Europos Sąjungos parama Lietuvos Respublikai

ĮVADAS Kursiniui darbui pasirinkta tema „Europos Sąjungos parama Lietuvai“ šiuo metu yra labai aktuali mūsų valstybėje, todėl kursinio autorė nori ją išanalizuoti ir pateikti pasiūlymus išryškėjusioms problemoms spręsti dėl ES paramos panaudojimo. Europos Sąjunga (ES) – tai dvidešimt septynių valstybių ekonominė bei politinė bendrija, kurios pagrindiniai siekiai yra: užtikrinti savo gyventojams taiką, gerovę, saugumą ir stabilumą, skatinti darnų ekonominį ir socialinį vystymąsi, puoselėti bendras europiečių vertybes, tokias kaip tvarusis vystymasis ir nepažeista aplinka, pakilęs gyvenimo lygis skurdesniuose regionuose. Mūsų šalis Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. Skirtumų tarp Europos Sąjungos regionų buvo nuo pat pradžių, o šių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių - regioninės politikos – tikslas. Struktūriniai fondai būtent ir yra tie regioninės politikos įgyvendinimo instrumentai, kurie siekia nuosekliai mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus ir skatinti tolygią menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Kad visa tai būtų pasiekta, ES valstybės narės gauna finansinę paramą iš keturių struktūrinių fondų ir atskiro Sanglaudos fondo, kurie ir bus toliau aptariami kursiniame darbe. Darbo tikslas – savarankiškai surinkti ir, naudojantis įvairiais tyrimo metodais, išnagrinėti įvairių šaltinių informaciją tema ,,Europos Sąjungos parama Lietuvai“, suformuluoti išvadas. Darbo objektas – Europos Sąjungos parama Lietuvai. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti ir apibūdinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą, jų prioritetinius investavimo tikslus bei principus. 2. Apibūdinti ES Sanglaudos fondo panaudojimą. 3. Padaryti atitinkamas išvadas ir pateikti pasiūlymus. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, įsakymų ir internetinių šaltinių sisteminimas, analizė. 1. LITERATŪROS APŽVALGA Tapusi ES nare, šalis gauna struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą arba BPD (3,09 mlrd. Lt ES paramos) ir Sanglaudos fondo strategiją 2004-2006 m. (3,46 mlrd. Lt ES paramos). Visą šio laikotarpio paramą pagal BPD Lietuva turi įsisavinti iki 2008 metų pabaigos, o Sanglaudos fondo paramą – iki 2010 metų pabaigos. (http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.203, 2008-10-10) Anot eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, 2004 metais pagal tinkamą ES lėšų pritaikymą mūsų šalis pirmavo, 2005-aisiais jau buvo vidutiniokė, o dar po metų atsidūrė sąrašo pabaigoje. Na o 2006 metų duomenimis Lietuva pagal Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą buvo aštunta, pagal struktūrinių fondų – šešta. Labiausiai atsiliekama aplinkos apsaugos, verslo, užimtumo skatinimo ir žinių ekonomikos srityse. („Lietuvos žinios“,2007) Naujausiais duomenimis, pagal visas Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones buvo gauta 3550 finansuojamų projektų, iš kurių 2804 jau yra baigti, o 746 – dar įgyvendinami. Iš visos ES struktūrinės paramos lėšų sumos, išmokėtos projektų vykdytojams ir rangovams (paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams), šią dieną yra įsisavinta 89 proc. (http://www.esparama.lt/lt/bpd/igyvendinami_projektai, 2008-10-12) Finansų ministerija praneša, kad jau yra parengti visi būtini teisės aktai, leidžiantys sėkmingai ir efektyviai naudoti 2007–2013m. laikotarpio ES struktūrinę paramą. Per septynerius metus ji sudarys 20,62 mlrd. Lt. Ją Lietuva gaus iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (iš viso 13,74 mlrd. Lt) ir iš Sanglaudos fondo (6,88 mlrd. Lt). („Valstiečių laikraštis“, 2006) Audringos diskusijos dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo 2007-2013 m. laikotarpyje įkaitino visą visuomenę. Ar ji bus visiškai įsisavinta? Daugelyje straipsnių manytina, kad ES paramos skirstymas – neskaidri ir galimai korumpuota veikla, paramos skirstymo sistema aiškiai turi būti skaidresnė ir efektyvesnė nei 2004-2006 metais. Juose ir yra aptariama keletas to laikotarpio ES struktūrinių fondų paskirstymo problemų: • ES finansinę paramą paskirstančių nacionalinių institucijų ir jų darbuotojų praktinių įgūdžių stygius. Vis dėlto tam tikri ES struktūrinių fondų, kurie sudaro didžiąją ES finansinės paramos dalį, valdymo aspektai neabejotinai priklauso nuo besąlygiško ES administracinių reikalavimų bei bendrų demokratijos skaidrumo ir atskaitingumo principų laikymosi. • Struktūrinių netobulumų ir ES paramos paskirstymo atvirumo stoka ir didelis pinigų kiekis sudarė palankias sąlygas netinkamam viešųjų finansų panaudojimui. • Pernelyg daug ES paramos skirstymo funkcijų atiduota tarpinėms, politikams paklūstančioms institucijoms. • Paraiškų vertinime nemažai subjektyvumo, o tai trukdo aiškiai pagrįsti, kodėl paramą laimi viena ar kita paraiška. Kartais paraiškos dokumentuose pateikiama informacija neatskleidė tikros bendrovės padėties, o agentūros neturėjo galimybių jos patikrinti dėl per didelio darbo krūvio. Vadinasi, pinigai buvo skiriami planams ir bendrovėms, kurios egzistavo tik ant popieriaus. • Projektų vertinimui skirtas laikas per ilgas. Kol svarstomas projektas, paraiškoje apibrėžta situacija