Epikūro filosofinės pažiūros

ĮVADAS

Temos aktualumas. Epikūras (341- 270 m. pr.Kr.) antikos filosofas, Epikūras gimė Samo saloje, bet savo kilme buvo atėnietis. Labai anksti maždaug 13-14 metų pradėjo domėtis filosofija. Atėnuose apsigyveno būdamas aštuoniolikos metų. Epikūras sukūrė filosofinę mokyklą kuri išsilaikė senovės Graikijoje ir Romoje daugiau nei aštuonis šimtmečius, Epikūro filosofija turėjo didelę reikšmę materializmui ir gamtos mokslams iki pat mūsų laikų, todėl Epikūro palikimo studijavimas buvo ir lieka labai svarbus ir reikšmingas. (Rickevičiūtė, 1966)

Tyrimo objektas. Epikūro filosofinės pažiūros.

Referato tikslas. Išanalizuoti filosofines Epikūro pažiūras.Epikūras (341- 270 m. pr.Kr.) antikos filosofas, Epikūras gimė Samo saloje, bet savo kilme buvo atėnietis. Labai anksti maždaug 13-14 metų pradėjo domėtis filosofija. Atėnuose apsigyveno būdamas aštuoniolikos metų.

Uždaviniai. Išanalizuoti Epikūro filosofines pažiūras.

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė.

1.Epikūro Pažiūros

Epikūras išplėtojo ir grindė etiką kurioje aukščiausiu gėriu laikoma jusliniai malonumai, tokia etika vadinama hedonistine, taip pat kartais vadinama ir epikūristine etika (Kanišauskas, 2009). Šis filosofas svarbiausią reikšmę skyrė etikai ir galvojo, kad žinios apie gamtą ir mąstymą yra reikalingos ir būtinos tik tiek, kiek jos padeda žmogui gyventi laimingai ir maloniai. Epikūras ( 341–270 pr. Kr.). taip pat buvo įsitikinęs, kad vienintelis žmogaus veiklos motyvas yra malonumų siekimas ir nemalonumų vengimas. Epikūras aukščiausią malonumą regėjo ataraksijoje, t.y. ilgalaikio malonumo ramybėje, gyvenime be sukrėtimų, vargų fizinėje ir psichinėje ramybėje, harmonijoje, be to Epikūras malonumus skyrė į žemesniuosius ir aukštesniuosius malonumus, aukštuosius priskirdamas sielai, o žemesniuosius kūnui. Epikūro hedonizmas yra laikomas egoistiniu, bent jau egoistinės krypties, nes visas dėmesys šioje etikoje buvo kreipiamas į asmeniškai (ego) patiriamus malonumus, ir nebuvo klausiama, kaip tenkinant savą malonumų poreikį nesukelti nemalonumo (nepakenkti) kitam (Kanišauskas, 2009). Malonumas Epikūro etikoje nėra savitikslis, o tik priemonė pasiekti laimei. Tuo tarpu laimei labiausiai trukdo baimė. Žmogus, pasak Epikūro, nelaimingas tampa visų pirma, bijodamas paslaptingų gamtos reiškinių ir mirties, todėl filosofijos reikalas išaiškinti bendriausius gamtos reiškinių dėsnius, kurių žinojimas padetų išsigelbėti nuo paslaptingų reiškinių baimės. Esmiškiausia epikūrizmui yra tai, kad hedonizmas jame susijęs su gyvenimo kultu. Gyvenimas yra vienintelis gėris, koks mums yra duotas. Epikūrininkai sukūrė religinį gyvenimo kultą, jie buvo tarsi gyvenimo garbintojų sekta. Tačiau jie gerai suprato, kad tas gėris yra ribotas ir trumpalaikis. Priešingai begalinei, pastoviai ir nuolat iš naujo atgimstančiai gamtai, žmogaus gyvenimas yra tik epizodas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!