Norint nagrinėti elipsometriją, reikia šiek tiek prisiminti optikos kurso. Panagrinėkime sudėties išdavą dviejų skersinių šviesos bangų, poliarizuotų dviem statmenomis kryptimis, turinčių įvairias amplitudes ir tam tikrą fazių skirtumą. Panašus atvejis eksperimentu lengvai gaunamas šiuo būdu. Tam tikro bangos ilgio šviesą, praleistą pro poliarizatorių, t.y. linijiškai poliarizuotą, toliau praleiskime pro d storio kristalinę plokštelę, išpjautą iš vienaašio kristalo lygiagrečiai optinės ašies, taip, kad spindulio kryptis būtų statmuo paviršiui. Praėję pro plokštelę, viena kryptimi, bet įvairiais greičiais sklis du spinduliai, poliarizuoti dviem viena kitai statmenomis kryptimis, kurias įprasta vadinti kristalinės plokštelės pagrindinėmis kryptimis. Viename iš šių spindulių elektriniai svyravimai nukreipti išilgai ašies, t.y. nepaprastas spindulys, kurio lūžimo rodiklis ne, o antras – statmenai ašiai – paprastasis spindulys, kurio lūžio rodiklis n0.
Praėję pro plokštelės storį d, šie spinduliai įgauna eigos skirtumą (n0 – ne)d. Taigi paprasto spindulio fazė atsiliks kampu
. (3)
Dviejų statmenų svyravimų, turinčių įvairias amplitudes ir tam tikrą fazių skirtumą, susidėjimo duoda elipsinį svyravimą, t.y. svyravimą, kuriame atstojamoji vektoriaus aprašo elipse tuo pačiu cikliniu dažniu ω, kuriuo vyksta pradiniai svyravimai.
Iš tikrųjų svyravimai spinduliuose pro plokštelę bus
, (4)
. (5)
pertvarkę šias lygtis gautume elipsės lygtį
. (6)
Elipsės forma ir jos orientacija ašių atžvilgiu priklauso nuo α ir φ reikšmių. Tokiu būdu einant linijiškai poliarizuotai šviesai pro kristalinę plokštelę, gaunama šviesos banga, kurios vektorių E ir H galai aprašo elipsę. Tokia šviesa vadinama elipsiškai poliarizuota.
Jei sklindant šviesos bangai elektrinio vektoriaus virpesių kryptis netvarkingai kinta, t.y. bet kuri jo kryptis statmenoje bangos sklidimui plokštumoje vienodai tikima, tai tokia šviesa vadinama nepoliarizuotąja arba natūraliąja. Jei vektoriaus virpesiai griežtai fiksuoti viena linkme, šviesa vadinama tiesiai poliarizuota.
Šviesos sklidimo krypčiai statmenoje plokštumoje elektrinis vektorius laisvai pasirinktame taške O (1 pav.) tam tikru laiko momentu su laisvosios koordinačių sistemos ašimi x sudaro tam tikrą kampą , vadinamą azimutu. Natūraliosios šviesos vektorius laiko bėgyje netvarkingai keičia savo kryptį ir didumą, jo azimutas lygiaverčiai...
Šį darbą sudaro 1045 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!