Europos centrinio banko veikla ir Lietuva

ĮVADAS Europos centrinis bankas – Europos bendrai valiutai, eurui, įsteigtas centrinis bankas. Pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti euro perkamąją galią taip palaikant kainų stabilumą euro zonoje. Euro zoną sudaro 15 Europos Sąjungos valstybių, kurios 1999 m. įsivedė eurą. (http://www.ecb.int). Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) yra atsakingas už pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje, antroje pagal dydį po Jungtinių Valstijų ekonominėje zonoje. Euro zona egzistuoja nuo 1999 m. sausio mėn., kuomet 11 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 m., 2007 m. prisijungė Slovėnija, o 2008 m. – Kipras ir Malta. Euro zonos sukūrimas ir viršvalstybinės institucijos – ECB – įsteigimas buvo labai svarbūs įvykiai ilgame ir sudėtingame Europos integracijos procese. Tam, kad galėtų prisijungti prie euro zonos, 15 šalių privalėjo tenkinti konvergencijos kriterijus. Juos turės tenkinti ir kitos ES valstybės narės prieš įsivesdamos eurą. Šie kriterijai nustato ekonomines ir teisines prielaidas sėkmingam šalių dalyvavimui ekonominėje ir pinigų sąjungoje. (http://www.ecb.int). Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo ateityje įvesti eurą – ES bendrąją valiutą. Euro naudojimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybos ryšius, ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas plėtotis šalies ekonomikai. Lietuva planavo eurą įvesti 2007 m. sausio 1 d. ir aktyviai rengėsi perėjimui prie ES bendrosios valiutos. 2006 m. gegužės 16 d. paskelbtuose Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) pranešimuose apie konvergenciją pristatyta mūsų valstybės pažanga vykdant įsipareigojimus. 2006 m. EK padarė išvadą, kad šiuo metu Lietuvos kaip ES valstybės narės, kuriai taikoma išimtis laikinai naudoti nacionalinę valiutą, statusas neturėtų būti keičiamas. Pranešimuose taip pat nurodyta, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo tik šiek tiek didesnė negu Mastrichto sutartyje nustatytas kontrolinis dydis. 2007 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje nurodyta, kad „Lietuva sieks prisijungti prie euro zonos. Turimais duomenimis, palankiausias laikas Lietuvai įstoti į euro zoną – nuo 2010 metų“. (http://www.lb.lt). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus.( http://www.lb.lt). Nagrinėjama tema aktuali ir itin svarbi šiandienai, kadangi Lietuvai besiruošiant įsivesti, bendradarbiavimas su ECB būtinas. Todėl šiame darbe analizuosime Europos centrinio banko vaidmenį Eurosistemoje ir Lietuvos centrinio banko vaidmenį ECB sistemoje. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti Europos centrinio ir Lietuvos nacionalinio banko vaidmenis bendroje sistemoje. Darbui keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti ECB vaidmenį, uždavinius, tikslus, funkcijas; 2. Apžvelgti ECB kapitalą iš NCB, TARGET atsiskaitymų sistemą; 3. Išanalizuoti Lietuvos nacionalinio banko vaidmenį, tikslus, funkcijas; 4. Išanalizuoti, kaip Lietuvos nacionalinis bankas dalyvauja ECB sistemoje. Darbe remtasi moksline literatūra, internetiniais šaltiniais. Siekta kuo aiškiau, pateikti surinktą medžiagą. 