Filosofinės būsenos

a) Nuostaba – šį reiškinį kelia naujumo momentas. Graikams šis naujumo momentas yra svetimas. Jie domisi kaip iš chaoso atsiranda tvarka. Graikai kreipia dėmesį į tai kas priklauso organizuotai visumai – kosmosui.
b) Tikėjimas – kelią klausima kodėl ir kaip egzistuoja Dievas, kaip transcendencinė būtis? Dievas nėra prieinamas žinojimui ir atsiremia tik tikėjimu. Jis lemia ne tik pasaulio tvarką, bet ir būtį. Toks mąstymas būdingas viduramžių krikščionims. Tikėjimo filosofija – tai įtampos tarp šio ir ano pasaulio apmąstymas. Graikiškoji mintis tokių mąstymo bruožų neturėjo. Iškėlus Dievo tobulumą, išryškėja žmogaus netobulumas. Didelę reikšmę įgija moralės problėmų svarstymai. Tikėjimo filosofijoje svarstomų problemų atskaitos taškas yra Dievas – visa ko centras.
e) Pseudo laisvė - Šios būsenos, įvairovė lėmė tai, kad turime skirtingas filosofines mokyklas, knygas, krypties tradicijas.
XIX a. pab. – XX a. pirmojoje pusėje filosofinė mintis susitelkia į žmogaus problematiką. Rūpi žmogaus ir Dievo, žmogaus ir visuomenės santykis, žmogaus pažinimo ribos, žmogaus paslaptis, prasmė ir absurdas. Egzistencializmas – žmogaus gyvenimą apmąstanti filosofijos kryptis. Žymiausi egzistencialistai: M.Heidegeris (vienas pradininkų), A.Kamiu, Ž.P.Sartras, J. Jaspersas, Marksas. Keliamas klausimas: Ko vertas pasaulis, jei nevertinamas žmogaus gyvenimas? Egzistencializme vyrauja šios dvi frazės: Da Sein (būdinga Heidegeriui) ir Sorge (kas yra būtis?).
Pozityvizmas pašalina iš mokslo visus teiginius, kuriuose yra bent kiek metafizikos, taip pat pseudo-teiginius. T.y. ši filosofija remiasi moksliniu mąstymu, kuris XIX a. viduryje aukščiausia žmogaus proto plėtotės pakopa. A. Kanto trijų proto raidos fazių dėsnis: Žmogaus dvasia pagal savo prigimtį tyrinėdama nuosekliai naudojasi trimis skirtingais mąstymo metodais, t.y. iš pradžių teologiniu (remiasi vaizduote spręsdamas apie daiktų ir reiškinių kilmę), po to metafiziniu (taip pat sprendžia apie daiktų kilmę, tik remiasi realesniais pavyzdžiais, logika; išstumia vaizduotę) ir galiausiai pozityviuoju (atsiranda nusivylus teologijos ir metafizikos nekonkretumu. Tai – nuodugnių stebėjimų metas). Pozityvizmo filosofijos tikslai ir uždaviniai:
• Ji tiria tik tai kas realu, prieinama protui
• Užsiima tuo kas yra naudinga, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!