Politinės sociologijos santrauka

1. Politinės sociologijos objektas ir dalykas. Pagrindinės kategorijos.
Politinė sociologija yra sociologijos šaka, tirianti socialines jėgos paskirstymo visuomenės viduje ir tarp jų priežastis ir pasekmes, taip pat socialiniais bei politiniais konfliktais, vedančiais į jėgos paskirstymą. Politinė sociologija tiria nepolitines politikos determinantes bei nepolitines politinių institucijų ištakas. Tarp politinės sociologijos tyrimo objektų yra revoliucijų ir režimų pasikeitimo priežasčių analizė, rinkėjų elgesio demokratinėse valstybėse tyrimai. Politinė sociologija domisi ir politinėmis partijomis kaip socialinėmis struktūromis ir ryšiais tarp partijos narių ir lyderių .
Politinės sociologijos ištakas galima rasti XIX a., o M. Weber jau laikomas politinės sociologijos klasiku.
Pagrindinis politinės sociologijos dėmesys skiriamas valstybės, institucijų, kurios turi legitimią jėgą tam tikroje teritorijoje bei didžiausią vientisą valdžios koncentraciją visuomenėje, aprašymui, analizei ir aiškinimui. Nors valstybė yra pagrindinis studijų objektas, tačiau politinė sociologija plačiau domisi įvairių visuomeninų grupių kovai dėl valdžios, socialiniams konfliktams, neviešoms funkcijoms ir neformaliems politikos aspektams.
2. Politinės sociologijos vieta socialinių mokslų sistemoje. Pagrindinis politinės sociologijos dėmesys skiriamas valstybės, institucijų, kurios turi legitimią jėgą tam tikroje teritorijoje bei didžiausią vientisą valdžios koncentraciją visuomenėje, aprašymui, analizei ir aiškinimui. Politinės sociologijos tyrimo laukas apima politinę sistemą bei galbūt ir kiek daugiau. Jei politikos mokslas daugiausia domisi vyriausybės sąranga, viešojo administravimo mechanizmais, tokiomis formaliomis politikos sritimis kaip rinkimai, viešoji nuomonė, spaudimo grupės ir politinis elgesys, sociologinė politikos fenomeno analizė daugiau domisi ryšiais tarp politikų, socialinių struktūrų, ideologijos ir kultūros. Nors valstybė yra pagrindinis studijų objektas, tačiau politinė sociologija plačiau domisi jėgos šaltinių ir jėgos panaudojimo, valdžios ir įtakos visiems socialiniams konfliktams studijomis.
3. Bendrosios, specialiosios ir šakinės sociologijos teorijos.
4. Žinių lygiai ir jų taikymo ypatumai.
Politinėje sociologijoje yra naudojami du žinių lygiai: teorinės žinios ( t.y sociologijos teorijos, hipotezės, tipologijos) ir empyrinės žinios (t.y statistiniai duomenys, faktai, klasifikacijos). Metodai gali būti taikomi pagal: taikymo mąstą, žinių lygį ir tyrimo etapus. Tyrimai gali būti taikomi pagal : žinių pobūdį ir tyrimo orentaciją.
5....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!