Ekonomikos priešistorė ir ekonomikos mokslo raida

Šių dienų visuomenė neatsiejama nuo ekonomikos sąvokos. Masinėse informavimo priemonėse vienos populiariausių temų yra būtent ekonomikos. Tačiau kas yra ekonomika? J. Čičinsko ir N. Klebanskajos vadovėlyje „Ekonomika ir verslas“ apibrėžiama: „Ekonomika yra visuomenės (socialinis) mokslas, aprašantis ir tyrinėjantis, kaip visuomenė renkasi naudoti nepakankamus išteklius, kad patenkintų neaprėpiamus poreikius“ [ 2, 11 ]. Taigi šių dienų ekonomika suvokiama kaip mokslas apie visuomenės daromus pasirinkimus. Tačiau ne paslaptis, kad istorijos bėgyje ekonomikos samprata keitėsi. Išsiaiskinę, kaip šį mokslą ir jo dėsnius suprato praeities mokslininkai, galėsime geriau suvokti ekonomikos paskirtį mūsų visuomenėje. Taigi kaip kaip kito ekonomikos samprata ir kada ekonomika tapo mokslu? Į šiuos klausimus mėginsime atsakyti referate.
Ekonomikos terminas kildinamas iš graikų kalbos (gr. oikonomikē – ūkininkavimas, ūkininkavimo menas). Tačiau jokiu būdu negalime teigti, jog ekonomikos mokslas gimė senovės Graikijoje. Labiau tiktų sakyti, kad senovės Graikijos mąstytojų idėjos davė pagrindus vėlesniam ekonomikos mokslo atsiradimui [ 4, 22 ].
Vienas žymiausių mąstytojų, skleidusių ekonomikos, kaip filosofijos atšakos, idėjas, buvo Aristotelis (Aristoteles). Bene reikšmingiausia jo idėja – ekonomikos ir chrematistikos priešinimas bei savotiškas bandymas analizuoti kapitalą. Ekonomiką Aristotelis supranta, kaip natūralią ūkinę veiklą, susijusią su gyvenimui reikalingų produktų, vartojamųjų verčių gaminimu. Ji apima ir mainų sritį, tačiau tik tiek, kiek reikia asmeniniams individo poreikiams patenkinti. Tuo tarpu chremantistika (paties Aristotelio sugalvotas žodis, neprigijęs naujose kalbose) – tai gebėjimas įdėti ir kaupti kapitalą [ 1, 26 ]. Taigi Aristotelis išskiria naują terminą, kuris būtų šių dienų ekonomikos mokslo dalis. Tiesa, mąstytojo ekonomika apsiriboja siauru nagrinėjimo lauku. Jos objektas – individas ir pastarojo pasirinkimai. Tačiau būtent nuo tokio siauro pažiūrų lauko filosofinė ekonomika pradėjo ekonomikos teorijos plėtrą [ 4, 23 ].
Viduramžiais ekonomika neturėjo tokių paskatų tobulėti, kaip senovės graikų mąstytojų laikais, nes iki XVII a. visi atradimai buvo atliekami remiantis prigimtinės teisės teorija, nenuklystant nuo Bažnyčios įsakymų. Tačiau net šiuo laiku visuomenė diskutavo apie tokius ekonominius dalykus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!