Lietuvos banko pokyčiai Lietuvai įsijungus į Europos pinigų sąjungą

3 ĮVADAS Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų svarba finansų sistemos stabilumui, galimybėms vykdyti centrinių bankų funkcijas ir skatinant pasitikėjimą pinigais įpareigoja centrinius bankus skirti deramą dėmesį sistemose kylančioms rizikoms valdyti ir veiksmingai sistemų veiklai užtikrinti. Mažmeniniai mokėjimai pastaraisiais metais sulaukia daug visuomenės, įstatymų leidėjų ir centrinių bankų dėmesio. Tai susiję su esminiais pokyčiais, vykstančiais mokėjimų rinkoje. Reikšmingas mokėjimo operacijų padidėjimas, technologijų kaita, elektroninės prekybos paplitimas, teisinio reguliavimo pokyčiai, integraciniai projektai, socialinių įpročių pasikeitimai, verslo procesų konsolidavimas ir standartizavimas ir kiti veiksniai paveikė iš esmės visas mokėjimų grandinės dalis. Viena iš Lietuvos banko funkcijų – skatinti patvarų, veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Vykdydamas šią funkciją, Lietuvos bankas teikia atsiskaitymų paslaugas, vykdo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, koordinuoja rinkos subjektų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose (SEPA, TARGET2-Securities). Kiekvienoje valstybėje, kuri priklauso Europos ekonominei erdvei, turi būti paskirtos institucijos, atsakingos už SEPA reglamento laikymosi užtikrinimą. Lietuvoje kompetentinga institucija paskirtas Lietuvos bankas. Darbo objektas – mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų pokyčiai, kuriuos koordinuoja Lietuvos bankas. Darbo tikslas – pateikti mokėjimų rinkoje, numatomus Lietuvos banko pokyčius. . Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti Europos pinigų sąjungos pagrindinius veiklos aspektus. 2. Aprašyti Lietuvos banko veiklos pokyčius, Lietuvai įsijungus į Europos pinigų sąjungą. 3. Išanalizuoti bendrą mokėjimų eurais erdvę - SEPA. 4 1. LIETUVOS BANKO VEIKLA IR POKYČIAI ĮSIJUNGUS Į EPS 1.1. Europos pinigų sąjunga Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) – tai svarbiausias ES šalių ekonomikų integracijos žingsnis. EPS veiklos sritys: ekonominės ir fiskalinės politikos strategijų, koordinavimas bendra pinigų politika ir bendra valiuta, euras. Nors visos ES-28 valstybės narės yra ekonominės sąjungos dalys, kai kurios šalys yra šiek tiek labiau pažengusios integracijos atžvilgiu ir įsivedusios eurą. Šios šalys sudaro euro zoną. [4] Suformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą buvo nuspręsta 1991 m. Mastrichte (Nyderlanduose) vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Šis sprendimas vėliau buvo įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje (Mastrichto sutartyje). Ekonominės integracijos, kuri prasidėjo 1957 m., kai buvo įkurta ES, požiūriu, ekonominė ir pinigų sąjunga priartino ES vienu žingsniu arčiau tikslo. Dėl ekonominės integracijos visa ES ekonomika ir atskirų valstybių narių ekonomika gauna daugiau naudos, veiksmingiau veikia ir yra tvirtesnė. Savo ruožtu tai sudaro galimybes užtikrinti ekonominį stabilumą, didinti ekonomikos augimą ir užimtumą, kurie duoda tiesioginės naudos ES piliečiams. [4] Norint tapti EPS narėmis, šalys turi atitikti Mastrichto kriterijus, kurie yra penki:  Infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio;  bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP;  valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP;  ilgalaikės palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, praėjusių metų ilgalaikių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;  šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų. (ES valstybė ne mažiau kaip dvejus metus