Interesų grupės veikiančios verslą

Temos aktualumas. Per keletą paskutinių dešimtmečių daugelio išsivysčiusių šalių versloe sistemose nuolat didėjo interesų grupių įtaka. Politinė valdžia skatina visuomenės interesų teisėtą, organizuotą išreiškimą. Interesų grupių reikšmė grindžiama tuo, jog šios grupės aktyviai dalyvauja visuomenės išteklių paskirstymo procesuose kaip tam tikras institucionalizuotas visuomenės interesas. Institucionalizuotas interesas lengviau išsiskiria iš aplinkos, kurioje veikia politinė valdžia, jam būdingas vidinis (struktūrinis) kompleksiškumas ir funkcinis diferencijuotumas. Interesų grupių veikloje interesai išreiškiami svariai, nuosekliai.
Kadangi biurokratai ir politikai veikia skirtingais metodais, gali lemti, jog ir interesų grupių sąveika su politikais ir biurokratais turi tam tikrų ypatumų. Be to, interesų grupėms sąveikaujant su politikais ir biurokratais siekiama tikslų skirtinguose lygiuose – politikos formavime ir politikos įgyvendinime.
Darbo problema. Mokslinėje literatūroje nėra pakankamai ištirti interesų grupių sąveikos su politikais ir su biurokratais ypatumai, Lietuvoje trūksta praktinių tyrimų apie interesų grupių sąveikos su politikais ir biurokratais priemones, būdus ir problemas, o neįvertinus esamos situacijos neįmanoma priimti sprendimų kaip pagerinti interesų grupių sąveiką su politikais ir su biurokratais taip, kad tai atitiktų pilietinės visuomenės interesus.
Darbo objektas - interesų grupės veikiančios verslą.
Darbo tikslas – išanalizuoti teorinius ir praktinius verslo interesų grupių sąveikos su politikais ir biurokratais ypatumus Lietuvoje.
Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės metodas, struktūrizuoto interviu metodas.
1.Verslo veikiančių interesų grupių funkcionavimas
Verslo veikinačių interesų grupių samprata mokslinėje literatūroje pakankamai išsamiai išanalizuota. Autoriai (H. Zeigler (1993), D. Robertson (1993), R. Geleževičius (2004), Ch. E. Lindblom (1999) ir kiti) interesų grupes laiko svarbiais verslo sistemos ir pilietinės visuomenės subjektais.
R. Geleževičius (2004, p. 6) teigia, jog interesų grupė suvokiama kaip grupė – pamatinis socialinės struktūros elementas. Interesų grupių konkurencija siekiant paveikti valstybės verslo sprendimus ir daryti įtaką užtikrina jų įtaką valdžios sprendimams. To tikslas – užtikrinti, kad visuomenės ištekliai būtų perskirstyti interesų grupei naudinga tvarka.
Pasak D. Robertson (1993, p. 240-241), interesų grupės – tai asociacijos, suformuotos remti tam tikrus interesus politinėje sistemoje. Šis apibrėžimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!