1. EUROPOS CENTRINIO BANKO VEIKLA 1.1. Europos centrinio banko vaidmuo Centrinių bankų raida pasaulyje akivaizdžiai įrodo, kad pinigų politikos sprendimai, priimti stipriai spaudžiant politikams, turi tik trumpalaikį teigiamą poveikį. Vėliau, per ilgesnį laikotarpį, taip priimti sprendimai turi neigiamų pasekmių užimtumui, pajamų augimui ir sukelia didesnę infliaciją. Daugybė ekonominių tyrimų įrodo, kad įstatymo suteikta centrinio banko laisvė vykdyti savarankišką pinigų politiką yra būtina prielaida norint išlaikyti nedidelę infliaciją Taip yra dėl to, kad šiuolaikiniame pasaulyje demokratiškai išrinkta vyriausybė tradiciškai laikosi politikos, kuri jai garantuotų galimybę būti perrinktai. Noras sėkmingai dalyvauti periodiškai vykstančiuose rinkimuose verčia vyriausybę gauti didžiausią naudą trumpuoju laikotarpiu, tačiau į tokį tikslą orientuota tokia pinigų politika tikrai nėra palanki siekant sukurti ilgalaikę gerovę. Todėl vienintelis teisingas sprendimas – perduoti centriniam bankui atsakomybę už pinigų politiką. Formuotis tokiai nuostatai nemažai įtakos turėjo ir ilgametė Vokietijos Bundesbanko patirtis, ja remiantis buvo konstruojami Europos centrinio banko pagrindai. Todėl Mastrichto sutartyje ir nustatyta, kad Europos centrinis bankas yra nepriklausomas. (Kropas, Kropienė, 2005, p. 94) Europos centrinis bankas (ECB) įsteigtas 1998 m. pagal Europos Sąjungos sutartį. Jo buveinė yra Frankfurte (Vokietija). Banko uždavinys – valdyti eurą – bendrą ES valiutą. ECB taip pat atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.  Savo uždavinį ECB vykdo bendradarbiaudamas su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), į kurią įeina visos ES valstybės. Tačiau tik 15 iš jų įsivedė eurą. Šios 15 valstybių kartu sudaro euro zoną, ir jų centriniai bankai drauge su Europos centriniu banku sudaro vadinamąją euro sistemą. (http://europa.eu). Pagrindinis pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą ir , jeigu tai neprieštarauja šiam svarbiausiam tikslui, paremti Europos Sąjungos bendrąją ekonominę politiką. Išlaikant stabilias kainas, palaikomi visuomenės lūkesčiai dėl žemos infliacijos ir palūkanų mažų normų. Tai Europos Sąjungoje sukuria aplinką, o orientuotą į stabilumą, joje skatinama subalansuotos ir suderintos ekonominės veiklos plėtra, aukštas užimtumo lygis, geresnio gyvenimo lygio standartai ir gerovės augimas. Ir priešingai – esant aukštai infliacijai kainų struktūra iškraipoma, kainos nebegali atlikti orientavimo funkcijos ir ryšys tarp kainų ir palūkanų normų lygio bei tarp kainų ir darbo užmokesčio lygio neigiamai veikia gamybos rinką. Viso to pasekmė – lėtėja ekonomikos plėtra ir išteklių paskirstymas praranda efektyvumą visose rinkose: prekių rinkoje, kadangi pasiūlos nepavyksta padaryti priklausomos nuo paklausos; kapitalo rinkoje, kadangi lėšos neskolinamos investuotojams, kurių projektuose numatomos didžiausios pajamos; darbo rinkoje, kadangi darbuotojų veikla nesiejama su didžiausia darbo paklausa. (Kropas, Kropienė, 2005) ECB veikia visiškai nepriklausomai. Nei ECB, nei euro sistemos nacionaliniai centriniai bankai, nei kuris nors jų sprendžiamųjų organų narys negali prašyti jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų neklauso. ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės privalo gerbti šį principą ir nesistengti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų.  Glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais, ECB rengia ir vykdo euro sistemos sprendžiamųjų organų – Valdančiosios tarybos, Vykdomosios valdybos ir Bendrosios tarybos priimamus sprendimus. (http://europa.eu). Europos centrinio banko sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai. Šios sistemos pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą – nėra nepriklausomas nuo kitų veiksnių, darančių įtakos ekonominei sanglaudai, už kurią yra atsakingos valstybės narės. Jos turi kontroliuoti valstybės išlaidas ne vien tik investicijoms, bet ir socialinėms nuostatoms, sveikatos apsaugos ir pensijų politikai įgyvendinti. Nedarbo sumažinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių tikslų kartu neužmirštant ir tikslo palaikyti konkurencingumą. Tačiau, be abejo, visų pirma iždo politika, suderinta su ekonomine plėtra, yra visos pinigų sistemos kertinis akmuo. Europos centrinių bankų sistemos kainų stabilumo palaikymo politika turi būti nepriklausoma ir remtis šalių nacionaline ekonomine ir socialine politika. Tačiau už šias politikas yra atsakingos įvairių šalių valdžios institucijos ir jos privalo atsižvelgti į skirtingas nacionalines situacijas ir sąlygas. Todėl gali atsirasti įvairių priemonių, kurios gali būti suderintos su Europos centrinių bankų sistemos tikslu. Nepriklausomas nacionalinis centrinis bankas turi būti atvira ir skaidri institucija, nes skaidrumas padidina pinigų politikos efektyvumą. Taip ekonomikos dalyviams formuojami pagrįsti lūkesčiai. Pinigų politika padeda siekti kainų stabilumo nekeičiant pinigų skolinimosi kainos esant palūkanų mažiausiai normai. Be to, demokratinėje visuomenėje centrinis bankas privalo atsiskaityti už savo vykdomą politiką. Galiausiai atvirumas išorinio pasaulio atžvilgiu padeda struktūrizuoti ir disciplinuoti vidaus debatus, vykstančius pačiame Europos centriniame banke. Europos centrinis bankas, kaip tarptautinės teisės subjektas, turi teisę sudaryti sutartis, dalyvauti tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, veikloje. Europos centrinis bankas yra Europos centrinių bankų sistemos piramidės viršūnė. Teisė nustatyti, kaip bus vykdomi uždaviniai – centralizuotai per Europos centrinį banką ar decentralizuotai per nacionalinius centrinius bankus, - yra suteikta Europos centrinio banko valdančiajai tarybai. Priimant šiuos sprendimus vadovaujamasi subsidiarumu ir efektyvumo principu. Taip siekiama geriau panaudoti nacionalinių centrinių bankų išteklius, infrastruktūrą ir patirtį. Pasakytina, kad vadovaujantis decentralizmo principu yra atliekamos tik operacijos, o nutarimų priėmimas ir teisinio reguliavimo funkcijos išlieka griežtai centralizuotos. Įgyvendindami decentralizavimo koncepciją, nacionaliniai centriniai bankai turi griežtai laikytis Europos centrinio banko nurodymų ir instrukcijų. Vykdydamas šias nuostatas, Europos centrinis bankas gali imtis tam tikrų veiksmų, įskaitant kreipimąsi į Europos Teisingumo Teismą. Pabrėžtina, jog nepaisant anksčiau minėtų principų daugelio šalių centriniai bankai turi restruktūrizuotis ir mažinti tarnautojų skaičių, kadangi praranda dalį savo funkcijų. Tačiau Eurosistemos mažųjų šalių centriniai bankai, atvirkščiai, stiprindami savo potencialą priversti net didinti darbuotojų skaičių. Europos centrinis bankas turi teisę ne tik sudaryti sutartis su įvairiomis institucijomis, bet ir leisti teisinius aktus, reikalingus nustatytiems tikslams pasiekti. Išskiriamos šios Europos centrinio banko teisės aktų rūšys: kitoms institucijoms skirti aktai – reglamentai, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės; Europos centrinių bankų sistemai valdyti skirti aktai, numatantys griežtą nacionalinių centrinių bankų subordinaciją Europos