Estetika ir menas kasdienybėje

Estetika — žemesnioji pažinimo forma, kuomet mes pažįstame pojūčiais. Muzika atpažįstama per klausą. Estetika – meno filosofija; grožio ir meno teorija. Ji nagrinėja grožio ir meno problemas.
2. grožio kriterijų taikymas ir jų laikymasis, pvz., elgesio estetika.
XIX a. estetikos specialistai sutarė, jog estetinis patyrimas turi būti atskirtas nuo kasdienio ir mokslinio patyrimų.
Meninis (Estetinis) patyrimas
Mokslinis patyrimas
* Novatoriškas;
* Dviprasmis ar daugiaprasmis (pvz.: meno kūrinyje paliekama vieta žiūrovui)
* Heterogeniškas, įvairialytis
* Globalus
* Ritminis, kuris nebūtinai turi loginę seką
* Dramatinis (jei šiandien menininko paveikslai geri, tai nereiškia, kad jie bus geri rytoj)
* Taip pat novatoriškas;
* Skaidrus (matematinė, fizikinė formulė)
* Homogeniškas arba vienalytis
* Specifinis (specializuotas) (fizika kalba apie vieną dalyką, biologija – apie kitą)
* Linijinis (Sekvencinis- susideda iš skirtingų grandžių, einančių viena po kitos)
* progresyvinis (kiekvienas žmogus progresuoja, kaupdamas žinias)
Situacija keičiasi XX a. nebuvo aktualu atskirti estetinį patyrimą nuo mokslinio. Atrandama daug panašumų tarp meninio (estetinio) ir kasdieninio patyrimų.
• Kasdienybės objektai paverčiami muziejiniais eksponatais (pisuaras)
• Kuriamas ne objektas, o žiūrovo žvilgsnis
• Visa meno vertė yra ne objekte, o procese (Hapeningas, performansas – Žmonės išsivolioja dažuose, paskui voliojasi ant lapo lakštų)
• Meno ekspozicijos išsiplečia ir peržengia muziejų ribas
• Meno formos susiliejo su kasdienybe, sunku atskirti, kur yra menas, o kur ne.
2. Pamatinės grožio teorijos
2.1 Sofistų grožio samprata
Pirmą kartą meno ir grožio samprata pradėta nagrinėti sofistų filosofijoje. Sen. Graikijoje egzistavo Sofistų mokykla (sofstika 〈gr. sophistikē – gudravimo menas〉: 1. Senovės Graikijoje – auklėjimo, švietimo ir filosofijos kryptis, sukurta sofistų V a. pr.m.e.; jai būdinga individualizmas, religinių ir etinių vertybių bei visuomeninės santvarkos kritika; sofos - išminčius)
• Sofistai – ulitaristai – sako, jog gražu tai, kas naudinga. Grožios akys yra tos, kurios gerai mato.
• Sofistai – hedonistai – akcentuoja malonumą, gražu tai, kas malonu. Visi jausmai teikia malonumą. Grožis teikia pramogą
Sofistai įvedė kalokogatijos sampratą (kalos – gražus; agathos - gėris). Taigi kalokogatija – gėrio ir grožio vienovė. Grožis negali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!