gali ženkliai pasikeisti. Apklausus ekspertus, galima išskirti kelias svarbiausias, susijusias su 2004-2006 m. ES paramos paskirstymu, problemas: • Administravimo problemos. Viena iš pagrindinių problemų, kurias išskiria Lietuvos bei programų finansavimo ekspertės, lėšų įsisavinimas ir jų administravimas. Jų nuomone skirtos lėšos buvo nepakankamai efektyviai ir nepakankamai greitai įsisavintos. Be to, Lietuvos valstybės biudžeto planavimas neatitiko ES struktūrinės paramos planavimo. Mūsų šalies biudžetas yra planuojamas kasmet, o ES struktūrinių fondų lėšų skirstymas remiasi daugiamečiu planavimu. Tai lemia neefektyvų ES skiriamų lėšų panaudojimą. Taip pat pradedant 2004-2006 m. etapą nebuvo pasirengta analizuoti ir taisyti klaidas – programos rengėjai buvo pernelyg įsitikinę savo neklystamumu ir kvalifikacija. • Efektyvumo problemos. Ne visada didesnis lėšų kiekis konkrečiai sričiai remti lemia tų lėšų panaudojimo efektyvumą. Svarbu lėšas skirti tokiems projektams ir tokioms sritims, kurios atsipirktų. Trūko įgyvendinamų projektų tikslingumo, aiškaus valstybės prioritetų suvokimo ir abipusio ryšio tarp projekto įgyvendintojų ir paramos administratorių. (A. Kraujalytė, 2006) Taip pat paminėta, kad administruojančių institucijų dokumentuose vartojama techninė kalba sunkiai suprantama ne tik didžiajai pareiškėjų daliai, bet ir Lietuvos visuomenei. Nemažai susirūpinimo pareiškėjams kėlė informacijos trūkumas dėl paraiškų vertinimo bei tolesnio ES paramos įgyvendinimo.Tai mažina visuomenės suinteresuotumą dalyvauti konkursuose dėl paramos įsisavinimo. Žmonės netiki ES paramos nauda, nėra suinteresuoti dalyvauti šios paramos skirstyme. Kursinio autorės nuomone, jei tokios problemos 2007-2013m. programavimo laikotarpyje bus aktyviai sprendžiamos, jų bus daug mažiau ir ES skirtą paramą įsisavinti bus lengviau. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama lavinimuisi ir kvalifikacijos kėlimui, pragyvenimo lygis tuomet turėtų augti daug sparčiau. Tikslingai panaudota parama taip pat turėtų padėti sukurti daugiau bendrojo vidaus produkto. 2. EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA LIETUVAI 2.1 Europos Sąjungos Struktūriniai fondai ir jų panaudojimas Struktūrinė Europos Sąjungos politika apima regioninę politiką ir kai kuriuos socialinės politikos bei bendrosios žemės ūkio politikos aspektus. Jos tikslas – mažinti ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio atotrūkį tarp ES narių, teikiant finansinę paramą ir koordinuojant regioninę politiką. Struktūrinės paramos poreikis iškilo į ES 1981 m. įsijungus Graikijai, Ispanijai, ir Portugalijai, kurios buvo daug neturtingesnės nei steigėjų šešetas ar 1973 m. įstojusios Danija bei Didžioji Britanija. Ilgą laiką paramos gavėja buvo ir su pastarosiomis šalimis prisijungusi Airija, kuri dabar laikoma sėkmingu narystės ES galimybių panaudojimo ekonomikos plėtrai ir augimui skatinti pavyzdžiu, tinkančiu ir Lietuvai. 1. Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. (http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/lietuva-ir-europos-sajunga/es-strukturine-parama/, 2008-10-17) Taigi struktūrinės politikos fondai visų pirma stengiasi padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Minėta Europos Sąjungos struktūrinė politika įgyvendinama per keturis struktūrinius fondus, kurie pateikti 1 pav. 1 pav. ES struktūriniai fondai (Aleknevičienė, 2005) Pirmas ir pats didžiausias fondas - Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), kuris sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Šis fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. ERPF paskirtis – stiprinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams buvo skirta 584 mln. eurų. Iš ERPF lėšų finansuojama: • tiesioginė pagalba investicijoms į įmones, kad būtų kuriamos tvarios darbo vietos; • su moksliniais tyrimais, naujovėmis, telekomunikacijomis, aplinka, energija ir transportu susijusi infrastruktūra; • finansinės priemonės (rizikos kapitalo fondai, vietos plėtros fondai ir t. t.), siekiant remti regioninę bei vietos plėtrą ir skatinti miestus bei regionus bendradarbiauti; • techninės pagalbos priemonės. • ERPF parama teikiama atsižvelgiant į šiuos tris naujus regioninės politikos tikslus: • Konvergencija Pagal konvergencijos tikslą ERPF remiamuose regionuose pirmiausia siekiama modernizuoti ir įvairinti ekonomines struktūras, taip pat išsaugoti ir kurti tvarias darbo vietas. ERPF remia šias sritis: moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, naujovių diegimas ir verslumas, informacinė visuomenė, aplinka, rizikos prevencija, turizmas, kultūra, transportas, energetika, švietimas,sveikata. • Regioninis konkurencingumas ir užimtumas Siekiant regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslo, pirmenybė teikiama šioms trims sritims: • naujovėms ir žinių ekonomikai: siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros gebėjimus, skatinti naujoves ir verslumą, stiprinti finansų inžineriją, ypač su žinių ekonomika susijusiose įmonėse; • aplinkai ir rizikos prevencijai: siekiama išvalyti užterštas vietoves, didinti energijos efektyvumą, plėtoti švarų visuomeninį miesto transportą, kurti gamtinių ir technologinių