centrinio banko atžvilgiu, - instrukcijos, nutarimai, veiklos kryptys. Europos centrinio banko aktus vertina ir interpretuoja tik Europos Teisingumo Teismas. Jo jurisdikcija yra kontroliuoti, kaip nacionaliniai bankai vykdo Europos centrinio banko sprendimus, jis turi euro „pinigų konstitucijos saugotojo“ specifinį pobūdį. Jeigu Europos centrinis bankas nusprendžia, kad nacionalinis centrinis bankas nevykdė jo nutarimų, jis gali nustatyta tvarka kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. (Kropas, Kropienė, 2005) 1.2. Europos centrinio banko tikslas, uždaviniai ir funkcijos Euro įvedimas ir kartu vykęs monetarinės politikos vykdymo perdavimas Europos centrinių bankų sistemai, kurios pagrindinis veikėjas yra Europos Centrinis Bankas, į Europos Sąjungos institucijų gretas įvedė naują svarbų žaidėją. (www.kropas.lt). ECBS ir Eurosistemos uždaviniai yra nustatyti Europos bendrijos steigimo sutartyje. Jie apibrėžti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos centrinio banko (ECB) statute. Statutas – tai Sutartį lydintis protokolas. Sutartyje minima ne „Eurosistema“, o „ECBS“. ECBS buvo sukurta remiantis prielaida, kad visos ES valstybės narės įsives eurą. Iki to meto uždavinius vykdys Eurosistema. (http://www.ecb.int) Europos Centrinio banko uždaviniai nustatyti 1991 m. Mastrichte pasirašytoje Mastrichto sutartyje bei įvairiais protokolais. Tam, kad galėtų dirbti dalykiškai ir efektyviai Europos Centrinis bankas turi būti nepriklausomas nuo politinių įtakų, nors tai banko kritikams kelia tam tikrų abejonių. (Dautartienė, 2005). Europos centrinis bankas įsteigtas, kad būtų galima naują valiutą - eurą įvesti ir valdyti atliekant valiutų keitimo operacijas ir užtikrinant sklandžią mokėjimo sistemų veiklą .(Vitkus, 2002) „Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą“ ir: „nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti nustatytų Bendrijos tikslų.“ (http://www.ecb.int) Tokių kaip: skatinti ekonominės veiklos darnią, subalansuotą ir tolygią plėtrą, aukšto lygio užimtumą ir socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, tvarų ir neinfliacinį augimą, didelį konkurencingumą ir ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, aukšto lygio aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerinimą, gyvenimo lygio ir kokybės gerėjimą bei valstybių narių ekonominę ir socialinę sanglaudą bei solidarumą. Siekdama šių visų tikslų, Europos centrinių bankų sistema vadovaujasi atviros rinkos ekonomikos principu, palankiu išteklių veiksmingam paskirstymui laisvosios konkurencijos sąlygomis. Palyginti su kitais numatytais tikslais, tikslas palaikyti kainų stabilumą visada laikytinas turinčiu pirmenybę ir pačiu svarbiausiu.(Kropas, Kropienė, 2005) ECB siekia užtikrinti, kad per metus vartojimo prekių kainos didėtų mažiau nei 2 %. Be kitų priemonių, pinigų pasiūla kontroliuojama nustatant palūkanų normas visoje euro zonoje. Tai, ko gero, plačiausiai žinoma banko veikla. