Darni ekonomikos plėtra

Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau kalbama apie darnaus vystymosi svarbą, būtinybę siekti darnaus ekonominio vystymo, kuris nedarytų žalos aplinkai, nesekintų gamtinių išteklių ir nedidintų įtampos visuomenėje. Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, yra pasirinkusi darnaus vystymosi kelią. Pagrindinės šio kelio nuostatos buvo suformuotos 1992 m. Rio de Žaneire Jungtinių Tautų surengtoje pasaulio viršūnių konferencijoje priimtoje Deklaracijoje. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija ir suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes siekti visuomenės gerovės dabarties ir būsimosioms kartoms. Tokia ilgalaike visuomenės vystymosi ideologija Lietuvoje turėtų būti remiamasi tiek rengiant visų ūkio šakų vystymo strategijas ir programas, tiek priimant bei įgyvendinant konkrečius sprendimus.
Darni plėtra - tai tokia plėtra, kuri patenkina dabartinio laikmečio poreikius, nesudarydama pavojaus būsimoms kartoms patenkinti savuosius, taip pat nedarydama didelių nuostolių gamtiniams ištekliams. Dėl to labai daug dėmesio ir pastangų reikia skirti naujiems geriausiai prieinamiems gamybos būdams diegti, žinių ekonomikai ir žinių visuomenei kurti integruojant švietimą ir mokymą į visas ekonominio vystymo sritis. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui.
Nors specifinis terminas plėtra yra pokarinių laikų fenomenas, bet tai, ką jis atspindi – pažanga, modernizmas, technologijos, augimas – buvo būdinga Vakarams nuo septyniolikto šimtmečio. Pačios diskusijos apie ekonominio augimo ir aplinkos santykį irgi yra ilgametės, daugiašaknės, sudėtingos ir greičiausiai iš esmės neišsprendžiamos. Šių ginčų pradžia dažniausiai yra nukeliama į Thomas Robert Malthus idėjas, išdėstytas jo žymiajame poleminiame pamflete „Apybraiža apie gyventojų skaičiaus principą, kaip būsimos visuomenės tobulino veiksnį“(1798 m.), ryškiai disponavusias su Adam Smith „Tautų turte“ (1776 m.) išsakytomis idėjomis apie būtinybę užtikrinti ekonominio augimo nepertraukiamą procesą, kurį klasikinės ekonominės teorijos pradininkas vadino „progreso būkle“, aiškia stagnaciją – „stacionarią būklę“ – laikydamas „niūria“ perspektyva žmonijai. Tačiau ekonominės plėtros ribos be abejonių visada rūpėjo žmonijai.
Jau dauguma ekonomistų klasikų, tvirtai besilaikančių idėjos, kad visuomenė iš prigimties vystosi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!