Etnometodologija politinės komunikacijos kontekste

Socialinė sąveika – viena svarbiausių sociologijos tyrimo sričių; ji apima žmonių veiksmus ir atoveiksmius, jungia ir skaido, bendrai kalbant, yra viena esminių visuomenės struktūrų formavimosi priežastimi. Žmonių bendravimas yra įvairiapusis, todėl ir tirti jį galima įvairiais aspektais. Pagrindinis būdas – tai skaidymas į mikro ir makro lygį: jie glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą. Šiuose lygmenyse galima taikyti socialinės sąveikos teorijas. Etnometodologija, kaip viena iš socialinės sąveikos teorijų, ypatinga tuo, jog jos tyrimo objektas yra neapčiuopiamas, nepamatuojamas, bet jaučiamas. „Etno-“ duoda užuomina, kad šiai teorijai svarbus žmogus, kaip bendruomenės narys, su savo vertybėmis, normomis, taisyklėmis, lūkesčiais, apskritai – pasaulio suvokimu.
Šio darbo tikslas – apžvelgti etnometodologijos, kaip vienos iš socialinės sąveikos teorijų, būdingiausius bruožus ir pritaikyti juos politinės komunikacijos kontekste.
• pritaikyti etnometodologijos teoriją politinės komunikacijos procesuose.
Šis darbas – tai glausta etnometodologijos sampratos apžvalga, pritaikyta politinės komunikacijos dalyvių socialinės sąveikos procesams paanalizuoti.
Plėtojant darbą būtų tikslinga panagrinėti socialinę politinės komunikacijos dalyvių sąveiką etnometodologiniu aspektu ne tik iš teorinės, bet ir iš praktinės pusės.
Darbe daugiausia remtasi H. Garfinkel‘io etnometodologijos tyrimo metodu. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, bibliografinių nuorodų sąrašas. Darbo apimtis – 14 puslapių, jame yra 1 lentelė, 1 paveikslas. Bibliografinį aprašą sudaro 6 šaltiniai.
1. SOCIALINĖS SĄVEIKOS SAMPRATA
Remiantis žymiu šiuolaikiniu sociologu A. Giddens‘u, socialinę sąveiką galima apibrėžti kaip „procesą, kuris apima mūsų veiksmus ir atoveiksmius, bendraujant su aplinkiniais žmonėmis“ [2, 88]. Įvairios socialinės sąveikos formos ir jų susidarymo būdai yra sociologijos tyrimo dalykas. „Tokios sąvokos, kaip socialinė organizacija, bendrija, sąjunga, visuomenė, globali visuomenė bei daugelis kitų, yra tik abstraktūs terminai, žymintys įvairias egzistencinio buvimo – prasminio žmonių bendravimo – formas“ [1, 63].
Pats priešdėlis „są-„ parodo, kad yra jungtis tarp individų veiksmų, o tai reiškia, kad žmonių veiksmai tampa prasmingi tik tuomet, kai juos įprasmina tam tikros socialinės sąveikos formos. Individų sąveikos – tai visuomenės egzistavimo požymis. Jos atsiranda tiek dėl atsitiktinių, tiek dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!