Estetika ir grožis

Estetika – meno ir grožio teorija. Aisthesis – jutiminis suvokimas. Jei mes suvokiame, mes esame estetai. Pirmasis pavartojo terminą 1735 m. A. Baumgarten. Estetika – menas ir grožis. 2 tipų suvokimas ir pažinimas: estetinis ir loginis. 1750 m. bandė parašyti kūrinį “Estetika”, bet nebaigė. I bandymas. Senovės graikai, kalbėdami apie meną vartojo technė terminą – tai menas ir amatas. Grožio koncepcijos ėjo atskirai nuo technė ir juo atskirai. Viduramžiais irgi nėra juos vienijančios disciplinos.
Naujieji laikai pasižymi estetizacija. Renesansas yra ehtinio meno laikai, o naujieji laikai įtvirtino estetiką. Naujieji laikai estetinį žodyną panaudoja žmonių pschinės būklės aprašymus. XIX a. estetikos savoka tapo tokia plati, kad ją reikėjo atskirti nuo kitų. Bandyta atskirti estetinį patyrimą nuo kasdieninio ir mokslinio patyrimų. Langvai susitv. Su kasdieniniui – jis yra monotoniškas. Kiti 2 – kuribiški. Domino, kuo estetika pat. skiriasi nuo mokslinio. Yra schema, kurios autoriai-pozityvistai: 1) mokslinis patyrimas – vienaprasmis; estetinis – daugiaprasmis. Tai pozityvi savybė. 2) mokslinis - specializuotas, nukreiptas į vieną sritį. Estetinis globalus, kiekvienas menininkas turi specializuotas, bet čia turima omenyje suvokėjo pozicija – t.y. net nepasiruošęs suvokėjas ką nors supras. 3) mokslinis – progresyvinis, jo žinios kaupiamos geometrine progresija. Estetinis – ritminis, sudėliotas į ritmines grupes, nebūtinai auga geometrine progresija. 4) mokslinis – sekvencinis, sudėliotas iš logiškai tarpusavyje susijusių žingsnių, griežtai reglamentuotų. Estetinis – dramatinis, turi t.t. meno kompozicijų, turi daugybę įmanomų komponavimo formų. Lengvai susitvarkyta su atskyrimu.
1) XIX a. pab. – XX a. pr. Kasdienybės objektai įtraukiami į muziejų sferas. Daugybė XX a. krypčių naudoja šią strategiją. (Diušampo “Pisuaras”) – eksponuojamas kasdienis subjektas, priverčiant į jį pažvelgti spec. atžvilgiu. Provokacijos, atsitiktiniai kasdieniai objektai.
2) Muziejinės erdvės persikelia į kasdienines. Šiuolaikinis muziejus – jaunas darinys. Viduramžių muziejaus nebuvo, tik daiktų kaupimo metodikos. Muziejus – nebe uždara teritorija, kur yra idealios sąlygos, o iškeliamos į miesto gatves (pvz.: sostinės dienos).
3) Menas ima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!