Faustas (Kūrinio 1 dalies santrauka)

Prologas danguje.
Mefistofelis (velnias) susiginčija su Dievu. Velnias nuvertina žmogų, sako, jog jis silpna būtybę, kurią lengva palaužti, paveikti. Dievas nesutinka. Mefistofelis sakosi, galintis įrodyti tai ant žmogaus – mokslininko Fausto, patyrusio dvasinę (sielos) krizę. Dievas duoda velniui progą pabandyti.
Naktis.
Faustas mąsto apie savo gyvenimą, jo vertę. Galvoja apie tai, jog neįgijo šlovės, neperprato visatos esmės, per visą gyvenimą nepatyrė jokių kūniškų malonumų. Jis jaučiasi nusivylęs mokslu, knygomis. Faustas, nepaisant visko, jaučiasi galingas, kviečiasi dvasias lyg sau lygias. Pasirodo žemės dvasia. Mokslininkas jos išsigąsta, tačiau stengiasi išlikti stiprus, teigia dvasiai: „Aš – Faustas, lygus su tavim!“. Dvasiai išnykus į duris pasibeldžia parankinis Vagneris. Jis kalba apie proto galią, tačiau Faustas jau prieštarauja. Vagneriui išėjus Faustas sugalvoja nusinuodyti, iš krištolinės taurės išgerdamas nuodų. Tačiau jį sustabdo Velykinių varpų gausmas ir choro balsai. Faustas prisimena vaikystę.
Prie miesto vartų.
Faustas su Vagneriu vaikšto, su jais sveikinasi vietiniai žmonės, rodydami pagarbą mokslininkui. Jiedu stebi jaunuolius, besiginčijančius dėl merginų, paneles, valstiečius. Vėliau jiedu pastebi šunį arime ir Faustas parsiveda jį namo.
Fausto kabinetas.
Mokslininkui analizuojant Bibliją šuo nerimsta. Gyvūnas pradeda didėti ir plėstis, kol galų gale pavirsta velniu, prisidengusiu keliaujančio studento rūbais. Jiedu susipažįsta. Velnias nori iškeliauti, tačiau negali perlipti pentagramos ties durų slenksčiu. Faustas velnio nepaleidžia, tačiau šis, pasikvietęs dvasias, užmigdo Faustą, liepia žiurkei nugraužti pentagramą ir pabėga. Nubudęs mokslininkas galvoja, kad jam prisisapnavo. Kitą dieną Mefistofelis vėl ateina pas Faustą ir jiedu sudaro sutartį, kurią vėliau pasirašo krauju. Mokslininkas pažada velniui savo sielą už tai, kad šis vėl paverstų jį jaunu ir padėtų patirti aistrą bei kitus gyvenimo malonumus, nuopuolius, kančias. Vėliau Mefistofelis apsirengia Faustu ir pasišneka su studentu, atėjusiu pas mokslininką, įtikindamas, kad „palaidas“ gyvenimas geriau nei mokslas.
Anerbacho rūsys Leipcige.
Vyksta puota, girti žmonės kalba apie meilę, įsimylėję vyrai dainuoja apie nunuodytą, lyg nuo meilės mirusią mergelę. Įeina Faustas ir Mefistofelis. Vietiniams jie kelia įtarimus ir nepasitenkinimą. Mefistofelis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!