Elektroninės komercijos (bankų) mokomųjų (virtualių) Internet sistemų analizė

ĮVADAS Šiuo metu apie elektroninę komerciją žino kiekvienas - tai prekių pirkimas per internetą. Kai kas elektroninę komerciją tapatina su apmokėjimu kreditinėmis  kortelėmis per Internetą. Todėl sako - pas mus nėra mokėjimo kortelėmis per Internetą, tai kokia čia elektroninė komercija. Turbūt iš populiarių straipsnių dažnai sutinkama nuomonė, kad elektroninė komercija tai prekių pardavimas gyventojams. Kaip pasakė kartą vienos didmeninės įmonės vadovas “Mes neprekiaujame, todėl mums ir e-komercijos sistema nereikalinga”. Aišku, jis turėjo galvoje prekybą internetu su gyventojais. Tačiau praktiškai didžioji dalis elektroninės komercijos pasaulyje apyvartos tenka didmeninei prekybai ir žymiai mažesnė dalis - mažmeninei. Iš to matosi, kad elektroninė komercija visų pirma aktuali didmeninės prekybos įmonėms. Kad tokia sistema naudinga didmenininkams matosi ir iš stambiausio Lietuvoje kompiuterinės įrangos prekiautojo - GNT Lietuva pavyzdžio, kuris pirmas įsidiegęs elektroninės komercijos sistemą smarkiai aplenkė savo konkurentus. Nors pasaulyje per internetą prekybos apimtys pasiekė milijardus dolerių, Lietuvoje vis dar į elektroninę komerciją žiūrima atsargiai. Kai kas kažkada atsimena skaitęs, kad subankrutavo kelios elektroninės komercijos bendrovės, kiti mano, kad jų klientai arba neturi interneto arba nemoka juo naudotis, dar kiti galvoja, kad jų prekės netinkamos parduoti per internetą, o likusi dalis bijo dėl atsiskaitymų per internetą. Todėl elektroninės komercijos įdiegimą savo versle didžioji dalis Lietuvos verslininkų palieka ateičiai. Tuo tarpu kita dalis, progresyviai mastančių  Lietuvos verslininkų, jau sėkmingai naudojasi elektroninės komercijos sistemų teikiamomis galimybėmis ir vis labiau tolsta nuo savo konkurentų. Darbo objektas – elektroninės komercijos sistemos. Darbo tikslas – išanalizuoti elektroninės komercijos sistemas. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti elektroninės komercijos sampratą bei istoriją; 2. Išanalizuoti e-komercijos naudą, privalumus bei trūkumus; 3. Apžvelgti elektroninės komercijos ateities perspektyvas; 4. Pateikti e-komercijos sistemų teikiamą naudą gamintojams, didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonėms, paslaugas teikiančioms įmonėms; 5. Išnagrinėti populiariausias lietuviškas elektroninės komercijos sistemas ir jas palyginti; 6. Aptarti elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūrą; 7. Išsiaiškinti kaip įdiegiamos e-komercijos sistemos. Darbe atliekama internetinės duomenų bazės analizė. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir analitinė. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama elektroninės komercijos samprata, nauda bei ateities perspektyvos. Antroji darbo dalis skirta išnagrinėti populiariausias lietuviškas e-komercijos sistemas. Taip pat aprašoma elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra bei e-komercijos sistemos diegimas. Darbo apimtis yra 25 puslapiai, jame pateikiama 3 paveikslai apie pirmuosius komrcinius puslapius Lietuvoje ir 2 lentelės, kuriose palyginamos lietuviškos elektroninės komercijos sistemos. 1. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA Naujosios technologijos ir ypatingai kompiuteris ir internetas davė labai dideles galimybes sėkmingam darbui plėtoti. Kaip vieną iš jų galima išskirti elektroninę komerciją. E-komercija ir e-verslas – neseniai į apyvartą patekę terminai. Kasdien girdime pasakojimus apie interneto kompanijų sėkmę. Elektroninė komercija apibūdinama kaip prekybinių santykių forma, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja elektroniniu būdu naudodamos informacines technologijas. Elektroninė komercija gali apimti įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos sferas. Norint įžvelgti plačias elektroninių priemonių taikymo galimybes, pravartu į elektroninę komerciją pasižiūrėti keliais aspektais. Taigi pagal elektroniniu būdu bendraujančias šalis elektroninę komerciją galima skirstyti į tokias kategorijas: verslas – verslui (B2B), verslas – vartotojui (B2C), vartotojas – vartotojui (C2C). E-komercjos pavyzdžiai - elektroninės parduotuvės, aukcionai, skelbimai, virtualių daiktų pardavinėjimas, paslaugos