Faktoriniai ir daugiafaktoriniai vertybinių popierių portfelio modeliai

Įvadas....................................................................................................................................
Faktoriniai modeliai ir vertybinių popierių pajamingumas...................................................
Faktoriniai modeliai..............................................................................................................
Vienafaktoriniai modeliai.....................................................................................................
Daugiafaktoriniai modeliai....................................................................................................
Išvados...................................................................................................................................
Literatūra...............................................................................................................................
3 psl.
4 psl.
4 psl.
5 psl.
9 psl.
Įvadas
Šiuolaikinės portfelio teorijos, kurios pradininkai ir kūrėjai buvo G. Markovitz, William F. Sharp, užduotis yra įvairių metodų ir modelių įvertinimas, kad iš daugybės galimų portfelio variantų investuotojas galėtų sudaryti optimalų investicijų portfelį. Kad įvertintų kiekvieno konkretaus vertybinio popieriaus įtraukimą į vertybinių popierių portfelį, investuotojas turi sužinoti šio vertybinio popieriaus laukiamą pelno normą ir standartinį nuokrypį, taip pat visas vertybinių popierių kovariacijas. Įvertinus šiuos kintamuosius, investuotojas gali nustatyti Markovičiaus efektyvumo aibės kreivę, taip pat optimalų vertybinių popierių portfelį. Markovičiaus efektyvumo aibės kreivės uždavinys gali būti gerokai supaprastintas, įvedus vadinamąjį pajamų generavimo procesą (return generating process). Šis pajamų formavimo procesas - tai statistinis modelis, aprašantis, kaip susidaro vertybinio popieriaus pajamos. Vienas tokių statistinių ir labiausiai paplitusių modelių yra rinkos modelis, pagal kurį vertybinio popieriaus pajamos yra rinkos ver­tybinių popierių indekso funkcija. Tačiau esama daug kitų vertybinių popierių pajamingumo formavimo procesų. Vieni jų yra faktoriniai modeliai. Juos pirmieji suformulavo JAV Kalifornijos universiteto mokslininkai Bara Rosen-berg ir Viney Marath.
Faktoriniai modeliai ir vertybinių popierių pajamingumas
Faktoriniai modeliai įvertina pagrindinius vertybinių popierių pajamingumą veikiančius veiksnius. Faktorinių mo­delių specifika priklauso nuo faktorių tipo ir jų kiekio. Vie­no faktoriaus modelio atveju daroma prielaida, kad ver­tybinių popierių pajamingumas priklauso tik nuo vieno fak­toriaus pvz., BVP, infliacijos, rinkos indekso pokyčio ir kt. Tačiau praktikoje vertybinių popierių pajamingumas dažniausiai priklauso ne nuo vieno, bet nuo kelių faktorių. Todėl darbe yra išnagrinėti vienafaktoriniai ir daugiafaktoriniai modeliai bei jų ypatumai skaičiuojant vertybinių popierių pajamingumus ir sudarant jų portfelius.
Faktoriniai modeliai
Faktoriniuose (arba indeksiniuose) modeliuose (factor models) vertybinių popierių pajamingumas reaguoja į įvairių faktorių (indeksų) pokyčius. Rinkos modelio atveju tariama, kad yra tik vienas faktorius, t.y. pajamingumas pagal rinkos indeksą. Tiksliai įvertinus laukiamą pajamingumą, dispersiją ir vertybinių popierių kovariacijas, kur kas tiksliau atspindėtų daugiafaktoriniai modeliai nei rinkos modelis. Tai galima paaiškinti tuo, kad faktiškas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!