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį pagrindiniai uždaviniai yra: • nustatyti ir įgyvendinti euro zonos pinigų politiką; • atlikti užsienio valiutos keitimo operacijas; • laikyti ir valdyti euro zonos šalių oficialiąsias užsienio atsargas (portfelio valdymas); • skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Kiti uždaviniai • Banknotai: ECB turi išimtinę teisę duoti leidimą leisti banknotus euro zonoje. • Statistika: bendradarbiaudamas su NCB, ECB iš kompetentingų nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų renka užduotims vykdyti reikalingą statistinę informaciją. • Finansinis stabilumas ir priežiūra: Eurosistema padeda kompetentingoms institucijoms sklandžiai įgyvendinti politiką riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros ir finansų sistemos stabilumo srityse. • Bendradarbiavimas tarptautiniu ir Europos lygiu: darbo klausimais ECB palaiko ryšius su atitinkamomis institucijomis, įstaigomis ir forumais tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu, vykdant Eurosistemai patikėtus uždavinius. (http://www.ecb.int). Apibendrinus galima teigti, kad Europos centrinių bankų sistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, renka statistinę informaciją, būtiną įgyvendinti tikslus, atstovauja tarptautinio bendradarbiavimo forumuose ir dalyvauja tarptautinėse pinigų institucijose. Su Europos centriniu banku turi būti konsultuojamasi dėl kiekvieno šalių teisės akto, susijusio su ECB kompetencija, projekto. Mastrichto sutartyje numatyta išskirtinė arba dalinė ECB kompetencija pinigų politikos, valiutų kurso politikos, mokėjimų ir finansų sistemų stabilumo srityse. Konsultavimosi su Europos centriniu banku prievolės laipsniškai tapo labai svarbia ir veiksminga priemone. Ji ne tik padeda užtikrinti, jog priimami Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai atitiktų Mastrichto sutarties su Statuto nuostatas, bet ir yra labai naudinga priemonė dalijantis informacija ir atliekant ekspertizę. Be to, tai padidina bendrą žinojimą apie teisinių aktų rengimo eigą ir skatina ECB pozicijos suformavimą įvairiais su jo kompetencija susijusiais klausimais. ECB nuomonė nėra įpareigojanti, tačiau, kaip parodė konsultavimosi patirtis, yra labai veiksminga. Tai yra labai svarbu ir leidžia ECBS apsaugoti nuo galimo jos kompetencijos apribojimo, kaip tai buvo bandoma padaryti 2004 metais susitikimo Strezoje (Italija) metu, kai Europos Vadovų Tarybai buvo pateiktas pasiūlymas dėl Konstitucijos Europai projekto. Tada Italijos delegacijos narys netikėtai pasiūlė vieno iš projekto straipsnių naują redakciją, suteikiančią galimybę pagal supaprastintą procedūrą pakeisti Europos centrinių bankų sistemos veiklos nuostatas reglamentuojančias konstitucines taisykles. Žinant, jos ES Taryba turi įstatymų leidžiamąją galią, „patobulintas“ straipsnis būtų suteikęs jai nuolatinę galimybę spausti ECBS „mosuojant“ įstatymų pakeitimo vėzdu. Tačiau ECB pirmininkas Žanas Klodas Trišė ( Jean – Claude Trichet) taktiškai priminė būtinybę konsultuotis su Europos centriniu banku dėl teisės aktų projektų, ir siūlymas buvo nesvarstomas. (Kropas, Kropienė, 2005) Specifinis ECB institucinis statusas, nepriklausomumas, ir pagrindinis tikslas – kainų stabilumo palaikymas nustatė aiškias ECB kompetencijos ES ribas. Iš vienos pusės, ECB įsitraukimas į ES reikalus yra paremtas Mastrichto sutartyje nustatytų įpareigojimų, numatančių daugybę ECB ir kitų ES politikos formuotojų sąveikos formų, varijuojančių nuo paprasčiausių tarpusavio konsultacijų iki tikslių viena kitos priežiūros funkcijų. Iš kitos pusės, ECB santykiai su kitomis ES institucijomis yra pagrįsti praktine jų tarpusavio sąveikos nauda, pasireiškiančia efektyvesniu ECB tikslų ir funkcijų įgyvendinimu. (www.kropas.lt). Europos centrinis bankas 1998 metų birželio 1 dieną perėmė Europos pinigų instituto funkcijas. Pastarojo užduotis tada buvo parengti tinkamas sąlygas