turi dalyvauti Valiutų kurso mechanizme (VKM) II, kuriame leidžiamos valiutos kurso svyravimo ribos - +/- 15 proc.) [5] Praktiniu požiūriu, EPS:  Koordinuojamos valstybės narės formuojant ekonominę politiką; 5  Koordinuojamos fiskalinės politikos strategijos, ypač ribojant vyriausybės skolą ir deficitą;  Europos centrinis bankas (ECB) vykdo nepriklausomą pinigų politiką;  Naudojama bendra valiuta euro zonoje. Ekonomikos valdymas EPS: Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nėra vienintelės institucijos, atsakingos už ekonominę politiką. Atsakomybe dalijasi valstybės narės ir ES institucijos. Pagrindiniai EPS veikėjai:  Europos Vadovų Taryba: nustato pagrindines politikos kryptis  Europos Sąjungos Taryba („Taryba“): koordinuoja ES ekonominės politikos formavimą ir sprendžia, ar valstybė narė gali įsivesti eurą  Euro grupė: koordinuoja euro zonos valstybių narių bendrų interesų politikos strategijas  Valstybės narės: nustato nacionalinius biudžetus, kurie neviršija sutartų deficito ir skolos ribų, ir nustato savo pačių struktūrinę politiką, susijusią su darbo jėga, pensijomis bei kapitalo rinkomis  Europos Komisija: stebi veiklos rezultatus ir atitiktį  Europos centrinis bankas (ECB): nustato pinigų politiką, kurios pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas  Europos Parlamentas - kartu su Taryba rengia teisės aktus ir vykdo ekonomikos valdysenos demokratinę priežiūrą, visų pirma rengdamas ekonominio dialogo susitikimus. [4] Europos pinigų sąjungos teikiama nauda:  Sumažėja keitimo išlaidos;  Prekybos pagyvėjimas su euro zonos šalimis;  Mažesnės palūkanų normos;  Didesnis kainų skaidrumas;  Finansinė drausmė;  Kainų stabilumas;  Investicijų iš ES padidėjimas;  Apsauga nuo išorinių ekonomikos sukrėtimų. [6] Visos ES valstybės narės priklauso ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS), kurią galima apibūdinti kaip pažangų žingsnį ekonominės integracijos, pagrįstos bendrąja rinka, procese. Ji apima 6 glaudų ekonomikos ir fiskalinės politikos, taip pat (šalių, įvykdžiusių tam tikras sąlygas, atžvilgiu) bendros pinigų politikos ir bendros valiutos – euro, derinimą. 1.2. Lietuvos banko veiklos pokyčiai įstojus į Europos pinigų sąjungą Lietuvos bankas buvo įsteigtas 1990 m. kovo 1 dieną. Lietuvos bankas yra šalies centrinis bankas, kuris vienintelis išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus. Lietuvos banko misija – puoselėti šalies pinigų, kredito ir atsiskaitymų sistemų patvarumą ir vientisumą, jų stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas optimaliai šalies makroekonominei plėtrai.[1] Lietuvos Respublikos centrinio banko pagrindinis tikslas - palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus. [2] Pagal savo kompetenciją Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansinių paslaugų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Mūsų šalyje sukurta tarptautinę praktiką atitinkanti veiksminga finansų rinkos dalyvių priežiūros sistema. Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams išduoda licencijas teikti licencines finansines paslaugas ir prižiūri jų veiklą. Kaip priežiūros institucija, Lietuvos bankas stebi, ar finansų rinkos dalyviai laikosi įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytų reikalavimų, tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, tarptautinių organizacijų rekomenduojamų saugios ir patikimos veiklos reikalavimų. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų ir prižiūrimų įstaigų tarpusavio ginčus, teikia rekomendacijas, kaip, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti išspręstas konkretus ginčas tarp vartotojo ir finansų įstaigos. Lietuvos bankas nuolat atlieka Lietuvos ekonomikos stebėseną, analizę ir numato galimas ekonomikos raidos perspektyvas. Ekonominiai tyrimai leidžia nustatyti galimas grėsmes šalies finansų sistemos, ypač bankų sektoriaus, stabilumui ir įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus bei išorės sukrėtimų poveikį. [2] 7 Siekdamas užtikrinti sklandžią finansų sistemos veiklą, Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas:  Rizikos vertinimas ir mažinimas Lietuvos bankas stebi šalies ir užsienio finansų sistemose kylančius rizikos veiksnius, analizuoja šalies bankų veiklą, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu vertina finansų institucijų ir namų ūkių gebėjimą atlaikyti nepalankius makroekonominės aplinkos sukrėtimus.  Rinkos analizė Lietuvos bankas vykdo reguliarias finansų rinkos dalyvių rizikos vertinimo apklausas, pateikia bankų skolinimo sąlygų pokyčių prognozes, stebi būsto paskolas paėmusių namų ūkių galimybes vykdyti turimus įsipareigojimus ir analizuoja šalies įmonių veiklos rezultatus.  Likvidumo rizikos valdymas Lietuvos bankas stebi šalies komercinių bankų vykdomą likvidumo valdymo procesą. Bankai daug dėmesio skiria pinigų srautų prognozavimui, įvertina likvidžių lėšų poreikį ir turimų finansavimosi šaltinių įvairovę.  Mokėjimo sistemų priežiūra Lietuvos bankas sistemos mastu yra svarbios mokėjimo sistemos LITAS-RLS operatorius. Mokėjimo sistema LITAS-RLS skirta realiu laiku vykdyti jos dalyvių inicijuotus mokėjimo nurodymus litais. Mokėjimo nurodymai vykdomi realiu laiku per Lietuvos banke atidarytas atsiskaitymų sąskaitas, todėl sistema leidžia jos dalyviams išvengti kredito rizikos. Likvidumą sistemoje LITAS-RLS užtikrina atsiskaitymams naudojamos kredito įstaigų Lietuvos banke laikomos privalomosios atsargos bei dienos ir vienos nakties atpirkimo sandoriai. Juos su sistemos dalyviais jų iniciatyva sudaro Lietuvos bankas.  Rinkos operacijos ir likvidumo pagalba Lietuvos banko atliekamos pinigų rinkos operacijos, esant nepalankioms rinkos sąlygoms, leidžia finansų institucijoms suteikti trumpalaikę likvidumo pagalbą. Taip užtikrinamas visos finansų sistemos stabilumas.  Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje reikšmingą finansų sektoriaus dalį sudaro bankų sektorius, šios sistemos tvarumui užtikrinti priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą. Įstatyme numatyta daug veiksmų, skirtų finansų sistemos stabilumui užtikrinti. [3] 8 Lietuvos bankui įstatymiškai pavestos kelios su mažmeniniais mokėjimais susijusios funkcijos. Jis vykdo MPT mikroprudencinę ir veiklos priežiūrą, tarpininkauja sprendžiant mokėjimo paslaugų teikėjų ir vartotojų ginčus, skatina patvarų, veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Pastarąją funkciją vykdo atlikdamas kelias skirtingas veiklas. Lietuvos bankas teikia atsiskaitymų paslaugas, prižiūri mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, koordinuoja Lietuvos rinkos subjektų veiklą vykdant tarptautinius projektus. Daug dėmesio skiria mokėjimų rinkos efektyvumui, saugumui ir inovacijoms skatinti. Lietuvoje šiuo metu veikia Lietuvos banko mokėjimo sistemos ir AB Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – LCVPD) vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (toliau – VPAS). Finansų rinkos tarpininkai – kredito įstaigos ir finansų maklerio įmonės (toliau FMĮ) – naudojasi mokėjimo sistemomis ir VPAS savo bei klientų mokėjimams atlikti, tarpusavio reikalavimams ir įsipareigojimams vykdyti. [11] TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis, vadinamoji TARGET2 komponento sistema. Tai realaus laiko sistema, skirta