Teigiamas ir neigiamas požiūris į interesų grupes

Pasirinkau šią temą vedama tam tikro intereso. Savo studijų programą Vytauto Didžiojo universitete rinkausi siekdama visapusiškai susipažinti su politika ir viešuoju administravimu. Mano suvokimas apie politikos mokslą, iki pradedant studijuoti išsamiau, buvo paprastų mąstymų apie žmonių gyvenimą valstybėje lygmenyje. Studijuojant politologijos literatūrą, ryškėjo suvokimas apie daugelį dalykų. Sukaupta gyvenimo bei veiklos patirtis padėjo formuoti suvokimą apie valstybę kaip apie vieningą teritorinį organizmą. Aš, kaip ir kiekvienas mūsų valstybės individas, turiu tam tikrų siekių ir lūkesčių. Vienus iš jų galime įgyvendinti patys, kitus – tik veikdami išvien tam tikroje socialinėje grupėje.
Grupės formuojasi pagal vieningus interesus labai įvairiai nuo pat civilizacijos pradžios. Nuo atskirų individų padėties ir elgesio, veiklos ir sąveikos valstybės viduje priklauso valstybės vystymasis bei raida. Šiuolaikinėje besivystančioje valstybėje persipina atskirų žmonių siekiai ir piliečių grupių bei visos visuomenės interesai. Interesų grupės yra ta struktūra, kuri išreiškia arba išskiria socialiai reikšmingus poreikius ir reikalavimus iš įvairiausių interesų sekos visuomenėje.
Kaip galima būtų apibūdinti šiuolaikinę valstybę? Moderni valstybė formavosi religinių konfliktų ir politinių pakitimų, kurie vyko pereinant iš viduramžių į naujuosius laikus metu. Valstybę pradėta apibūdinti tokiomis sąvokomis kaip suverenitetas, nepriklausomybė, atstovavimas, legitimumas. Tokia valstybės samprata yra Europos intelektualinės tradicijos rezultatas. Modernią valstybę nuo tradicinės skiria nauja suvereniteto (aukščiausių valdžios galių šaltinio) samprata, kuri susiejo politinę valdžią ir valdymą.
Mano pasirinkta tema glaudžiai susijusi su demokratiniu šiuolaikinės valstybės politiniu režimu. „Pagrindiniai demokratinio valdymo požymiai yra: žmonių suverenumas; vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant; daugumos valdžia; pagrindinių žmogaus teisių garantija; laisvi ir nešališki rinkimai; visų lygybė prieš įstatymą; teisminis asmens teisių užtikrinimas; konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas; visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas; tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas“. Tiek mūsų šalyje, tiek kitose pasaulio kampeliuose, atskirais visuomenės vystymosi etapais demokratijos supratimas buvo labai skirtingas. Pateikdama savo apibendrinimus pasirinkta tema, remsiuosi pliuralistinės ir korporatyvistinės demokratijos teorijomis, nes manau, kad būtent jų pagalba galima atskleisti grupinių interesų sąveiką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!