KAIP EKONOMINĖS, POLITINĖS IR KULTŪRINĖS GLOBALIZACIJOS REIŠKINIAI KEIČIA LIETUVIŲ TAUTINĘ TAPATYBĘ

Globalizacijai yra metami įvairiausi kaltinimai – nuo vietinių gamintojų žlugdymo iki kultūrų sunaikinimo. Dažnai šie kaltinimai yra nepagrįsti ar net visiškai klaidingi. Lietuvoje, kuri kol kas globalizacijos dėka pasiekė nemažai teigiamų rezultatų, viešojoje erdvėje neretai sutinkama nuomonė, kad globalizacija yra neigiamas procesas, neigiamai veikiantis ekonomiką ir kitas gyvenimo sritis. Ekonomikoje globalizacija nusako pokyčius pasaulio ir regionų ekonomikoje, kylančius dėl laisvo (finansinio, žmogiškojo ir kitokio) kapitalo judėjimo, intensyvios tarptautinės prekybos, kultūrinių ir kitokių mainų. Reikia pripažinti, kad būtent ekonominė globalizacija padėjo sumažinti skurdą pasaulyje: žmonių, gyvenančių žemiau ekstremalios skurdo ribos, t.y. mažiau nei už vieną JAV dolerį, nuo 1980 m. sumažėjo 200 mln., nors žemės gyventojų skaičius išaugo 1,8 mlrd. Vieniems žmonėms dėl globalizacijos yra geriau, kitiems – blogiau. Geriau gali būti dėl pavyzdžiui sumažėjusių kainų (vartotojams), išaugusių galimybių (karjera) ir pan. Blogiau gali būti, dėl konkurencijos suintensyvėjimo (įmonių savininkams), būtinybės keisti darbą (darbuotojams). Dažniausiai teigiami globalizacijos aspektai, ypač sumažėjusių kainų pavidalu, paliečia didelį kiekį žmonių, tuo tarpu neigiami aspektai koncentruojasi mažesnėje žmonių grupėje, pvz., atleistų iš darbo dėl etatų mažinimo. Globalizacija, kaip ir bet koks kitas naujas reiškinys, padidina rizikos laipsnį, kurį patiria ekonomine veikla užsiimantis individas. Reikia pripažinti, kad dauguma žmonių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime rizikos nemėgsta ir rizikingus dalykus priima labai atsargiai. pvz., daugelis iš mūsų būtų kur kas labiau linkę rizikuoti loterijoje, kurioje bilietas kainuoja du litus, o ne du šimtus litų (net jei antroje loterijoje laimėjimai būtų vidutiniškai šimtą kartų didesni. Svarbiausiais psichologinis veiksnys, sukeliantis neigiamą požiūrį į globalizaciją, yra rizikos padidėjimas.
Lietuva ekonomiškai yra labiau globalizuota nei politiškai ar socialiai. Kitaip tariant, Lietuvos ekonomika veikia žymiai labiau globalizuotame pasaulyje nei kitos gyvenimo sritys (gal tai iš dalies ir paaiškina tokių pareiškimų atsiradimą). Remiantis KOF globalizacijos indekso duomenimis, Lietuvos ekonominė globalizacija lenkia Lietuvos socialinę ar politinę globalizaciją. Be abejo, žemus rodiklius iš dalies galima paaiškinti kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!