Filosofijos femonemo samprata

Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. kalbinė raiška kasdieniniame gyvenime ir kitose pažintinės veiklos formose (pvz., mene, sociologijoje, psichologijoje), o filosofija yra tik tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė tekstuose. Taigi ne visi filosofuojantys žmonės yra filosofai.
Savaime suprantama, kad filosofavimas pirmučiausiai reiškiasi pačioje filosofijoje, o filosofavimo apraiškos kai kuriuose moksluose, mene, politinėje ideologijoje, mistikoje, teologijoje ir pan. nėra filosofija. Mat filosofavimas čia yra tik atsitiktinis ir pagalbinis dalykas. Pavyzdžiui, V. Šekspyro tragedijose daug filosofuojama, tačiau šios tragedijos nėra filosofija, o menas.
Pažinimas žmogui yra būtinybė, nes be žinių žmogus negalėtų būti tuo, kas yra, todėl pažinimas yra esmiškas žmogaus raiškos būdas, kurio metu dvasiškai yra įsisavinama tai, kas vadinama tikrove arba pasauliu visoje jo įvairovėje. Istorijos aptiktos tiesos parodė, kad žmonių pažintinė veikla evoliucionavo, t. y. žinios ir jų gavimo būdai plėtėsi ir tobulėjo. Šiandien žinomos tokios pažinimo rūšys arba pažinimo būdai kaip mitologija, okultizmas, misticizmas, menas, politinė ideologija, teologija, mokslas ir pagaliau filosofija. Kartu reikia įsidėmėti, kad ne visų išvardytų žmogiškosios veiklos rūšių pagrindinė funkcija yra žinių gavimas: vienose jų pažinimas yra pagrindinis (pvz., moksle, filosofijoje), kitose - šalutinis (pvz., mene). Kadangi nuo antikos laikų yra žinoma, jog, norint suvokti kurį nors dalyką, būtina aiškintis ir to dalyko priešybę ar kelias priešybes (pvz., šviesos nesuvoktume nepatyrę tamsos), todėl aiškiai suprasti, kas yra filosofija, galima tik sugebant paaiškinti bent pagrindinių pažintinės veiklos būdų skirtumus ir panašumus. Beje, šį filosofijos aiškinimo metodą gana vaisingai taiko anglų mokslininkas ir filosofas Bertranas Raselas (žr. Bertrand Russel. Wisdom of the West. London, 1989). Pasak filosofo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o teologija - antgamtinį, tačiau tarp šių dviejų pažinimo sričių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!