pavojų prevencijos ir valdymo planus; • galimybei naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis transporto ir telekomunikacijų paslaugomis. • Europos teritorinis bendradarbiavimas Atsižvelgiant į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ERPF parama teikiama trim pagrindinėms veiklos sritims, kurių uždaviniai: • plėtoti tarptautinę ekonominę ir socialinę veiklą; • kurti ir plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant dvišalį jūrų regionų; • didinti regioninės politikos veiksmingumą skatinant regionus bendradarbiauti, o regionines ir vietos valdžios institucijas – kurti tinklus bei dalytis patirtimi. ERPF veikloje ypatingas dėmesys skiriamas teritoriniams ypatumams. ERPF veikla siekiama spręsti miestų ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. Vietovėms su geografinėmis ir gamtinėmis kliūtimis (saloms, kalnuotoms ar retai apgyvendintoms vietovėms) teikiama speciali parama. Speciali ERPF parama teikiama ir ypatingai nuošalioje padėtyje esančioms vietovėms. (http://ec.europa.eu/regional_policy/funds/fse/index_lt.htm, 2008-10-17) Europos socialinis fondas (ESF) – tai vienas iš ES struktūrinių fondų, įsteigtas siekiant mažinti skirtumus tarp įvairių ES valstybių narių ir regionų klestėjimo bei gyvenimo kokybės standartų ir šitaip skatinantis ekonominę ir socialinę sanglaudą. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 176 mln. eurų. ESF paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje. Jis padeda valstybėms narėms sudaryti sąlygas Europos darbo jėgai ir bendrovėms geriau pasirengti įveikti naujus pasaulinius iššūkius. Glaustai: • finansavimas skirstomas valstybėms narėms ir regionams, ypač mažiau pažengusiems ekonomiškai. • tai vienas iš svarbiausių ES augimo ir užimtumo strategijos elementų, kurio tikslas – tobulinti ES piliečių gyvenimą, suteikiant jiems geresnių įgūdžių ir geresnes darbo perspektyvas. • šiems uždaviniams įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu valstybėms narėms ir regionams bus paskirstyta kokie 75 milijardai eurų. Augimo ir užimtumo strategija yra pagrindinė ES strategija, skirta užtikrinti Europos ir europiečių klestėjimą bei gerovę dabar ir ateityje. Šiame kontekste Europos užimtumo strategija sutelkia visas 27-ias valstybes nares dirbti drauge, stiprinant Europos gebėjimą kurti daugiau gerų darbo vietų ir suteikti žmonėms įgūdžių, reikalingų joms užimti. Tuo vadovaujasi ESF, leidžiantis Europos lėšas šiems tikslams įgyvendinti. (http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/dv/52120/542120lt.pd, 2008-10-10) Dar vienas struktūrinis fondas - Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas (EŽŪGOF). Tai kaimo plėtros politikos finansinis svertas. Šis fondas padalytas į du skyrius: Garantijų skyrių ir Orientavimo skyrių. Tik Orientavimo skyrius yra struktūrinis fondas. Šio fondo orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą). Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 123 mln. eurų. Paramos gavėjai: žemės ūkio subjektai, kaimo gyventojai, kiti verslininkai. (Aleknevičienė, 2005) Paskutinis fondas - Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI). Nuo 1994 metų į šį fondą buvo sudėti Bendrijos žuvininkystės instrumentai. Šis instrumentas taikomas visuose pakrančių regionuose. Pagrindinė užduotis – didinti konkurencingumą bei plėtoti perspektyvias žuvininkystės verslo bendroves, kartu siekiant išlaikyti žvejybos apimčių ir turimų išteklių pusiausvyrą. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 12 mln. eurų. (http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/dv/542/542120.lt, 2008-10-10) Greta struktūrinių fondų Lietuvos savivaldybės gali gauti finansavimą iš Bendrijos iniciatyvų. Todėl Europos Komisija yra atsakinga už Bendrijos iniciatyvų rengimą ir įgyvendinimą. Europos Komisija parengia gaires ir nurodo kiekvienos Bendrijos iniciatyvos tikslus, mastą bei tinkamą įgyvendinimo metodą. Remiantis Europos Komisijos gairėmis, ES valstybės narės kartu arba atskirai rengia programas Bendrijos iniciatyvoms įgyvendinti. Bendrijos iniciatyvos yra finansuojamos iš Struktūrinių fondų ir sudaro 5,35 proc. visos Struktūrinių fondų paramos. Finansuojamos keturios Bendrijos iniciatyvos: • INTERREG: (2004-2006 m. Lietuvai skiriama 19,9 mln. eurų) - bendradarbiavimas apibus sienos, tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas subalansuotai plėtrai ir teritorijų planavimui skatinti (finansuojama iš ERPF); • URBAN: miestų regeneravimas (finansuojama iš ERPF); • LEADER: kaimo bendruomenių plėtra (finansuojama iš EŽŪGOF); • EQUAL: tarpvalstybinis bendradarbiavimas diskriminacijai ir nelygybei darbo rinkoje mažinti (finansuojama iš ESF). (Nakrošis, 2003) ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. 2000-2006 m. buvo nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai: • 1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija. • 2 tikslas. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių. • 3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės - profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo. 1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai (2 pav.). 