sudaryti Europos centrinių bankų sistemą, įgyvendinti bendrąją pinigų politiką ekonominės ir pinigų sąjungos trečiame etape ir įvesti bendrąją valiutą. (Kropas, Kropienė, 2005) Vertinant valstybių ES narių suartėjimo ir susiliejimo pažangą, yra siekiama stabilių kainų, išreikštų prekėmis, stabilaus pinigų keitimo kurso ir stabilios palūkanų normos pinigų rinkose, vyriausybės biudžeto mažo deficito ir šių procesų tęstinumo . Tai yra ECB perimtos iš EPI funkcijos, susijusios su pasirengimu bendros valiutos įvedimui. - Teikia pagalbą atliekant patariamąsias funkcijas, kurios yra susijusios su rizikos ribojimo principais pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, apimties ir įgyvendinimo bei dėl Bendrijos teisės aktų, susijusių su finansų sistemos stabilumu, apimties ir įgyvendinimo. Tai yra ECB funkcijos, susijusios su kredito įstaigų veiklos rizikos ribojimu ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimu. ECB daro vienokią ar kitokią įtaką reglamentuodamas finansų rinką. Europos centrinis bankas: - Apibendrina priežiūros praktiką, kuri yra sukaupta valstybėse ES narėse . - Padeda derinant (nebūtinai vienodinant) nacionalinės teisės normas, kurių tikslas yra mažinti kredito įstaigų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklos riziką, ir kartu užtikrina stabilumą visoje kredito ir finansų sistemoje bei sudaro vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Taip Eurosistema prisideda prie stabilios finansų sistemos kūrimo. Visų rinkos dalyvių lygiateisiškumas sudaro sąlygas kurti stabilią finansų rinką. Centrinio banko požiūriu šie du principai (rinkos dalyvių lygiateisiškumas ir finansų rinkos stabilumas) yra svarbūs todėl, kad: - viena, stabili kredito ir finansų sistema sudaro centrinio banko veiklos pagrindą (leidžia jam veikti kaip centriniam bankui); - antra, pagrindinis centrinio banko tikslas yra stabilios kainos, išreikštos prekėmis, stabilus pinigų keitimo kursas ir stabili palūkanų norma, kuri, kaip ekonominės politikos priemonė, nėra naudojama, kai įstatymas nustato fiksuotą pinigų keitimo kursą. Pinigų kiekis apyvartoje bet kuriuo metu negali viršyti apyvartoje esančių užsienio atsargų kiekio. Tai nusakyta, numatytam draudimui teikti privilegijas finansų įstaigoms ar valstybinės valdžios ar valdymo institucijoms, kurios per finansų įstaigas gali bandyti refinansuoti valstybės ir visuomenės požiūriu nepamatuotas išlaidas. Sutartis įtvirtina ir atvirkštinį draudimą, t. y. Bendrija, kaip suverenių valstybių ES narių bendrija, ir kiekviena atskira valstybė ES narė negali prisiimti savo teisinio reguliavimo subjektų, pvz., centrinių bankų, įsipareigojimų. Sutartis tiesiogiai įpareigoja valstybes ES nares „vengti per didelio biudžeto deficito“, t. y. valstybės pajamų ir išlaidų per didelės disproporcijos. Nepriklausomai nuo to, ar tai yra respublika, kur suverenus kiekvienas teisės subjektas, ar tai yra monarchija, kur siuzerenas valdo savo vasalus, turi būti paisoma visos valstybės, kuri yra tam tikrame žemės plote (teritorijoje) gyvenančių žmonių visuomenės politinės valdžios organizacija, interesų. (www.lb.lt) 1999 metų sausio 1 dieną Europos centrinis bankas perėmė atskaitomybę už pinigų politiką euro zonos šalyse. Jo valdymo struktūra atsispindi žemiau pateiktame paveiksle nr. 1. 