Eugenijus Antanas Cukermanas

ŠIUOLAIKINIS LIETUVIŲ MENININKAS EUGENIJUS ANTANAS CUKERMANAS “Mano kelio į dailę negalėjo nulemti nei anksti pasireiškę polinkiai, nei šeimos tradicijos, nei draugų įtaka. Viso to nebuvo. Antra vertus, nebuvo ir jokio skausmingo blaškymosi, bandymų paragauti visokio amato, kad surasčiau tą tikrąjį...” Tapytojas Eugenjus Antanas Cukermanas – viena ryškiausių Lietuvos dailės figūrų. Jis studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute, čia gavo pirmąsias dailės pamokas. Po studijų persikėlė gyventi į Vilnių. Būsimam tapytojui tai buvo savarankiško gyvenimo pradžia, kurį laiką visą energija skyrė darbui kurį, mėgo ir išmanė. “Taip ir būtų gyvenimas ėjęs, jei ne vienas lemtingas įvykis. Matyt jau buvau, pats nesuvokdamas, viduje pasiruošęs būsimoms permainoms”. Taigi 1972 metais, neišvengęs savo pašaukimo, pradejo tapyti. A. E. Cukermano kūryba buvo gan ilgai ignoruojama, nes menininkas nepriėmė sovietinio meno postulatų. Net penkiolika metų jis nebuvo įleidžiamas į oficialiąsias parodas. Būta atvejų, kai Cukermano darbus išimdavo ir iš jau sudarytų kolekcijų. Jo kūrinių nepirko muziejai, reprodukcijų nespausdino meno leidiniai. Žinoma, dailininkas nebuvo persekiojamas – per ta laiką jis tapė, piešė. Dailininko personalinės parodos glaudėsi provincijos salėse (pvz., Birštono kultūros namuose, vykstant džiazo festivaliui) ar mažiau lankomose vietose (Vilniaus konservatorijoje). To meto kūrybai buvo primetamas griežtas cechinis menininkų suskirstymas į „tikruosius“ ir „netikruosius“ dailininkus. Architektūros studijos sąlygojo, kad autorius nebuvo priimtas į tapytojų gretas. Pagaliau ir pati dailininko kūryba netilpo į lietuviškosios tapybos rėmus, nes čia privalumais laikytos „ekspresionizmo“, „emocionalumo“, „dramatizmo“, „primityvo“ kategorijos. Cukermano kūryba atstovavo ir tebeatstovauja kitoniškai tapybiškumo sampratai. Abstrakcija, kurios nuosekliai laikėsi ir tebesilaiko autorius, keletą dešimtmečių apskritai buvo mūsų tapybos lauko pakraščiuose. Tad tikėtis jai (t.y. E.A.Cukermano kūriniams) parodų komitetų palankumo buvo sunku. Oficialiame Lietuvos dailės gyvenime jis pasirodė tik 1987- aisiais, o pirmąją personalinę parodą tesurengė 1990 metais. E. A. Cukermano kūrybos sąsajos su dabartine lietuvių daile yra silpnos. Dailininkui svetimas lietuvių tapytojų jausmingumas, agrariška mastysena, tam tikras plastinis nesantūrumas. Jam artimi kai kurie XX a. Vakarų Europos ir Amerikos dailės reiškiniai. Tačiau pabrėžtina tai, kad Cukermano kūryba yra labai autentiška ir savita. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dailininko kūriniuose, be faktūrų, daugiau nieko ir nėra, kad juose nieko nevyksta: blyškios spalvos, kelios „prigesintos“ jų dėmės, nekontūruoti plotai, jokio konkretaus motyvo ar jo fragmento. “Man abstrakcija yra natūralus kalbėjimo būdas”. Tapytojas nesamprotauja apie darbų turinį, apie tai, “kas vyksta”, tik trumpam stabteli ties forma, ties tuo, “kas veikia”. Jam svetima paveikslo, kaip lango į regimąjį ar pramanytą pasaulį, koncepcija. “Įgimtas antiiliuziškumas priešinasi bet kokioms užuominoms į klasikinę perspektyvą, tūrių modeliavimą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!