2 pav. ES struktūrinių fondų principai • Koncentravimas. Taikant šį principą išskiriami paramos prioritetiniai tikslai ir tiksliniai regionai. • Programavimas. Šiuo principu struktūrinų fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio planavimo pagrindu. Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama keletas programinio planavimo stadijų. • Partnerystės principas įgyvendinamas rengiant minėtus programinius dokumentus ir administruojant struktūrinius fondus: glaudžiai bendradarbiaujama su Europos komisijos struktūrų ir šalių narių nacionalinių, regioninių bei vietos institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklos galimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kitų sumetimų). • Papildomumo principas pasireiškia tuo, kad struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nebūtų naudojama kaip dingstis buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis. Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija gali efektyviau kontroliuoti savo vykdomos politikos rezultatus. Papildomumo principas paprastai reiškia ES ir valstybių narių bendrą projektų finansavimą. Struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo (pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutarties. Remiantis šiuo principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnės valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (Aleknevičienė, 2005) Teisinis pagrindas ES struktūrinei paramai gauti - Lietuvos 2004 - 2006 m. bendrasis programavimo dokmentas (BPD). Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas – tai Lietuvos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. (http://www.lzukt.lt/ES/default.asp, 2008-10-17) Svarbiausias BPD tikslas – sustiprinti prielaidas ilgalaikiam šalies ūkio konkurencingumo augimui ir sparčiai žinioms grindžiamo ūkio plėtrai, išreikštai visų pirma realaus BVP ir užimtumo augimu bei vedančiai prie didėjančios gerovės ir aukštesnių gyvenimo standartų visoje šalyje visiems jos gyventojams. BPD turi penkis prioritetus: • 1 prioritetas: socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra (finansuojamas iš ERPF); • 2 prioritetas: žmogiškųjų išteklių plėtra (finansuojamas iš ESF); • 3 prioritetas: gamybos sektoriaus plėtra (finansuojamas iš ERPF); • 4 prioritetas: kaimo ir žuvininkystės plėtra(finansuojamas iš EŽŪGOF Orientavimo skyriaus); • 5 prioritetas: techninė pagalba. (http://www.lzukt.lt/ES/default.asp, 2008-10-17) 3 paveiksle pavaizduotas paramos pasiskirstymas pagal BPD prioritetus.   3 pav. ES paramos pasiskirstymas pagal BPD prioritetus (http://www.esparama.lt/lt/bpd/apie_BPD 2008-10-12) Europos Komisijai patvirtinus ES valstybės narės pateiktus programavimo dokumentus ir susipažinus su programų priedais, prasideda ES regioninės politikos įgyvendinimo etapas. ES regioninės politikos įgyvendinimas iš esmės yra pavestas ES valstybėms narėms, tačiau Europos Komisija dalyvauja vykdant priežiūrą, vertinimą ir finansų kontrolę. Kadangi atsakomybė už ES biudžeto lėšų panaudojimą tenka Europos Komisijai, atitinkamuose ES reglamentuose nustatyti griežti reikalavimai ES struktūrinių fondų įgyvendinimo sistemai. ES struktūrinei politikai įgyvendinti struktūrinių fondų lėšų administravimo sistema Lietuvoje 2004-2006 metais pavaizduota 4 pav. - Vadovaujančios institucijos - Tarpinės institucijos - Įgyvendinančios institucijos 4 pav. Struktūrinių fondų Lietuvoje institucinė struktūra • Vadovaujančiąja institucija yra paskirta Finansų ministerijos ES programų valdymo departamentas. Jis atsako už struktūrinių fondų paramos valdymą pagal struktūrinių fondų reglamentus. • Mokėjimo institucijos funkcijas vykdo Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Jis atsako už ES struktūrinių fondų bei Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų apskaitą ir tinkamą panaudojimą. • Tarpinės institucijos vykdo vadovaujančiosios institucijos perduotas paramos valdymo funkcijas. Josatsakingos už pirmojo uždavinio BPD savo srities veiklos programavimą, įgyvendinimą, priežiūrą, ataskaitų rengimą ir auditą. • Įgyvendinančiosios institucijos vykdo tiesioginį paramos administravimą: skelbia kvietimus teikti paraiškas, teikia informaciją, vertina projektus, prižiūri jų įgyvendinimą, rengia ataskaitas. Kai kurios iš įgyvendinančių institucijų yra galutiniai naudos gavėjai. • Priežiūros komitetas – agrindinė BPD įgyvendinimo priežiūros institucija, kuri tvirtina BPD priedą ir reguliariai vertina, kas nuveikta siekiant BPD nurodytų tikslų. Priežiūros komitetas yra sudaromas laikantis partnerystės principo, jo nariai yra valstybės institucijų, Europos Komisijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Priežiūros komitetas sudarytas BPD įgyvendinimo priežiūrai atlikti. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007-2013 m. sudaro daugiau kaip 23 mlrd. Lt. Išmintingai ir sėkmingai panaudojus tokią sumą, beveik prilygstančią vienerių metų mūsų valstybės biudžetui, galime priartėti prie ES šalių narių ekonominio išsivystymo vidurkio ir iki  2015 m. pagal pragyvenimo lygį pasivyti kai kurias ES šalis senbuves. Tuomet Lietuva taptų daug patrauklesnė gyventi, dirbti ir investuoti.   Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo nedaug laiko, tačiau šalies ūkyje per šį laikotarpį spėjo įvykti fundamentalių permainų. Buvo patirtas gana didelis ūkio nuosmukis, infliacija ir didelis nedarbas, vėliau atsigaunantį Lietuvos ūkį neigiamai paveikė Rusijos ekonominė krizė. Tik 2002 m. ėmė ryškėti naujos ekonomikos augimo tendencijos, ir jau 2003 m. Lietuva tapo Europos lydere pagal bendrojo vidaus produkto augimą. Tačiau dabar tendencijų analizė rodo, jog Lietuva įžengia į lėtėjančio ūkio augimo fazę. Norint išlaikyti spartesnį ūkio augimą ilgesniuoju laikotarpiu, reikia tikslingai perorientuoti valstybės investicijas, kartu išnaudojant ES struktūrinės paramos teikiamas galimybes. Juk pasaulyje vyksta spartus produktyvumo augimas, kurį lemia nauji valdymo metodai, modernios technologijos ir darbo automatizavimas. Lietuva, ieškodama  ekonominio augimo šaltinių, turi orientuotis į aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kurių gamyba reikalauja mažiau žaliavų ir kuro, bet daugiau žinių ir gebėjimų, nes būtent šie resursai yra neišsemiami ir nuolat atsinaujinantys. Todėl Lietuva kelia tikslą – orientuotis į mokslu ir žiniomis grįstą ekonomiką.  Žinių ekonomika turi remtis aktyviu žinių kūrimu, jų pritaikymu ir tai daryti gebančiais žmonėmis. ES valstybių darbo rinkų atsivėrimas padidino emigraciją iš Lietuvos. Nors pagal nedarbo mažėjimo tempus Lietuva yra Europos lyderė, nedarbas pas mus mažėja emigracijos sąskaita, o emigruoja daugiausiai jauni ir kvalifikuoti žmonės. Tik tinkamai orientuotos investicijos gali padėti iš esmės spręsti sudėtingą situaciją darbo rinkoje. Šiandienos valstybėje gebėjimas orientuotis į visuomenę, tinkamai panaudojančią turimus žinių išteklius, tampa sėkmingą šalies ūkio plėtrą lemiančiu veiksniu. Spartus ūkio augimas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, natūraliai sąlygoja didėjančius teritorinius ir socialinius išsivystymo skirtumus. Tačiau tvari plėtra įmanoma tik racionaliai naudojant turimus išteklius ir esant integruotai visuomenei, kai gyvenimo kokybės gerėjimo potencialas pasiekia kuo daugiau žmonių. Siekiant tvarios plėtros, turime įvertinti ir panaudoti visus turimus vietinius plėtros resursus ir skatinti žmones likti dirbti ir gyventi savo gimtosiose vietose. Todėl turi būti mažinami skirtumai tarp pagrindinių šalies miestų ir likusių miestų bei miestelių – kuriama šiuolaikiška infrastruktūra, užtikrinamos aukštos kokybės švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos, sudaromos sąlygos darbui. Tikslas – gyvenimo kokybė ir sanglauda, kad visi Lietuvos gyventojai jaustųsi vienos bendruomenės dalimi ir atskiros socialinės grupės dalintųsi ekonominės plėtros kuriama nauda. (http://www.esparama.lt/lt/naujienos/?id=307&arc=1, 2008-10-12) 2007 m. sausio 1 d. pradedama vykdyti 2007-2013 m. finansinė perspektyva. Kartu prasideda ir naujo laikotarpio struktūrinės ES paramos įgyvendinimas. Struktūrinė parama šiuo laikotarpiu teikiama pagal tris tikslus: 1. Konvergencijos – pagalba regionams, kurių plėtra atsilieka;   2. Teritorinio bendradarbiavimo – parama rimtų ekonominių ir socialinių problemų turintiems regionams; 3. Konkurencingumo ir užimtumo – parama mokymo sistemoms modernizuoti ir užimtumui skatinti; tokia parama neteikiama regionams, gaunantiems lėšų pagal pirmąjį tikslą, nes mokymo ir užimtumo priemonės įtrauktos į programas, skirtas atsiliekančioms vietovėms. Lietuvai ES parama skiriama pagal pirmuosius du tikslus. Struktūrinė parama 2007–2013 m. sudaro 23 mlrd. litų, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. litų (palyginimui – Lietuvos valstybės 2007 m. biudžeto išlaidoms numatoma apie 22 mlrd. litų). Lietuva dar gauna Europos Sąjungos finansinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (iš Europos žemės ūkio ir Žuvininkystės fondų), taip pat dalyvavimui Europos Bendrijų programose (pvz., kultūros, švietimo ir mokslo bei tyrimų srityse), išorinių ES sienų apsaugai, tranzito į/iš Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti.   Preliminariu nepriklausomų ekspertų vertinimu, efektyviai panaudojus visas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai smarkiai padidintų dabartines Lietuvos ekonomikos apimtis – 2005 m. Lietuvos BVP buvo 71 mlrd. Lt. (http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/lietuva-ir-europos-sajunga/es-strukturine-parama/ 2008-10-12) 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšoms panaudoti parengti keturi pagrindiniai dokumentai: Struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir trys atskiros veiksmų programos: • Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d.) skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų. Europos Komisijos sprendimas. • Ekonomikos augimo veiksmų programai (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. lėšų numatoma skiri ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Europos Komisijos sprendimas. • Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Taigi gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimui, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 39,08  proc. visos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos. Europos Komisijos sprendimas. Išsamesnis 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos paskirstymas tarp investicinių sričių pateiktas pirmame priede. (http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/strategija, 2008-10-10) Nacionalinė strategija suderinta su atitinkamais strateginiais ES dokumentais: 2005 m. atnaujinta ES Lisabonos strategija, Jungtinėmis ekonomikos ir darbo vietų kūrimo gairėmis (2005-2008 m.) ir Bendrijos strateginėmis gairėmis „Ekonomikos augimą ir darbo vietas remianti politika“ (2007-2013 m.). 