atsiskaitymams eurais. Sistema TARGET2 teisiškai sudaryta iš daugelio komponento sistemų, tačiau veikia per vieną bendrą techninę platformą, kurią Eurosistemos vardu eksploatuoja trys centriniai bankai: Vokietijos Bundesbankas, Prancūzijos bankas ir Italijos bankas. Visoms TARGET2 komponento sistemoms būdingas vienodas paslaugų lygis. Lietuvos bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandžią sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS veiklą. Jis įgijo teisę dalyvauti sistemoje TARGET2 su atskira komponento sistema, kai pasirašė su Eurosistemos centriniais bankais specialią sutartį. Lietuvos bankas registruoja, administruoja ir konsultuoja TARGET2- LIETUVOS BANKAS dalyvius, o įvykus nesklandumams, teikia jiems pagalbą. Taip pat koordinuoja šių dalyvių pasirengimą kasmetiniams TARGET2 atnaujinimams, atlieka testams vykdyti reikalingus centrinio banko veiksmus, koordinuoja šalies dalyvius jungiančios TARGET2 naudotojų darbo grupės veiklą. Mokėjimo sistema TARGET2- LIETUVOS BANKAS veikia nuo 2007 m. lapkričio 19 d. [11] Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai tenka esminis vaidmuo užtikrinant įsipareigojimų pagal sudarytus vertybinių popierių sandorius įvykdymą. VPAS vykdomi vertybinių popierių pervedimai. Kai vertybinių popierių pervedimas susijęs su lėšų pervedimu (pvz., perkant ar parduodant vertybinius popierius), lėšos pervedamos mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS. 2004 m. vasario 12 d. sistema įregistruota Lietuvos banke pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą, jos operatorius LCVPD. Sistemoje atsiskaitoma 9 už vertybinių popierių sandorius, sudarytus AB „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje ir už jos ribų. [11] Nustatydamas 2014 – 2016 m. veiklos gaires, Lietuvos bankas kaip vieną iš strateginių siekių užsibrėžė padidinti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veiksmingumą, palaikant operacijų saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimų rinkos plėtra apima įvairias sritis, pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjų licencijavimą ir veiklos priežiūrą, mokėjimo sistemų valdymą bei priežiūrą, mokėjimo paslaugų teikimo priežiūrą ir vartotojų apsaugą, 2014 m. pavasarį Lietuvos banke sukurtas Mokėjimų ir finansų infrastruktūros komitetas. [11] Įvedus eurą Lietuvos bankas naudojo sistemą LITAS-MMS. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas prisijungs prie bendrų mokėjimų eurais erdvės (SEPA) ir naudos sistemą SEPA-MMS. Ši Lietuvos banko sistema konkuruotų su daugeliu kitų euro zonoje jau veikiančių SEPA kliringo centrų, juos MPT gali laisvai pasirinkti savo ir klientų mokėjimams eurais. [11] Per pastarąjį dešimtmetį mokėjimų rinka patyrė sisteminių pokyčių ir toliau sparčiai keičiasi. Skaitmeninis amžius keičia socialinius ir atitinkamai mokėjimų įpročius. Naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai dar labiau priartina mokėjimo paslaugas prie vartotojų, vis didėja mokėjimų negrynaisiais pinigais naudojimo intensyvumas. Atitinkamai peržiūrimas ir mokėjimo paslaugų reguliavimas, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, mokėjimų saugumą ir vartotojų apsaugą. 10 2. BENDRA MOKĖJIMŲ EURAIS ERDVĖ - SEPA Lietuvos bankas, prižiūrėdamas mokėjimo sistemas, bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku ir eurą įsivedusių Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais. Jeigu užsienio sistemos, t.y. sistemos, kuriai netaikomas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas ir (arba) kuri veikia ne Lietuvos Respublikoje, veikla būtų svarbi Lietuvos rinkai, tai Lietuvos bankas kaip suinteresuota institucija siektų dalyvauti tos sistemos priežiūroje pagal susitarimą su kompetentinga institucija, atsakinga už tos sistemos priežiūrą.