Europinio politinio mentaliteto ypatumai

Europa šiandien suvokiama kaip darinys turėjęs neabejotinai didžiulę reikšmę viso pasaulio raidai, todėl jos studijoms skiriamas ypatingas dėmesys. Suprasti kas yra šiandieninė Europa ko gero neįmanoma nepažinus jos mentaliteto, kuris amžių eigoje kito. Mentaliteto sąvokos paprasčiausias apibrėžimas pateikiamas tarptautinių žodžių žodyne. Tai „individui ar individų grupei būdingas galvosenos, mąstymo būdas“(5, 371). A.Gurevičiaus teigimui, mentalitetas – tai „ žmonių aiškiai neformuluotos, tiesiogiai neišreikštos, nevisiškai suvoktos proto nuostatos, bendros sąmonės orientacijos ir įpročiai, „psichinis instrumentarijus“, t.y. visuomenės dvasinio gyvenimo lygmuo“(6, 10). Sudėtine viso mentaliteto dalimi yra ir politinis mentalitetas, kurio istorinė analizė leidžia suprasti šiandieninio politinio mąstymo ypatumus, jų ištakas. Šiame darbe ir bus bandoma atskleisti europinio politinio mentaliteto ypatumus trijų istorinių epochų - Antikos, Viduramžių ir Naujųjų laikų – kaitoje remiantis grupės autorių veikalu „Europos mentaliteto istorija“ bei G.H.Sabine, L.Karsavino, L.Šabajevaitės ir kitų autorių darbais.
I. ANTIKA
Nors dar prieš graikų-romėnų Antiką brandžiose senovės Rytų kultūrose kaip reguliarus ir visuomenę tvarkantis, nustatantis viršenybę ir pavaldumą jau buvo susikristalizavęs valdžios principas, europinio politinio mentaliteto formavimosi pradžia pirmiausia siejama su graikų ir romėnų kultūromis. Jau nuo pat VI a. pradžios graikai mėgino racionaliai pagrįsti, organizuoti ir apriboti valdžią. Graikijoje politiką pradėta skirti nuo religijos (2, 38). Šiuolaikinis Vakarų žmogus laiko tai savaime suprantamu dalyku . Netgi šiandien toks skyrimas kur kas ryškesnis Vakaruose negu Rytuose.
Graikijoje politinio gyvenimo centru buvo miestas-valstybė (polis). Būtent polyje atsirado politinė teorija. Mieste valstybėje graikai sukūrė pilną įtampos valdžios ir laisvės antagonizmą, kuris iki polių sunykimo IV amžiuje buvo įstabių graikiškosios kultūros laimėjimų pagrindas. Graikai pagrindė teoriškai valdžios fenomeną, sukūrė įvairius valstybinės valdžios tipus ir pateikė jų įgyvendinimo modelius bei svarbiausia – susiejo valdžią su etinėmis normomis ir taisyklėmis, kurios iki pat Naujųjų amžių darė įtaką politikos teorijai. Graikų mąstymui taip pat buvo būdinga tai, jog jie nematė griežtos ribos skiriančios šeimos ir politikos sferą. Graikų kalboje vartojama sąvoka kỳrion eĩnai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!