Filosofija ir religija

Anglų mąstytojas Bertrand Russel(Raslas,1872-1970) kartą yra pasakęs, kad filosofija – tai niekieno šalis tarp mokslo ir religijos. Net tik abstrakčiai pažvelgę į filosofijos ir religijos istoriją, pastebėsime, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo nei harmoningi, nei aiškūs, nei visiškai apibrėžti. Bet visgi filosofija ir religija yra du iš tų pačių šaknų išaugusio medžio kamienai.
• Filosofijos ir religijos santykis Rytų kultūroje.
Kad filosofija ir religija yra giminiški dalykai, geriausiai parodo Rytų kultūra, kur filosofija niekada visiškai neatsiskyrė nuo religijos. Rytų religijos, ypač brandžiausios, kurios vėliau tapo visuotinėmis, buvo filosofinės, o Rytų filosofijos buvo religinės. Nes niekas juk aiškiai negalėtų pasakyti, ar budizmas yra filosofija, ar religija. Jei į pirmą vietą iškelsime ritualinį budizmo aspektą ir jo bendruomeninį pobūdį, tai galėsime sakyti, kad budizmas yra religija, bet jeigu dėmesį koncentruosime į didžiulį budizmo rėmuose išsišakojusį minties masyvą, tai tuomet budizmas – filosofija. Negana to, religija kūrė ir grindė Rytuose būtent filosofai. Taip atsirado ir taoizmas, ir konfucianizmas. Tačiau tokia artima religijos ir filosofijos giminystė neleido atsiskleisti abiejų ypatumams. Tas religijos ir filosofijos lydinys Rytuose buvo pavadintas Rytų išmintimi.
Čia religija ir filosofija išsiskyrė į atskiras dalis. Tik vakaruose iki galo išryškėjo ne tik religijos ir filosofijos skirtumai, bet ir jų santykių dviprasmiškumas. Neabejotina, kad filosofijos kaip kultūros šaknys yra religija. Vakarų filosofija pirmą kartą pasirodo žmogaus pasaulio paviršiuje, išsiverždama iš graikų religijos, apėmusios 3 esminius sandus: mitą, politeizmą, pilietiškumą. Taigi graikų religija buvo mitologinė, politeistinė ir politinė.Paradoksas: Atsiradusi iš mito ir iš pat pradžių vartojusi mito kalbą, graikų filosofija vis labiau tolo nuo mitologinių vaizdinių ir galiausiai pradėjo neigti mitologinę mąstyseną. Brandžioje graikų filosofijoje pradėjo ryškėti antimitologiniai, vadinasi, antireliginiai bruožai.Tad ne vienas graikų filosofas buvo apkaltintas bedievyste.(Sokratas). Graikų filosofams nepatiko ir graikų religijos politeizmas. Demitologizuodami religiją ir neigdami daugdievystę graikų filosofai Dievo idėją vis labiau atitraukdavo nuo kasdieninio gyvenimo srities ir visų pirma nuo politikos.....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!