[10] Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, vykdydamas mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, vadovaujasi Eurosistemos patvirtintais dokumentais: Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų priežiūros reglamentu ir ECB patvirtinta Mažmeninių mokėjimo sistemų priežiūros sąranga bei su jais suderintu Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūros tvarkos aprašu. SEPA – tai iniciatyva atsiskaitymams eurais naudoti vienodais mokėjimų formatais ir taisyklėmis pasižyminčias elektronines mokėjimo paslaugas: kredito pervedimus (mokėjimo pavedimus) ir tiesioginį debetą.[7] SEPA erdvę sudaro 34 valstybės: visos Europos Sąjungos šalys, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, taip pat Monako Kunigaikštystė, Šveicarija ir San Marinas, nors pastarosiose trijose valstybėse SEPA reglamentas nėra teisiškai privalomas. [8] Lietuvai prisijungus prie euro zonos 2015 m. SEPA reikalavimai Lietuvoje įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedant eurą, žengtas pirmas žingsnis efektyvių atsiskaitymų link. Euro banknotais ir monetomis, išvengdami valiutos keitimo paslaugų, galime atsiskaityti 19-oje euro zonos valstybių. Kitas Lietuvos žingsnis – elektroninių mokėjimų standartizavimas prisijungiant prie bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA. SEPA iš esmės keičia elektroninių mokėjimų rinką Europos Sąjungoje ir atveria naujų galimybių mokėjimo paslaugų vartotojams. Mokėjimų eurais nebereikės skirstyti į vietinius ir tarptautinius, nes mokėjimų formatai ir apdorojimo taisyklės taps vienodos. Tai leis įmonėms atsisakyti perteklinių vidaus procesų, padidinti mokėjimų automatizavimo lygį, praplėsti paslaugų geografiją, taip pat sudarys sąlygas pasireikšti konkurencijai tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. [8] 11 Pokyčiai prisijungus prie SEPA:  Kredito pervedimai Kredito pervedimai - tai mokėjimo paslauga, kai mokėtojo nurodymu lėšos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos yra pervedamos į gavėjo sąskaitą. Ši paslauga, kitaip dar vadinama pinigų pervedimais ar mokėjimo pavedimais, yra dažniausiai įmonių ir gyventojų naudojama elektroninių mokėjimų paslauga Lietuvoje. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus eurą, pinigų pervedimų eurais į Europos ekonominės erdvės šalis kaina sumažėjo iki vietinių pervedimų kainos lygio, tačiau skirtumų tarp mokė- jimų liko. Šiuos skirtumus dar labiau sumažins perėjimas prie SEPA kredito pervedimų, kai bus suvienodintos mokėjimo nurodymo formos ir mokėjimų vykdymas. Laiku ir sėkmingai atlikti pasirengimo SEPA kredito pervedimams darbai leis įmonėms supaprastinti vietinių ir tarptautinių mokėjimų administravimą, automatizuoti ir standartizuoti vidaus mokėjimų procesus, sumažinti informacinių sistemų palaikymo sąnaudas ir pasinaudoti kitomis pridėtinę vertę suteikiančiomis paslaugomis (pvz., elektroniniu sąskaitų pateikimu ir apmokėjimu). SEPA kredito pervedimai nuo vietinių kredito pervedimų Lietuvoje skirsis pateikiamos ir gaunamos informacijos apimtimi ir taisyklė- mis. Sutrumpės gavėjo ir mokėtojo pavadinimų, mokėjimo paskirties laukai, tačiau atsiras galimybė naudoti daugiau skirtingų mokėtojo, gavėjo bei mokėjimo paskirties identifikatorių. Mokėtojui ar gavėjui identifikuoti galės būti naudojamas PVM kodas, socialinio draudimo kodas ir kita, o papildomai mokėjimo paskirčiai perduoti bus skirti nauji informacijos pateikimo laukai – mokėjimo tipo ir mokėjimo unikalios nuorodos. [8] Skirtumai tarp vietinių ir SEPA kredito pervedimų pavaizduoti 1 paveiksle. 