• Austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas.
• Neopozityvistas.
• Artimas Vienos būreliui.
• K. Poperis gimė tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje vidurinės klasės žydų, priėmusių krikščionybę, šeimoje.
• Augo liuteroniškoje aplinkoje.
• Baigė Vienos universitetą.
• 1919 m. K. Poperis susidomėjo marksizmu, įstojo į Austrijos socialdemokratų partiją.
• Buvo tik pasyvus socialinio liberalizmo šalininkas.
• 1928 m. apsigynė psichologijos daktaro vardą.
• Jo disertacija vadinosi „Die Methodenfrage der Denkpsychologie“ (Metodo klausimas kognityvinėje psichologijoje).
• 1930–1936 m. dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje.
• 1934 m. buvo išleista pirmoji K. Poperio knyga „Mokslinio atradimo logika“, kurioje kritikuojamas psichologizmas, natūralizmas, indukcionizmas ir loginis pozityvizmas, įtrauktas galimos falsifikacijos kriterijus atskiriant mokslą nuo ne mokslo.
• 1937 m. buvo priverstas emigruoti į Naująją Zelandiją, kur Kraisčerče tapo filosofijos dėstytoju.
• 1946 m. persikėlė į Angliją, kur Londono ekonomikos mokykloje dėstė logiką ir mokslo metodą.
• 1949 m. tapo profesoriumi.
• 1965 m. karalienės Elžbietos II buvo įšventintas riteriu.
• Buvo Humanizmo akademijos narys, save apibūdindavo kaip agnostiką.
• Mirė 1994 m. rugsėjo 17 d. Pelenai palaidoti Vienos Lainz’o kapinėse šalia žmonos.
Filosofija
• K. Poperis savo filosofiją vadino kritiniu racionalizmu, pabrėždamas, kad atsisako empirizmo ir iš jo kilusio observistinio-indukcinio mokslo supratimo.
• Mokslo žinios gausėjančios, kai iškeliamos hipotezės, ieškoma joms prieštaraujančių faktų.
• Pažinimas esąs objektyvus, tiek tuo, kad jis objektyviai teisingas (ar panašus į tiesą), tiek jo ontologiniu statusu, kai jis nepriklauso nuo tiriančiojo.
K. Poperis pasiūlė trijų pasaulių struktūrą
• Pirmasis – fizikinis;
• Antrasis – psichikos, proto, mąstymo, suvokimų;
• Trečiasis esąs žmogaus pažinimas daugeliu pasireiškimų arba antrojo pasaulio produktų per pirmojo pasaulio priemones, tokias kaip knygos, straipsniai, paveikslai, muzika ir t. t.
• Kaip sociologas K. Poperis kritikavo determinizmą bei istorizmą, ypač marksistinį, ir gynė „Atviros visuomenės“ koncepciją.
• Pagal istorizmą, visuomenė vystosi pagal žinomus bendruosius dėsnius determinuotos pabaigos link.
• K. Poperis teigė, kad tai esanti teorinė prielaida daugumai autoritarizmo ir totalitarizmo formų. Kadangi žinių kiekio didėjimas esąs priežastinis veiksnys istorijai, o jokia visuomenė, moksliškai, savo būsimo žinių kiekio nuspėti negali,...
Šį darbą sudaro 797 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!