F. Taunytė "Laimingas senelių gyvenimas"

Jolantos Butvydienės, IV kursas, I grupė, neakiv.
Knygoje „Laimingas senelių gyvenimas“, autorė pasakoja apie vieną didelę Pipynių šeimą ir jos gyvenimo atspindžius brandžiame amžiuje. Autorė atskleidžia įvairių gyvenimo tarpsnių senatvėje ( ligų, poelgių, nuostatų, ir t.t.) ypatumus. Visa tai, autorė pateikia atskirose dalyse - humoreskose. „Senatvė – natūralus gyvenimo tarpsnis.“ Šioje knygoje kalbama apie senatvę, nes apie jaunystę girdime kiekvieną dieną, o seneliai raginami niekada nepasenti.(Taunytė F., 2004). Autorė knygoje nagrinėja „ charakteringos lietuviškos šeimos, kitų senelių, jaunimo bei gyvulėlių gyvenimą.“ (Taunytė F.,2004). Autorė pasitelkia praeitį ir toje srityje nusimanančių žmonių patarimus. Komentuodama kiekvieną humoreskos dalį, autorė pateikia įvairių receptų ir patarimų kaip teisingai maitintis ar gydytis.
Knygoje susipina sovietinės valdžios ir šių dienų politikos dėsniai, gydymo ir gydytojų požiūris į pagyvenusį žmogų, tėvų ir vaikų bendravimo ypatumai.
Ponia Pipynienė mačiusi ne vieną Lietuvos valdžią „yra perpratusi buvusį ir dabartinį gydymą.“ Dabar, norėdami sumažinti senelių skaičių, poliklinikoje tiria visapusiškai, tikėdamiesi, kad žmogus neišlaikys tyrimų ir nukeliaus į geresnį gyvenimą arba nustos tirtis.“(Taunytė F. 2004). Dabar, gal ir visais laikais buvo nuostata – jei esi pagyvenęs ar senas, tai nesiskųsk bloga sveikata – tai natūralu. Knygoje aiškiai pavaizduojami atvejai, kai senam žmogui nevalia „ieškoti ligų“. „Kad tokio amžiaus seneliai visi serga ausų neuritais, neprigirdi, ir reikia džiaugtis, jei šiek tiek dar girdi viena ausimi. Ausies skausmas tokiame amžiuje esąs normalus reiškinys.“(Taunytė F. 2004).
Autorė sugeba knygoje pateikti tikras tiesas apie pagyvenusio žmogaus problemas, ligas ir kaip su jomis kovoti, nepasiduoti depresijoms ir blogoms mintims.
„Klimaksas – senelių paauglystė.“(Taunytė F. 2004). Dauguma vyrų nesupranta, arba nesidomi savo pereinamuoju amžiumi. „Žilė galvon – velnias uodegon“ – sakoma apie tokio amžiaus vyrus. Senelių vyrų paauglystė (klimaksas) sąmoningai nenagrinėjama. (Taunytė F. 2004).Knygoje atskleidžiama tokios paauglystės šėliojimai, kai „seneliai meta šeimas ima bėgioti paskui dvigubai jaunesnes mergeles, norėdami neatsilikti nuo dvidešimtmečių, ir pailsę be laiko palieka šią ašarų pakalnę.“ (Taunytė F.,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!