12 1 pav. Skirtumai tarp vietinių ir SEPA kredito pervedimų.  Kliento ir banko sąsajos pagal naują ISO 20022 XML standartą. ISO 20022 XML – tai duomenų apsikeitimo formatas. Didelį kiekį mokėjimų inicijuojančios ir (arba) gaunančios įmonės, pateikdamos mokėjimus savo bankui ir gaudamos sąskaitos išrašą, paprastai naudoja duomenų apsikeitimą bylomis, kitaip dar vadinamą duomenų importą / eksportą tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos. Šiuo metu Lietuvoje duomenų apsikeitimui bylomis naudojamas tekstinės bylos pagrindu sukurtas duomenų apsikeitimo formatas – LITASESIS. SEPA reglamentas nustato, kad įmonės, išskyrus labai mažas įmones, kai siųs ar gaus mokėjimo nurodymus, sugrupuotus bylomis, kitaip tariant naudos duomenų importą / eksportą tarp savo apskaitos ir internetinės bankininkystės sistemų, turės naudoti ISO 20022 XML formato pranešimus. LITAS-ESIS formatas negali būti pritaikytas SEPA reikalavimams, todėl nuo kitų metų jis turės būti pakeistas. ISO 20022 XML formatas turi būti naudojamas SEPA kredito pervedimams bei sąskaitos išrašo gavimui. Laiku nepasirengusios įmonės 13 nuo 2016 m. sausio 1 d. rizikuos sutrikdyti savo mokėjimų vykdymą ir informacijos apdorojimą. Siekiant optimaliai išnaudoti ISO 20022 XML formato diegimą, ISO 20022 XML formatas bus pritaikytas ne tik SEPA kredito pervedimams, bet ir kredito pervedimams eurais į ne euro zonos ES valstybes, kai jose veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai nėra pasiekiami SEPA kredito pervedimams, kredito pervedimams eurais į ne Europos ekonominės erdvės šalis ir kredito pervedimams užsienio valiuta. ISO 20022 XML formato diegimas sudaro didesnes galimybes automatizuoti informacijos pateikimą ir apdorojimą sistemose, taip efektyvinant įmonės veiklą ir taupant laiką. Naudojant naujus ir papildomus ISO 20022 XML formato pranešimų tipus, įmonės gali pritaikyti tai papildomiems savo veiklos poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, atskirais pranešimais įmonė galės būti informuojama apie mokėjimų būkles, lėšų likutį realiu laiku, lėšų įskaitymo ir (ar) nurašymo operacijas sąskaitoje realiu laiku. [8] 2 pav. Perėjimas nuo LITAS-ESIS formato į ISO 20022 XML formatą. [9]  Elektroninė sąskaita Nuo 2016 m. sausio 1 d. rinkoje nebebus teikiama dabar Lietuvoje veikianti tiesioginio debeto paslauga, nes ji neatitinka SEPA reikalavimų. Mokėjimo paslaugų teikėjai Lietuvos įmonėms pasiūlys alternatyvų sprendimą patogiam lėšų iš mokėtojų surinkimui – naują elektroninių sąskaitų pateikimo paslaugą. Elektroninė sąskaita (toliau e. sąskaita) – tai elektroninė sąskaita faktūra, sukuriama, siunčiama, registruojama ir saugoma elektroninėje aplinkoje. Lėšų gavėjai (paprastai įmonės), sutarę su mokėjimo paslaugų teikėjais, galės e. sąskaitas pateikti savo klientams ir verslo partneriams 14 internetinėje bankininkystėje, o šie savo ruožtu galės apmokėti e. sąskaitą vienu mygtuko paspaudimu arba pasirinkti automatinį apmokėjimą. Įmonėms e. sąskaitos apmokėjimo paslauga leis pakeisti iki šiol naudojamą tiesioginio debeto paslaugą ir supaprastinti vidaus procesus, konsoliduoti surenkamas lėšas, o mokėtojams – gauti ir apmokėti sąskaitas patogiai, naudojantis internetine bankininkyste. Įmonės turi kreiptis į mokėjimo paslaugų teikėjus ir aptarti e. sąskaitos pateikimo paslaugą. Lėšų gavėjai galės pasirinkti, ar e. sąskaitas savo mokėtojams teikti bendradarbiaujant su vienu, ar su keliais mokėjimo paslaugų teikėjais, nes bankai, kurie siūlys e. sąskaitos apmokėjimo paslaugą, naudos vienodą duomenų perdavimo