Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomenę) iš gamtos,- elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kūriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūrą sudaro tai, ką žmogus apdorojo, išpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti.
Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva todėl, kad kultūra gali būti imama įvairiais atžvilgiais ir kad į kultūros aptarimo pagrindą gali būti padėti įvairios kultūros elementai. Kultūra gali būti imama ir visuomeniniu atžvilgiu, vidiniu ir išoriniu, ji gali būti aptariama kaip vidinis nusiteikimas, veiksmas, išdava ir . Bet kadangi kultūra, yra žmogaus veikimo apraiška, tai grindžiamosios reikšmės kultūros sąvokai turi kultūrinio veiksmo supratimas. Kultūrinis veiksmas stovi pusiaukelėje tarp kultūrinio nusiteikimo ir kultūrinės išdavos ir faktinai tuos dalykus savyje jungia. Taip pat kultūrinis veiksmas jungia savyje vidinį ir išorinį, arba kultūrinio veikimo atžvilgius. Žodžiu , kultūrinio veiksmo sąvoka gali patiesti geriausią pagrindą tinkamam supratimui.
Kultūrinis veiksmas yra sąmoningas žmogaus poveikis kokiam nors objektui apipavidalinti , atatinkantį aukštesnę idėją. Kultūra yra ne kas kita, kaip sąmoningas žmogaus veikimas, kuriuo keičiamas pirmykštis kokio nors dalyko stovis pagal aukštesnę idėją.
Pagal kultūrinių veiksmų objektus, kultūra gali būti realinė, arba materialinė, fizinė ir idealinė, arba dvasinė. Pirmuoju atveju veikiamuoju objektu yra pasaulio daiktai; antruoju atveju- žmogaus kūnas; trečiuoju atveju- žmogaus siela.
Atskiro asmens kultūrinių nusiteikimų ir šiaip jau kultūrinio veiklumo visuma sudaro individualinę kultūrą. Tuo tarpu visuomenės kultūrinių nusiteikimų ir šiaip jau kultūrinio veikimo visuma sudaro visuomeninę kultūrą.
Kultūra skiria žmogų nuo gyvulių, nes šie pastarieji negali būti kultūros veikėjai. Gyvulių pasaulis yra palenktas būtiniems dėsniams tokiu būdu, kad jame negalima pastebėti nei mažiausių proto arba laisvės apraiškų.
Sąlygiškai kultūrą galima skirstyti į materialinę ir dvasinę. Materialinę kultūrą sudaro gamybos būdas ir pagaminti daiktai, technika ir technologija, lemiantys materialines žmonių gyvenimo sąlygas. Dvasinę kultūrą sudaro žmonių dvasinės, intelektualinės veiklos būdai ir produktai: mokslas, menas, politinės...
Šį darbą sudaro 3372 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!