Fašistų požiūris į meną

Menas užėmė, bet užima išskirtinią vietą kiekvienoje diktatūroje. Musoliniui ir Italijos fašistams – tai buvo puiki politinės propagandos, jėgos parodymo priemonė. Taigi menas Italijoje buvo gana griežtai kontroliuojamas ir įtakojamas valdžios sprendimų.
Ši tema man pasirodė gana įdomi apie, kurią galimą parašyti neblogą rašto darbą.
Taigi šiame darbe - ,,ITALIJOS FAŠISTŲ POŽIŪRIS Į MENĄ (DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, SKULPTŪRA) pabandysiu išsamiau pažvelgti ir nušviesti Italijos fašistų požiūrį į meną.
Bandysiu atskleisti įvairių meno grupuočių veiklą fašizmo metu bei išryškinti pačio Benito Musolinio santykį su jomis. Tai būtų pagrindiniai uždaviniai keliamam tikslui pasiekti.
Darbe daugiausia bus naudojamas aprašomasis metodas. Taigi dabar galima trumpai apibūdinti literatūrą, kurią naudojau darbe. Pirmiausia reikia paminėti J. Banevičiaus knygą ,,Musolinis – Fašizmo krikštatėvis”1. Ji padėjo atskleisti Italijos fašistų požiūrį į meną apskritai.
Šie minėti aspektai labai plačiai nagrinėjami knygose: ,,Art and pover: Europe under the Dictators 1930-1945”2.
Įvairioms fašistinėms meno grupuotėms (Novecento Italiano, Gruppo 7, MIAR) bei Dučės santykiui su menu nušviesti pasitarnavo šios knygos: ,,Stiliai, judėjimai ir kryptys”3, ,,Dailės žodynas”4 bei The Dictionary of Art”5.
Pirmiausia būtina nušviesti bendrą, apskritai, Italijos fašistų požiūrį į meną. Musolinio ir viso Italijos fašizmo sistemos požiūris į meną pateiktas knygoje ,,Musolinis – Fašizmo krikštatėvis”1. Joje rašoma, kad Musolinis iš kūrybinių reikalavo visur ir visada skelbti Italijos pranašumą visose žmogaus pasiekimų srityse. Užsieniečiais būdavo pasakojama, jog didelį pasitenkinimą dučė patiria lankydamasis paveikslų galerijose. Tačiau kartą pats Musolinis prisipažino, ,,jog niekada nebuvo nė vienoje galerijoje, kol jo neprivertė aplinkybės, pavyzdžiui, kai jam iki gyvo kaulo įkyrėjo Hitleris, reikalaudamas nuvesti į Uficių galeriją, esančią Florencijoje”2. Kadangi Musolinis būgžtavo, jog fašizmas nebus vertinamas pakankamai rimtai, jeigu nesukurs savitos, tik jam vienam būdingos meno formos, jis pažydėjo pradėti revoliuciją mene.
Kai kurias šios revoliucijos idėjas jau buvo iškėlę futuristai, iš kurių Musolinis sužinojo, jog užsienio menas negali būti mėgdžiojamas ir mene būtina atsisakyti visko žavaus, kerinčio ar moteriško: ,,Futurizmas didžiausias įtaką tapybai padarė 1900-1914...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!