standartą. Vienodas standartas leis įmonėms surinkti lėšas iš visų savo mokėtojų į įmonės pasirinktą sąskaitą, nepriklausomai nuo mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjų. Įmonėms gali reikėti pakeisti mokėjimų apdorojimo procesus ir atnaujinti sistemas, nes lėšos į įmonių sąskaitas bus įskaitomos atskirais kredito pervedimais, o mokėjimų informacija pateikiama sąskaitos išraše. Užsisakyti e. sąskaitą mokėtojai galės kreipdamiesi tiesiai į lėšų gavėją (įmonę) arba naudodamiesi savo internetine bankininkyste, taip pat savo mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje. Visos e. sąskaitos mokėtojams bus pateikiamos patogiai internetinėje bankininkystėje, tad jiems nebereikės ieškoti sąskaitų savo pašto dėžutėse ar papildomai jungtis dėl sąskaitų prie skirtingų paslaugų teikėjų savitarnos svetainių internete. Be to, mokėjimo paslaugų teikėjai mokėtojus galės papildomai informuoti apie gautas e. sąskaitas trumpąja žinute, elektroniniu paštu ar kitais kanalais. Mokėtojai galės patogiai valdyti e. sąskaitų apmokėjimą: nuspręsti, ar apmokėti e. sąskaitas kaskart atliekant mokėjimą, ar rinktis automatinį apmokėjimą naudojant SEPA kredito pervedimus. Pasirinkus automatinį e. sąskaitos apmokėjimą bus galima nusistatyti jo sąlygas, pavyzdžiui, mėnesio sumos limitą, dalinį e. sąskaitos apmokėjimą, taip pat mokėtojas galės iš anksto susipažinti su būsimo mokėjimo data bei suma, esant netikslumams e. sąskaitoje galės atsisakyti konkretaus mokėjimo, nenutraukdamas automatinio apmokėjimo susitarimo. Mokėtojams, pasirinkusiems e. sąskaitas apmokėti vienkartiniu SEPA kredito pervedimu, nereikės pildyti mokėjimo nurodymo duomenų – jie bus perkeliami automatiškai į mokėjimo nurodymo formą. E. sąskaitas galės rinktis ir tie mokėtojai, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, pasirinkdami jų automatinį apmokėjimą. Nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėtojų tiesioginio debeto sutikimai nebegalios. Mokėtojų iki tol pateikti tiesioginio debeto sutikimai bus automatiškai keičiami į e. sąskaitų pateikimo paslaugos su automatiniu apmokėjimu susitarimus. [8] 15  SEPA tiesioginis debetas Tiesioginis debetas – mokėjimo paslauga, kai lėšų gavėjas (paprastai įmonė), gavęs mokėtojo (paprastai įmonės kliento ar verslo partnerio) sutikimą, inicijuoja vienkartinius arba pasikartojančius lėšų nurašymus iš mokėtojo sąskaitos. Dabar Lietuvoje teikiama tiesioginio debeto paslauga neatitinka SEPA reikalavimų, todėl galės būti teikiama ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai užtikrins, kad mokėtojai nuo 2016 m. galėtų apmokėti SEPA tiesioginio debeto operacijas per savo mokėjimo sąskaitas. Nė vienas bankas nėra paskelbęs ketinimų įmonėms teikti paslaugas, leidžiančias inicijuoti SEPA tiesioginio debeto operacijas. Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai rinkai pasiūlys alternatyvą – e. sąskaitos paslaugą, tačiau ji neužkerta kelio įmonėms naudoti SEPA tiesioginis debeto paslaugos lėšoms surinkti, jei tam pasirenkamas mokėjimo paslaugų teikėjas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Visi tokias paslaugas teikiantys bankai naudoja suderintą duomenų perdavimo formatą (ISO 20022 XML) ir vienodus procesus. Tad rinktis įmonės gali net iš kelių šimtų šioje srityje besispecializuojančių įstaigų. Europinis mokėtojų pasiekiamumas ir galimybė konsoliduoti lėšų surinkimą per vieną banką nėra vieninteliai SEPA tiesioginio debeto privalumai. Šioje schemoje taip pat atsižvelgta į įmonių pageidaujamą praktiką mokėtojų sutikimus dėl lėšų nurašymo priimti įmonėje, pavyzdžiui, kartu su sudaroma prekių ar paslaugų sutartimi. Kadangi