Filosofinis liberalizmo pagrindimas

UTENA
Data
Įvadas
Pačia plačiausia prasme liberalizmas – tai politinė koncepcija, aukščiausia vertybe pripažįstanti individą, jo laisvę ir teises. Taigi šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimus: Kas gi yra liberalizmas? Kokios gi esminės liberalizmo idėjos? Tam, kad aptartume šiuos klausimus, pasirinkti šie aspektai:
• Laisvės ir lygybės vertybių priešprieša;
• Nuosavybės turėjimas ir laisvas žmogus;
• Šiuolaikinis liberalizmas.
Kadangi aukščiausia vertybė – individo laisvė, todėl liberalios mąstysenos meistrai tapo žmogaus teisių, demokratinės konstitucinės valstybės, valdymo kontrolės, įvedant valdžių paskirstymą, ir minties, kad nuosavybė yra individo nepriklausomybės nuo valstybės garantas, išradėjais. Iš šio žmogaus laisvės principo išvedamas ir ypatingas liberalizmo politinės doktrinos požiūris į valstybinę valdžią.
Laisvės ir lygybės vertybių priešprieša
Laisvė ir lygybė – pagrindinės liberalizmo tradiciją nusakančios sąvokos. Tačiau pagal tai, kaip vertinamas jų santykis šiuolaikinėje politinėje filosofijoje, galima išskirti dvi liberalizmo atmainas: liberalizmą (kartais vadinamą revizionistiniu liberalizmu) bei libertarizmą (kartais vadinamą klasikiniu liberalizmu). Libertarai teigia, kad pati lygybės sąvoka nesuderinama su individo laisvės samprata (F. A. von Hayekas; R. Friedmanas, R. Nozickas); liberalai – kad šios dvi sąvokos neatskiriamos (J. Rawlsas, R. Dworkinas, B. Ackermanas, S. Lukesas).
Kai kurie politiniai filosofai laisvę priešino lygybei, nes jie sutapatino lygybę su daugumos valdymu. Jau Alexis Tockquelle knygoje „Apie demokratiją Amerikoje“ pastebėjo, kad viešoji nuomonė gali pavirsti daugumos tironija, kai individas praranda sprendimo galios nepriklausomybę. Tą patį teigia Johnas S. Millis knygoje „Apie laisvę“. Jis įžvelgė, kad „kolektyvinės vidutinybės“ prievarta slopina individų originalumą, jų intelektualinę ir moralinę energiją.
Friedrichas A. von Hayekas knygoje „Kelias į vergovę“ aiškiai atsisako lygybės idėjos, teigdamas, kad ji pavojinga laisvės nepriklausomybei. Tik spontaniška tvarka gali apsaugoti laisvę. Lygybės idėja reikalauja planavimo. O bet koks planavimas reikalauja įsikišimo į spontanišką tvarką ir kartu kelia laisvės praradimo grėsmę. Laisvos rinkos principas yra, anot Hayeko, tinkamiausia ekonominė prielaida laisvės spontaniškumui išsaugoti. Planuojant laisvė sutapatinama su valdžia ir prarandama. Todėl Hayekas, kaip ir Popperis, oponuoja Karlo Mannheimo „laisvės planavimo“ idėją.
Liberalų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!