt >1 arba Kt(%)>100, tai kitimo tempo koeficientas rodo, kiek kartų (procentų) dinamikos eilutės vėlesnio laikotarpio lygis yn yra didesnis už bazinį y0 arba prieš yn esantį dinamikos eilutės lygį yn-1. Kai Kt(%)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!