2006 m. lapkričio 23 d. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektams pritarė Seimas. 2007 m. rugsėjį programas galutinai patvirtino Europos Komisija.   Struktūrinės paramos panaudojimui keliami trys tikslai, kurių įgyvendinimas turi padėti sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus: • spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, • kurti daugiau geresnių darbo vietų, • plėtoti socialinę sanglaudą. Šiems tikslams įgyvendinti pasirinktos trys prioritetinės kryptys – Lietuva turi labiausiai rūpintis: • produktyviais žmogiškaisiais ištekliais, reikalingais žinių visuomenei, t.y. siekti pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir didinti viešojo administravimo efektyvumą; • konkurencinga ekonomika – t.y. didinti aukštos pridedamosios vertės verslo lyginamąją dalį, produktyvumo lygį versle (ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui) ir ekonominės infrastruktūros efektyvumą; • gyvenimo kokybe ir sanglauda – t.y. geriau panaudoti vietos potencialą, tiekti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, siekti geresnės aplinkos kokybės. Išskirtos ir bendrosios (horizontalios) sritys, kurios netelpa vienos kurios nors programos rėmuose, t.y. turėtų būti kiekvienos programos sudėtinė dalis. Tad panaudojant ES struktūrinę paramą turi būti atsižvelgiama į: informacinės visuomenės plėtrą, darnų vystymąsi, lygias galimybes, regioninę plėtrą. „Proveržio“ sritimis – tokiomis, kurios turėtų labiausiai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ilguoju laikotarpiu – pasirinktos: • Lietuvos žmonių žinių ir kvalifikacijos kėlimas (vadinamieji žmogiškieji ištekliai), • moksliniai tyrimai, • technologinė plėtra bei inovacijos. Šioms sritims planuojama skirti kelis kartus didesnį finansavimą, palyginus su 2004–2006 m. laikotarpiu. Investicijas verslo sąlygoms gerinti ir inovacijoms skatinti, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ketinama padvigubinti, palyginti su vidutiniu metiniu finansavimu 2004–2006 m. Moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai planuojama skirti net vieną dešimtadalį visos struktūrines paramos. Struktūrinės paramos administravimui vadovauja Finansų ministerija. Įgyvendinant nacionalinės strategijos pagrindu parengtas veiksmų programas, laikomasi trijų pagrindinių principų: • subsidiarumo – dalis funkcijų, pavyzdžiui, pirminė projektų atranka ir investicijų paketo sudarymas, perduodama regionų plėtros taryboms, • proporcingumo – investicijų apimtis atskirų regionų plėtrai nustatytoma pagal aiškiai suformuluotus kriterijus, • viešumo. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. laikotarpio pamokas bei socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlymus, 2007-2013 m. struktūrinė ES parama Lietuvai bus administruojama pagal naują tvarką.   Svarbus pasikeitimas – regionų įtraukimas į projektų planavimą. Veiksmų programose numatyti savivaldos kompetencijai priskirtini veiksmai bus planuojami savivaldybėse, o bendrą projektų sąrašą kiekvienam regionui suformuos Regionų plėtros tarybos. Prioritetą numatoma teikti Lietuvos regioninės politikos strategijoje numatytiems ekonominės plėtros centrams (Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Tauragė, Telšiai, Utena ir Visaginas) ir probleminėms teritorijoms (didžiausių socialinės ir ekonominės plėtros problemų turinčioms savivaldybėms).   Numatyta ir nauja savivaldai svarbių investicijų sritis – kaimo vietovių patrauklumo gyventi ir investuoti didinimas, siekiant sukurti darbo vietas, leidžiančias kaimo gyventojams užsidirbti negaminant prekinės žemės ūkio produkcijos.   Dar viena naujovė, kuri leis sutaupyti projektų rengėjų ir administruojančių institucijų laiką bei pajėgumus – tai, kad viešųjų investicijų ir viešųjų paslaugų teikimo projektai bus planuojami pagal įprastą strateginio planavimo ir metinio biudžeto sudarymo tvarką, o ne skelbiant konkursus. (http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/lietuva-ir-europos-sajunga/es-strukturine-parama/, 2008-10-12) 2.2 Europos Sąjungos Sanglaudos fondas ir jo panaudojimas Sanglaudos fondas (SF) neformaliai vadinamas penktuoju struktūriniu fondu. Kaip nustatyta ES sutartyje ir pagrindiniame Sanglaudos fondo administravimą reglamentuojančiame Europos Tarybos Reglamente Nr. 1164/94, fondo tikslas – teikti finansinę paramą bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti. Lietuvai 2000-2006 m. laikotarpiu Sanglaudos fondo parama buvo suteikta 49 transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūros atnaujinimo projektams įgyvendinti, iš jų 32 projektai pradėti įgyvendinti kaip ISPA projektai iki Lietuvai tampant ES nare. Šiems projektams įgyvendinti patvirtinta ES parama – 2783 mln. litų, o visa 2000-2006 m. Lietuvai numatyta paramos suma – 2852 mln. litų. Šios lėšos naudojamos aplinkai kenksmingiems sąvartynams ir šiukšlynams sutvarkyt ir įkurti, geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemoms atnaujinti. Taip pat Sanglaudos fondo lėšos skirtos pagrindiniams Lietuvos keliams, Vilniaus ir Klaipėdos uosto aplinkkeliams tvarkyti, geležinkelių radijo ryšiui, Kauno tuneliui renovuoti. (Smulkaus ir vidutinio verslo valdymo žinynas, 2008) Sanglaudos fondas, įkurtas 1993 m., finansuoja ne mažesnius kaip 10 mln. eurų vertės transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtros projektus. Sanglaudos fondo finansavimas skiriamas šalims kurių BVP mažesnis nei 90% ES vidurkio. Parama skiriama projektams juos individualiai suderinus su Europos Komisija.  