1pav. Europos centrinių bankų sistemos struktūra (Šaltinis: „Europos pinigai“ Kropas S. Kropienė R. 2005) Europos centrinio banko valdančiąją tarybą sudaro jo Vykdomosios valdybos skiriami nariai: šio banko pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi nariai bei Eurosistemos šalių centrinių bankų valdytojai. Valdančiosios tarybos pagrindiniai uždaviniai visų pirma yra nustatyti pinigų politikos kryptis, įskaitant ir pinigų politikos tarpinius tikslus, palūkanų normas ir atsargų pasiūlą Europos centrinių bankų sistemoje ir numatyti priemones šiems tikslams pasiekti. Be to, ji yra atsakinga už teisės aktų ir prioritetinių veiklos krypčių, užtikrinančių ECBS uždavinių vykdymą, parengimą ir patvirtinimą. (Kropas, Kropienė, 2005) 1.3 Europos centrinio banko kapitalas ir TARGET sistema Bendra euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) pasirašyto ir apmokėto ECB kapitalo (kurio vertė 5 760 652 402,58 euro) suma yra 4 014 961 580,45 euro. Ji pasiskirsčiusi taip: (Žiūrėti lentelė nr.1) 1 lentelė Euro zonos NCB NCB Kapitalo raktas (%) Apmokėtas kapitalas (€) Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique 2,4708 142 334 199,56 Deutsche Bundesbank 20,5211 1 182 149 240,19 Graikijos bankas 1,8168 104 659 532,85 Banco de España 7,5498 434 917 735,09 Banque de France 14,3875 828 813 864,42 Central Bank and Financial Services Authority of Ireland 0,8885 51 183 396,60 Banca d'Italia 12,5297 721 792 464,09 Kipro centrinis bankas 0,1249 7 195 054,85 Banque centrale du Luxembourg 0,1575 9 073 027,53 Central Bank of Malta 0,0622 3 583 125,79 De Nederlandsche Bank 3,8937 224 302 522,60 Oesterreichische Nationalbank 2,0159 116 128 991,78 Banco de Portugal 1,7137 98 720 300,22 Banka Slovenije 0,3194 18 399 523,77 Suomen Pankki - Finlands Bank 1,2448 71 708 601,11 Iš viso 69,6963 4 014 961 580,45 ( Šaltinis: Kapitalo pasirašymas [Internete]. http://www.ecb.int) Didžiausia NCB pasirašyto ir apmokėto ECB kapitalo suma yra Vokietijos Bundesbank‘o 20,5 proc., Prancūzijos 14 proc., Italijos 12,5 proc. ir Ispanijos 7,5 proc. nacionalinių bankų. Tai yra didžiausios šalys, kurios euro zonos narėmis tapo 1999 metais. Europos Sąjungos 12 ne euro zonos nacionalinių centrinių bankų privalo apmokėti minimalų savo pasirašyto kapitalo procentinį dydį kaip įnašą, skirtą ECB veiklos išlaidoms, susijusioms su šių bankų dalyvavimu Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS), padengti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šie įnašai sudaro 7% jų pasirašyto kapitalo, o bendra suma, kuri sudaro 122 198 357,54 euro, pasiskirsčiusi taip (Žiūrėti lentelė nr. 2): 2 lentelė Ne euro zonos NCB (nuo 2008 m. sausio 1 d.) NCB Kapitalo raktas (%) Apmokėtas kapitalas (€) Danmarks Nationalbank 1,5138 6 104 332,92 Sveriges Riksbank 2,3313 9 400 866,26 Bank of England 13,9337 56 187 041,67 Tarpinė ankstesnių ne euro zonos NCB suma 17,7788 71 692 240,85 Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) 0,8833 3 561 868,99 Česká národní banka 1,388 5 597 049,87 Eesti Pank 0,1703 686 727,37 Latvijas Banka 0,2813 1 134 330,06 Lietuvos bankas 0,4178 1 684 760,40 Magyar Nemzeti Bank 1,3141 5 299 051,33 Narodowy Bank Polski 4,8748 19 657 419,83 Banca Naţională a României 2,5188 10 156 951,89 Národná banka Slovenska 0,6765  2 727 956,95  Tarpinė kitų ne euro zonos NCB suma 12,5249 50 506 116,69 Iš viso 30,3037 122 198 357,54 ( Šaltinis: Kapitalo pasirašymas [Internete]. http://www.ecb.int) Kaip matyti iš aukščiau pateiktos lentelės ankstesnių ne euro zonos šalių apmokėtas kapitalas prieš į ES įstojant naujoms narėms buvo 71,6 mln. eurų, o prisijungus naujoms šalims, šis kapitalas padidėjo 50 mln. eurų suma, t.y. 12,5 proc. Didžiausią dalį, iš naujai prisijungusių ES šalių narių, sudaro Lenkijos ir Rumunijos nacionalinių centrinių bankų kapitalas. Lietuvos banko apmokėtas kapitalas 1,6 mln. eurų, t.y. 5 817 140,71 Lt. Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą mokėjimų tarp euro zonos šalių narių pervedimą, padidinti Europos Sąjungos vidaus mokėjimų efektyvumą, patenkinti Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos bei euro zonos pinigų rinkos reikalavimus buvo sukurta TARGET sistema, kurią artimiausiu metu turėtų pakeisti patobulinta jos atmaina TARGET2. (Vaškelaitis, 2006) Transeuropinė automatizuota atskirų atsiskaitymų skubių pervedimų realiu laiku sistema yra atskirų atsiskaitymų realiu laiku sistema mokėjimams atsiskaitant eurais vykdyti. Tai – decentralizuota sistema, susidedantis iš 15 atskirų atsiskaitymų realiu laiku (AARL) sistemų, ECB mokėjimų mechanizmo ir sujungiančios sistemos. Pastaroji yra telekomunikacijų tinklas, sujungiantis nacionalines AARL sistemas ir ECB mokėjimų mechanizmą. 1999 metais sausio 4 d. sistema sėkmingai pradėjo vykdyti operacijas dalyvaujant 5000 dalyvių visoje Europos Sąjungoje. Sprendimą sukurti TARGET sistemą Europos pinigų instituto (EPI) taryba priėmė 1995 m. kovą. Sistema buvo kuriama siekianti trijų svarbiausių tikslų: pirmas ir svarbiausias iš jų – palengvinti eurų rinkos integraciją siekiant užtikrinti sklandų bendros pinigų politikos įgyvendinimą. antras tikslas – pagerinti mokėjimų atsiskaitant eurais patikimumą ir efektyvumą. trečias – pateikti saugų ir patikimą mechanizmą mokėjimams vykdyti atskirais atsiskaitymais realiu laiku ir taip prisidėti prie rizikos sumažinimo atliekant mokėjimus. (http://www.lb.lt) 2003 m. liepos 28 d. trys centriniai bankai – Banque de France, Banca d’Italia ir Deutsche Bundesbank – informavo ECB pirmininką, kad yra pasirengę kartu sukurti vienos bendros platformos (angl. Single Shared Platform, SSP) pagrindą, panaudojant jų turimų TARGETI infrastruktūrų adaptuotas dalis ir atliekant reikalingus pakeitimus (vadinamasis „sudedamųjų dalių“ principas). Iki 2003 m. pabaigos Eurosistemos centriniai bankai išreiškė pageidavimą prisijungti prie SSP, su sąlyga, kad juos tenkins tolesni sprendimai dėl valdymo, išlaidų ir finansavimo. Nuo to laiko Eurosistema tolesnius su projektu susijusius darbus grindė prielaida, kad TARGET2 veiks kaip bendros platformos sistema. (http://www.ecb.int) Per TARGET sistemą atliekami šių rūšių sandoriai: 1) mokėjimai, tiesiogiai susiję su centrinio banko vykdomomis ope­racijomis, kuriose euro sistema yra susijusi su gavėju ar siuntėju; 2) didelės vertės įskaitų sistemų operacijos eurais; 3) tarpbankiniai ir komerciniai mokėjimai eurais. (Vaškelaitis, 2006) TARGET sistemos dėka kredito operacijos gali būti atliekamos ir šalies viduje, ir vykdant atsiskaitymus tarp atskirų šalių. Ji apdoroja tarpbankinius ir klientų mokėjimus, nėra nustatyta didžiausia ar mažiausia mokėjimų vertė. Visi mokėjimai vertinami vienodai nepriklausomai nuo jų vertės. (http://www.lb.lt). 2. EUROPOS CENTRINIS BANKAS IR LIETUVA 2.1. Lietuvos centrinis bankas 1990 metų kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas. 2004 metų gegužės 1 dieną mūsų valstybei įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinio banko sistemos dalimi. (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!