ES struktūrinių fondų parama žemės ūkiui Lietuvoje

Nuo senų laikų žemės ūkio verslo šaka istoriškai išliko viena reikšmingiausių ūkio šakų Lietuvoje, turinti esminės įtakos ekonominiams, socialiniams, etnokultūriniams bei gamtosauginiams procesams. Pasak K. Ališausko ir kt. (2012), žemės ūkio reikšmę Lietuvos ūkiui didina žemės ūkio tradicijos bei palankios gamtinės sąlygos; tokia padėtis teikia geras perspektyvas šalies ekonominei ir žemės ūkio plėtrai. Tačiau būtina pabrėžti, jog siekiant sėkmingai plėtoti šią sritį būtini materialiniai ištekliai, modernizavimui ir plėtrai – didelės investicijos. Bene svarbiausias derybų objektas Lietuvai stojant į Europos Sąjungą buvo žemės ūkis. Žemės ūkis yra labai intensyviai reguliuojama bei pagrindinė iš ES biudžeto remiama ekonominės veiklos sritis (V. Vilpišauskas, 2003).
Integracija į ES buvo bene svarbiausias Lietuvos užsienio politikos strateginis tikslas ir Lietuvai tapus šios sąjungos nare, ji gavo galimybę naudotis ES teikiamais privalumais. ES struktūrinės paramos fondai skirti žemės ūkiui visų pirma siekia padėti prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų, kurios vis dar ryškios Lietuvoje. Gaunama parama žemės ūkiui ypatingai svarbi, kadangi parama skiriama iš struktūrinių fondų suteikia galimybę Lietuvai lengviau konkuruoti su kitomis šalimis, skatina žemės ūkio verslo plėtrą, didina gyventojų užimtumą bei technologijų plėtrą, jų modernizavimą, tuo pačiu gerina Lietuvos ekonominę situaciją.
Būdama ES dalimi Lietuva, anot V. Pukelienės (2008), derina žemės ūkio strategiją su ES tikslais ir gauna paramą žemės ūkiui, kuri skirstoma atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, Europos Bendrijos kaimo plėtros gaires, nacionalinius dokumentus. Struktūrinių fondų parama Lietuvos žemės ūkiui ypač svarbi dėl kelių aspektų: daugiau nei pusė Lietuvos teritorijos – žemės ūkio paskirties žemė, kaimiškose vietovėse gyvena trečdalis šalies gyventojų, daugelis jų verčiasi žemės ūkio veikla, žemės ūkio sritis sukuria apie 8 – 10 % BVP, o šios srities produkcija užima beveik penktadalį šalies eksporto. Būtina pabrėžti, kad žemės ūkis – visuomenės ekonominės ir socialinės gerovės veiksnys, tad stiprinant žemės ūkio gamybinę bazę, plėtojant infrastruktūrą, modernizaciją taip pat gerėja ir kaimo žmonių gyvenimas. Galima teigti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!