Parama skiriama iš anksto su Europos Komisija suderintiems atskiriems projektams, atitinkantiems ilgalaikius Lietuvos tikslus bei ES politikos gaires transporto plėtros ir aplinkos apsaugos srityse. Sprendimą finansuoti projektus iš Sanglaudos fondo, gavusi kokybiškai užpildytą, nustatytos formos ir pilnos komplektacijos paraišką, priima Europos Komisija. Lėšų dydis šaliai nustatomas remiantis šiais kriterijais: šalies gyventojų skaičiumi, šalies plotu, BNP vienam gyventojui, socialiniais - ekonominiais faktoriais. Reikalavimai Sanglaudos fondo projektams: finansuojami ne mažesni kaip 10 mln. eurų vertės investiciniai projektai, gali būti padengiama ne daugiau kaip 80 - 85% projekto vertės, lėšos transporto ir aplinkos apsaugos sektoriams  turi būti paskirstytos lygiomis dalimis. Sanglaudos fondas finansuoja aplinkos ir transporto infrastruktūros projektus, projektų grupes ar techniškai ir finansiškai nepriklausomas projektų dalis, taip remia technines paramos priemones, kurios apima projektų techninį parengimą, projektų įvertinimą, priežiūrą bei stebėseną. Pagrindinės Sanglaudos fondo aplinkos sektoriaus administravimo Lietuvoje institucijos: • Finansų ministerija - Sanglaudos fondo Vadovaujanti ir Mokėjimo institucijos. • Aplinkos ministerijos - Sanglaudos fondo Tarpinė institucija. • Aplinkos projektų valdymo agentūra - Įgyvendinančioji institucija. (http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=ViewArticles&TopicID=112&Lang=LT&UL, 2008-10-12) Sanglaudos fondo valdymas Lietuvoje pavaizduotas 5 paveiksle. 5 pav. Sanglaudos fondo valdymas Lietuvoje • Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybai nustačius, kad esama SF ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų, rengia apibendrintą informaciją ir ją teikia Europos Komisijai. • LR Valstybės kontrolė atlieka SF projektų auditą, bei teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei atitinkamoms institucijoms auditų ataskaitas ir išvadas. • Finansų ministerija: ◦ ES programų valdymo departamentas įgyvendina ES Sanglaudos fondo strategiją, koordinuoja lėšų valdymo ir kontrolės sistemos veikimo priežiūrą, atlieka kitas Sanglaudos fondo Vadovaujančiosios institucijos funkcijas. ◦ Nacionalinio fondo departamentas administruoja iš Europos Komisijos gautas lėšas, tikrina ir teikia Europos Komisijai mokėjimo paraiškas išmokoms gauti, užtikrina tinkamą projektų įgyvendinimo finansinę priežiūrą bei atlieka kitas Sanglaudos fondo mokėjimo institucijos funkcijas. ◦ Finansų kontrolės metodologijos departamentas koordinuoja SF projektų atrankinių patikrinimų procesą ir teikia Europos Komisijai kasmetinę ataskaitą apie šiuos patikrinimus. ◦ Vidaus audito skyrius atlieka Finansų ministerijos Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento vidaus auditą. ◦ Valstybės iždo departamentas administruoja Valstybės iždo sąskaitose esančias SF lėšas, atlieka SF ir bendrojo finansavimo mokėjimus rangovams ir tvarko šių lėšų apskaitą. ▪ Susisiekimo ministerija rengia SF strategiją, siūlo projektų, tinkamų finansuoti iš SF, sąrašą, derina projektų paraiškas, prireikus teikia siūlymus dėl Europos Komisijos sprendimo skirti projektui SF lėšų keitimo. ▪ Aplinkos ministerija rengia SF strategiją, siūlo projektų, tinkamų finansuoti iš SF, sąrašą, užtikrina projektų paraiškų parengimą, prireikus teikia siūlymus dėl Europos Komisijos sprendimo skirti projektui SF lėšų keitimo. ▪ Transporto investicijų direkcija užtikrina, kad gyvendinant projektus, būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų, atlieka projektų paraiškų išankstinį vertinimą, užtikrina informavimo ir viešumo veiksmų įgyvendinimą. ▪ Aplinkos projektų valdymo agentūra organizuoja viešuosius pirkimus, pasirašo sutartis, užtikrina, kad įgyvendinant SF projektus, būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų, užtikrina informavimo ir viešumo veiksmų įgyvendinimą. (http://www.esparama.lt/sanglaudos_fondas/sanglaudos_fondo_administravimo_sistema,2008-10-15) Kaip buvo minėta prieš tai, Lietuva Sanglaudos fondo paramą turi įsisavinti iki 2010 metų pabaigos. Naujausiais duomenimis (2008 m. rugpjūčio 31 d.) iš 53 finansuojamų projektų yra baigta 12, o dar iki šiol įgyvendinamų liko 41. Nuo 2000 m. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. iš visos Sanglaudos fondo skirtos 2851,8 mln. Lt paramos įsisavinta 1 847,8 mln. Lt ir tai sudaro 65 procentus visos skiriamos paramos. Daugiausiai buvo įsisavinta 2007 metais – net 579 mln. Lt. (http://www.esparama.lt/lt/sanglaudos_fondas/naujausi_duomenys/barometras, 2008-10-15) IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Struktūriniai fondai – tokie regioninės politikos įgyvendinimo instrumentai, kurie siekia nuosekliai mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus ir skatinti tolygią menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Kad visa tai būtų pasiekta, ES valstybės narės gauna finansinę paramą iš keturių struktūrinių fondų ir atskiro Sanglaudos fondo. 2. Minėta Europos Sąjungos struktūrinė politika įgyvendinama per keturis struktūrinius fondus: • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Paskirtis – stiprinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams buvo skirta 584 mln. eurų. • Europos socialinis fondas (ESF). Paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje. Jis padeda valstybėms narėms sudaryti sąlygas Europos darbo jėgai ir bendrovėms geriau pasirengti įveikti naujus pasaulinius iššūkius. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 176 mln. eurų. • Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas (EŽŪGOF). Tai kaimo plėtros politikos finansinis svertas. Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 123 mln. eurų. • Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI). Pagrindinė užduotis – didinti konkurencingumą bei plėtoti perspektyvias žuvininkystės verslo bendroves.Lietuvai iš šio fondo 2004 – 2006 metams skirta 12 mln. eurų. Siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai: koncentravimas, programavimas, partnerystės, papildomumo, subsidiarumo (pavaldumo). 3. Teisinis pagrindas ES struktūrinei paramai gauti - Lietuvos 2004 - 2006 m. bendrasis programavimo dokmentas (BPD), kuriame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai. Pagal visas Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones buvo gauta 3550 finansuojamų projektų, iš kurių 2804 jau yra baigti, o 746 – dar įgyvendinami. Iš visos 3090,9 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų sumos šią dieną yra įsisavinta 89 proc. 4. 2007 m. sausio 1 d. pradedama vykdyti 2007-2013 m. finansinė perspektyva. Kartu prasideda ir naujo laikotarpio struktūrinės ES paramos įgyvendinimas. Struktūrinė parama Lietuvai 2007–2013 m. sudaro 23 mlrd. litų, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. litų (palyginimui – Lietuvos valstybės 2007 m. biudžeto išlaidoms numatoma apie 22 mlrd. litų). Struktūrinė parama šiuo laikotarpiu teikiama pagal tris tikslus: konvergencijos, teritorinio bendradarbiavimo ir konkurencingumo ir užimtumo. 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšoms panaudoti parengti keturi pagrindiniai dokumentai: Struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir trys atskiros veiksmų programos: žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, ekonomikos augimo veiksmų programai ir sanglaudos skatinimo veiksmų programa. 5. Sanglaudos fondas (SF) neformaliai vadinamas penktuoju struktūriniu fondu, kurio tikslas – teikti finansinę paramą bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti. 2000-2006 m. Lietuvai numatyta paramos suma – 2852 mln. litų. Šios lėšos naudojamos aplinkai kenksmingiems sąvartynams ir šiukšlynams sutvarkyt ir įkurti, geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemoms atnaujinti. Sanglaudos fondas finansuoja aplinkos ir transporto infrastruktūros projektus, projektų grupes ar techniškai ir finansiškai nepriklausomas projektų dalis, taip remia technines paramos priemones, kurios apima projektų techninį parengimą, projektų įvertinimą, priežiūrą bei stebėseną. Lietuva Sanglaudos fondo paramą turi įsisavinti iki 2010 metų pabaigos. Iš 53 finansuojamų projektų yra baigta 12, o dar iki šiol įgyvendinamų liko 41. Nuo 2000 m. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. iš visos Sanglaudos fondo skirtos 2851,8 mln. Lt paramos įsisavinta 1 847,8 mln. Lt ir tai sudaro 65 procentus visos skiriamos paramos. Daugiausiai buvo įsisavinta 2007 metais – net 579 mln. Lt. Kad 2007-2013 m. finansavimo laikotarpis būtų tobulesnis ir kad paramą pavyktų įsisavinti kur kas lengviau nei 2004-2006 m. laikotarpyje, reikėtų suteikti įgyvendinančioms institucijoms galimybę uoliau dalyvauti programavimo procese. Taip pat pasirūpinti, kad politikams būtų prieinama visa informaciją ir teikiami mokymai tam, kad jie nevaržytų programavimo procesą, o prisidėtų prie jo savo turimomis žiniomis. Informacija apie visą procesą turėtų būti nevaržomai naudojama nuo pradžios iki pabaigos ir įvairiais aspektais. Ją turi būti lengva naudoti paraiškų teikėjams, įgyvendinančioms institucijoms, ministerijoms, taip pat vadovaujančioms institucijoms. O pačių paraiškų formos turi būti parengtos lengviau suprantamos, paprastesnės ir aiškesnės. Kad procesas būtų efektyvesnis, skaidresnis ir veiksmingesnis, kokybės kontrolės skyriai turėtų daugiau laiko skirti kokybei ir mažiau – kontrolei. Taip projektai įgyvendinami lengviau ir sparčiau. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. ALEKNEVIČIENĖ, V. 2005. Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija. 2. Europos Komisija. Europos socialinis fondas. 2008. [žiūrėta 2008 spalio 12 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!