ES plėtra

Dar prieš savo pradžią istoriniu vadintas 2002 gruodžio 12-13 d. įvykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas Kopenhagoje baigė penkerius metus (arba trejus – Helsinkio grupės atveju) trukusias Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių derybas dėl narystės ES. Narystės sutartys, kurias, kaip laukiama, 2003 balandžio 16 d. Atėnuose pasirašys valstybės kandidatės ir ES padės galutinį tašką jų integracijos į ES istorijoje ir nuo 2004 gegužės 1 d. ES papildys dešimt naujų narių.
Šių istorinių įvykių kontekste pakankamai mažai pastebėtas ir dabar jau beveik neanalizuojamu lieka klausimas – o kodėl visgi Europos Sąjunga nusprendė plėstis į Vidurio ir Rytų Europą. Plėstis, apimant pakankamai neturtingas valstybes, atrodo pakankamai rizikinga užduotis didžiausiam pasaulyje regioniniam blokui, kuris sau kelia tikslą užtikrinti savo narių gerovę.
Minėtosios koncepcijos atspindi valstybių kandidačių interesus, tačiau nesugeba paaiškinti kodėl ES valstybės narės sutiko su plėtra. Šiame kontekste netinka ir vieno populiariausių Europos integracijos tyrinėtojų A.Morawciko siūlomas liberaliojo tarpvyriausybiškumo modelis. Morawciko modelyje kertinę vietą užima racionalumo elementas, valstybės pateikiamos kaip racionalūs aktoriai, siekiantys maksimizuoti savo naudą. Tuo tarpu, net paviršutiniško žvilgsnio į pagrindinius ES-15 ir valstybių kandidačių rodiklius pakanka siekiant paneigti plėtros ekonomines racionalijas.
VRE šalyse gyvena apie 28 % ES gyventojų, tačiau jos sukuria tik 5 % ES BVP, turi 42% žemės ūkio naudmenų, tačiau gamina tik 30% žemės ūkio produkcijos ir pan. Atsižvelgiant į kertinius ES principus (užtikrinti sanglaudą) tokie skaičiai reiškia didžiules išlaidas biudžetui; neesant reformos, įvairiais skaičiavimais nuo 20 iki 66%.
Net Morawciko kaip papildoma sąlyga akcentuojami geopolitiniai interesai negali paaiškinti ES sprendimo plėstis, nes iš esmės ES įtakos kandidatėms niekas nekvestionavo, o ir pati plėtra išbalansuos dabartinį status quo ES viduje, tikėtina, Vokietijos naudai.
Net ir su kaimynyste susiję argumentai (nauda iš išsiplėsiančios tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo, padidėjęs dabartinių ES pasienio valstybių saugumas, istoriniai ir kultūriniai ryšiai) yra toli gražu nepaknakami bandant paaiškinti kodėl visgi plėtrą palaikė tokios valstybės kaip D.Britanija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!