taikant interneto technologijas, internetinės pramogos (žaidimai, loterijos).1 Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. El. komercijos tikslas – naudojant internetines technologijas pagerinti ir išplėsti verslą. Tikslui pasiekti el. versle turi būti naudojama patikimi ir tinkami serveriai, pirmaujanti programinė įranga ir tarpininkavimo (middleware) terpė, eksperto, turinčio specifines pramonės žinias, konsultacijos.2 Pereinant iš industrinės į rinkos ekonomiką, vis daugiau žmonių imasi verslo. Rinkos ekonomika skatina judėjimą, aktyvina žmones, išlaisvina jų iniciatyvą. Verslo procese svarbiausias vaidmuo tenka komercinei veiklai. Komercinė veikla apima visus su prekių bei paslaugų realizavimu susijusius procesus, pradedant rinkos tyrimu, prekių pirkimu, jų sandėliavimu, reikalingo kapitalo parūpinimu bei jo tinkamumu investavimui ir baigiant pirkėjų ir lankytojų aptarnavimu, jų paklausos tenkinimu. Šiandien elektroninė komercija praplečia tradicinę komerciją.3 1.1. Elektroninė komercija – istorija Nuo 1972 m., kai tik internetas buvo pristatytas visuomenei jis kėlė vis didesnį žmonių susidomėjimą ir skatino ieškoti alternatyvų kaip jį išnaudoti. Iš pradžių internetas buvo atsietas nuo komercijos ir netgi buvo stengiamasi tai išsaugoti. Tačiau neilgai – jau 1974 m. komercija pateko į internetą ir nuo tada virtualus pasaulis plečiasi būtent komercijos dėka. Jau tada mokslininkai suprato, jog komercija ir internetas taps neatsiejami ir kurs naujas veiklos rūšis, kitas alternatyvas.4 Elektroninės komercijos samprata kito su laiku. Pradžioje elektroninė komercija reiškė komercinių pervedimų palengvinimą elektroniniu būdu, dažniausiai naudojant EDI (Electronic Data Interchange) – Elektroninis Apsikeitimas Duomenimis – technologiją komercinių dokumentų, tokių kaip pirkimo orderiai ar sąskaitos siuntimui elektroniniu būdu.5 Vėliau į šią sąvoką buvo įtraukta „Tinklo komercijos“ sąvoka – daiktų ir paslaugų pirkimas interneto – pasaulio žiniatinklio – pagalba per saugius serverius (strmp. HTTPS – specialus serverio protokolas, kuris, norint apsaugoti vartotojus, užkoduoja konfidencialią užsakymo informaciją) su elektroniniais krepšeliais ir su elektroninėmis mokėjimo paslaugomis, tokiomis, kaip mokėjimo kreditine kortele (autorizacija).6 1994 metais, kai „Tinklas“ tapo gerai žinomas visuomenei, daugelis žurnalistų ir išsimokslinusių žmonių pranašavo, kad elektroninė komercija greitai taps pagrindiniu ekonomikos sektoriumi. Tačiau prireikė net ketverių metų, kad saugumo protokolai (tokie kaip HTTPS) būtų pakankamai gerai išvystyti ir plačiai naudojami. Tam turėjo įtakos ir „naršyklių karai“, kurie vyko būtent šiuo periodu. Vėliau, maždaug 1998-2000 metais, daug JAV bei Vakarų Europos kompanijų sukūrė savo pirmąsias internetines svetaines.7 Nors daug tikros elektroninės komercijos kompanijų per taškas.com (dot.com) žlugimo periodą (2000-2001 m.) sunyko, daugelis mažmeninikų pripažino, kad tokios kompanijos buvo užėmusios vertingą vietą rinkoje ir pačios pradėjo diegti elektroninės komercijos technologijas savo internetinėse svetainėse.8 Elektroninė komercija Lietuvoje. Jau 2000 metais įmonė "Penki Kontinentai" garsėjo ne tik ekscentrišku direktoriumi Idraku Dadašovu, bet ir savo internetiniais sprendimais, kurie buvo labai inovatyvūs. Tuo metu I.Dadašovo ilgos kalbos ir pamokymai darbuotojams sukosi apie elektroninę komerciją ir kaip ateityje ji išpopuliarės. Išėję už direktoriaus kabineto durų, ne vienas sukiojo smiliumi prie smilkinio, nes jo kalbos atrodė nerealios ir neįgyvendinamos. Deja, Idrakas Dadašovas buvo teisus. Po 10 metų Lietuvoje priviso apie 600 interneto parduotuvių, nors perkančiųjų rinka - mažesnė nei 500 000.9 I. Dadašovas jau 2000 metais labai visiems rodė ir gyrėsi vienu savo projektų - Books.lt, kuriame jau tada buvo galima pirkti knygas rusų kalba programuotojams, taip pat ir kompaktinius diskus. Books.lt turėjo ir anglišką bei rusišką versijas, o užėjus į "Penkių kontinentų" knygyną nuolat matydavosi krūvelės knygų, paruoštų siuntimui. Štai kaip atrodė puslapis 1998 metų gruodžio 5 dieną:10 Šaltinis: Elektroninė komercija Lietuvoje – istorija [interaktyvus]. (2011). [žiūrėta 2011 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!