mokėtojų sutikimai gali būti ne tik popieriniai, bet ir elektroniniai (SEPA tiesioginio debeto schema to nereglamentuoja), tai SEPA tiesioginį debetą galima integruoti į elektroninės prekybos sistemas. Sutikimus nurašyti lėšas iš sąskaitų mokė- tojai paprastai suteikia tik pasitikėdami lėšų gavėju, tačiau ne mažiau svarbu, kokias teises ir pareigas turi mokėtojas naudodamasis mokėjimo paslauga. Dėl to SEPA tiesioginio debeto schemoje didelis dėmesys skiriamas mokėtojų apsaugai nuo netinkamų lėšų nurašymų, pavyzdžiui, mokėtojai turi galimybę nustatyti daugelį su lėšų nurašymu susijusių parametrų: tam tikrą lėšų surinkimo operacijos sumos limitą ar periodiškumą arba juos abu, „baltąjį“ (įmonės, kurioms gali būti leidžiama nusirašyti lėšas tiesioginio debeto būdu) arba „juodąjį“ (įmonės, kurioms draudžiama nusirašyti lėšas tiesioginio debeto būdu) lėšų gavėjų sąrašą. Taip pat mokėtojai gali susigrąžinti jau sumokėtas lėšas per 8 savaites nuo lėšų nurašymo dienos. Pažymėtina, kad šiai teisei įgyvendinti mokėtojas neturi pateikti pagrindimo, tačiau lėšų susigrąžinimas nepanaikina mokėtojo įsipareigojimų gavėjui. Europos mokėjimų taryba – SEPA tiesioginio debeto schemos savininkė – reguliariai atnaujina SEPA tiesioginio debeto schemą, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pasiūlymus. Dėl to nuo 2016 m. lapkričio mėn. SEPA tiesioginio debeto schemoje lėšos galės būti įskaitomos į gavėjo sąskaitą per vieną darbo dieną nuo mokėjimo nurodymo pateikimo mokėtojo 16 bankui. Šiuo metu pranešimai apie tiesioginio debeto operacijos inicijavimą mokėtojo banką turi pasiekti prieš dvi darbo dienas iki lėšų nurašymo iš mokėtojo sąskaitos dienos ir prieš penkias, kai inicijuojama pirma tiesioginio debeto operacija. [8] Lietuvos bankas, siekdamas palaikyti aukštą šalies mokėjimų vykdymo kokybę ir norėdamas sudaryti palankias atsiskaitymo sąlygas Lietuvos MPT, siekia sukurti SEPA reglamento reikalavimus atitinkančią mažmeninių mokėjimų sistemą, dar vadinamą tarpuskaitos namais. Ji pradėtų veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas didesnei konkurencijai mokėjimų rinkoje, jungtis prie planuojamos kurti Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemos pakviesti ne tik bankai, bet ir kredito unijos, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos. Mokėjimo sistemoje SEPA-MMS pagal dalyvių poreikius būtų nustatytas tarpuskaitų dažnumas, skaičius ir laikas, teikiamos kitos su sistemos dalyviais sutartos paslaugos. Ši Lietuvos banko sistema konkuruotų su daugeliu kitų euro zonoje jau veikiančių SEPA kliringo centrų, juos MPT gali laisvai pasirinkti savo ir klientų mokėjimams eurais. Dalis Lietuvoje veikiančių bankų, kredito unijų, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų jau susidomėjo šiuo Lietuvos banko pasiūlymu ir pateikė preliminarius ketinimus dalyvauti būsimoje sistemoje. 17 IŠVADOS 1. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių Centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus. 2. Lietuvos bankas įgijo teisę dalyvauti sistemoje TARGET2 su atskira komponento sistema, kai pasirašė su Eurosistemos centriniais bankais specialią sutartį. 3. Lietuvos bankas, siekdamas palaikyti aukštą šalies mokėjimų vykdymo kokybę ir norėdamas sudaryti palankias atsiskaitymo sąlygas Lietuvos MPT, siekia sukurti SEPA reglamento reikalavimus atitinkančią mažmeninių mokėjimų sistemą 4. Prisijungus prie SEPA bankai turės atsisakyti LITAS-ESIS formato ir pereiti prie naujo ISO 20022 XML formato. 18 LITERATŪRA 1. Lietuvos bankas. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-10-30] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!