Kursiniai darbai

Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui

10   (2 atsiliepimai)
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 1 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 2 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 3 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 4 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 5 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 6 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 7 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 8 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 9 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 10 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 11 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 12 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 13 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 14 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 15 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 16 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 17 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 18 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 19 puslapis
Internetas ir informacija. Interneto ir naujujų komunikacijų taikymas mokykloje. Pagalba mokytojui ir mokiniui 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Bendrosios technologijos katedra INTERNETAS IR InformacijA. INTERNETO IR NAUJUJŲ KOMUNIKACIJŲ taikymas mokykloje. PAGALBA MOKYTOJUI IR MOKINIUI.   Kursinis darbas ATLIKO : JOLITA PAŠKEVIČIŪTĖ IIIk., IVgr., Technologijos ir dailės spec. studentė PRIĖMĖ : DOC. K.GALKAUSKAS VILNIUS 2005 Turinys • Planas- (darbo hipotezė,tikslai, uždaviniai,)...........................................................................3 • ĮVADAS.......................................................................................................................................4 • ĮNTERNETAS..............................................................................................................................5 • Tai kasgi tas Internetas?............................................................................................................5 • Interneto istorija.........................................................................................................................7 • Interneto istorijos metraštis......................................................................................................9 • Trumpa Interneto istorija, mažiesiems ...................................................................................11 • Interneto sudedamosios dalys.................................................................................................12 • Interneto paslaugos....................................................................................................................12 • Interneto IP adresai.....................................................................................................................13 • Interneto tarnybos.......................................................................................................................13 • Interneto domenai.......................................................................................................................14 • Pavojai slypintys Internete. Virusai...........................................................................................14 • Interneto pritaikymas mokykloje. Naujas mokytojo vaidmuo.................................................19 • Kodėl reikia naudotis Internetu?................................................................................................20 • Auksinės taisyklės apie Internetą...............................................................................................20 • Kelionė Internetu – pradžiamokslis............................................................................................20 • Elektroninė pašto dėžutė............................................................................................................21 • E-pašto etiketas...........................................................................................................................22 • Internetas – priemonė profesionaliam meistriškumui tobulinti..............................................23 • Informacijos paieška Internete...................................................................................................26 • Google. Kas tai yra?....................................................................................................................27 • Google technologija....................................................................................................................27 • Google reikšmė............................................................................................................................28 • Kodė geriausia naudotis Google paieškos sistema?...............................................................28 • Google sutvarko Internetą .........................................................................................................28 • Google įgalina vartotojus ieškoti daugiau nei milijarde tinklapių...........................................28 • Google pateikia tik tuos puslapius, kuriuose aptinka reikiamą medžigą...............................28 • Google atsižvelgia į užklausos žodžių vietą puslapyje............................................................28 • Google išankstiniai peržiūrai pateikia kiekvieno puslapio fragmentą....................................28 • Google saugo puslapius savo atmintyje...................................................................................28 • Ypatingos google savybės.........................................................................................................29 • PDF failų paieška Internete.........................................................................................................29 • Atmintyje išsaugotos nuorodos.................................................................................................29 • Panašūs puslapiai kaip google...................................................................................................30 • Nuorodų į puslapį paieška...........................................................................................................30 • Žymeklis“man sekasi“ jo reikšmė...............................................................................................30 • Internetas – „tinginių rojus“.........................................................................................................30 • Internetas, kaip vaizdinė priemonė mokykloje...........................................................................31 • Internetas skirtas mokinių pratyboms........................................................................................32 • Internetas vietoj knygos...............................................................................................................33 • Tarptautiniai projektai..................................................................................................................33 • Mokomosios programos Internete..............................................................................................35 • Tradicinė mokykla Internete. Internetinės mokyklos vizija, planai ir dabartinė situacija.......35 • Kaip naudotis internetinės mokyklos priemonėmis, ir dirbti joje.............................................36 • Elektroninė pažymių knygelė.......................................................................................................38 • Interneto pagalba moksluose.......................................................................................................38 • Kur ieškoti informacijos?..............................................................................................................38 • Kas padės pasiruošti egzaminams?........................................................................................... 39 • Iš kur parsisiusti jau parengtų darbų...........................................................................................40 • Mokinių, studentų atsiliepimai apie internetingą pagalbą moksluose......................................41 • IŠVADOS.........................................................................................................................................42 • NAUDOTA LITERATŪRA................................................................................................................43 • PRIEDAI...........................................................................................................................................44 DARBO HIPOTEZĖ - Šiame darbe aš norėčiau papasakoti apie Internetą, jo istoriją ir dabartį, bei informacijų, komunikacinių technologijų panaudojimą mokykloje. Visi žinome, kad kompiuteriai ir kitos naujovės sparčiai veržiasi į mūsų visų gyvenimą, tad manau ši tema dabar yra ypač aktuali. Apie pasaulio kompiuterių tinklą INTERNET šiandien Lietuvoje jau žino daugelis. Ir susidomėjimas juo sparčiai auga. Šis darbas – tai bus pagalba visiems, kas turi nedaug patyrimo darbe su kompiuteriniais tinklais ar dar tik nori žengti pirmuosius žingsnius į tą pilną netikėtumų Interneto pasaulį. Taip pat, pabandysime apžvelgti ir ateities e-mokyklą. TIKSLAS • Įtikinti mokinį ir parodyti jam, kad INTERNETAS, jo atsiradimas, yra labai reikšmingas reiškinys žmonijos istorijoje. • Sudominti mokinį taip, kad prieš dirbdamas su INTERNETU, jis suvoktų jo atsiradimo kelią ir plačias jo galimybes, naudotųsi juo tinkamai ir aiškiai, parodyti tinkamus kelius į Interneto platųjį pasaulį. • Pateikti vertingą medžiagą, duoti patarimų, kuriais galėtu remtis ir pedagogas ir mokinys. • Suteikti naudingų žinių, skatinti domėjimąsi naujomis technologijomis, žadinti mokinius teisingai ir greitai naudotis paieškos sistemomis. • Susipažinti su ateities vizijomis UŽDAVINIAI: • Supažindinti mokinius su Interneto atsiradimo istorija; • Suteikti mokiniams žinių apie vertingus Interneto puslapius, bei duoti galimybę jiems patiems įvertinti ir pasirinkti tinkamiausią; • Atskleisti šiuolaikinius ir dažniausiai lankomus mokinių internetinius puslapius; • Susipažinti su internetinio puslapio kūrimu; • Sudominti mokinius pasiruošti tinkamai pamokoms, Interneto pagalba; • Susipažinti su e-mokyklos vizija; • Susipažinti su pavojais slypinčiais Internete( virusai); • Apibendrinti pateiktą medžiagą atskleisti mokiniams Interneto privalumus ir trūkumus. PROBLEMA: Yra nustatyta, kad daugiau nei pusė visų Interneto svetainių yra nepadoraus turinio. Žinoma, tarp šiukšlių yra ir naudingos informacijos, tačiau ja rasti, ypač jaunesniems internautams, nėra lengva.tėvai net nežino ko jų vaikai ieško Internete, taigi mano Tikslas - parodyti artimiausią kelią į Interneto platybes, aplenkiant visą tą šiukšlyną. ĮVADAS INTERNETAS - šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių - studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas - tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas - neišsigąskite. Pirmieji žingsniai bus nedrąsūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioję po Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite... Internetas- yra labai didelis, ir čia visada kas nors vyksta. Bet jame viskas sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – juk čia pilna kompiuterių. Taigi, pirmiausia bandysiu aptarti kas yra Internetas, kaip jis tapo tokiu ir papasakosiu, Bandysiu suteikti visokeriopą pagalbą įvairaus amžiaus žmonėms. Čia ras pagalba ir mokytojas ir mokinys. Internetas vieniems – tai didžiulis informacijos lobynas, kitiems – pigi ir greita ryšio priemonė, tretiems – pramoga. Apie Internetą parašyta daugybė knygų, tačiau šio tinklo vartotojai ypač pradedantieji, susiduria su problema:“ Ką galiu pasakyti apie Internetą lietuviškai?“šiame darbe tikrai rasim atsakymą į šį klausimą. Internetas su laiko tėkme vis auga, plečiasi ir tobulėja, kiekvieną dieną jis turi vis daugiau informacijos. Internetu naudojasi milijonai žmonių, už savo pinigus prisijungę prie tinklo namuose, taip pat ir moksleiviai - nuo pradinės iki vakarinės mokyklos. Internetas - pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, programų, dokumentų bei kitokios informacijos ir įgalinanti naudoti asmeninį kompiuterį tos informacijos paieškai.Internetas teikia daugybę paslaugų, iš kurių populiariausios: hipertekstinių dokumentų skaitymas - pasaulinis Voratinklis, keitimasis laiškais - elektroninis paštas, informacijos siuntimas bylomis, konferencijos bei pokalbiai Internete. Taigi kad ir kas bebūtume – moksleivis ar studentas, artėjantys egzaminai kelia tas pačias emocijas ir mintis. Kur ieškoti reikiamos informacijos, kas gali padėti pasiruošti egzaminams? Visą tai padėsiu Jums, visą tai atskleisdama savo kursiniame darbe. INTERNETAS. Interneto istorija Tai kas gi tas Internetas? INTERNETAS – daug tarpusavyje sujungtų serverių kuriuose sukaupta daugybė įdomios informacijos. Internetas - tai ne atskiras didelis tinklas, tai tinklų tinklas. Tūkstančiai vietinių tinklų jungiasi į didesnius tinklus, pastarieji vėl susieti su kitais ir t. t.. Interneto nieks nevaldo, jis remiasi grynų gryniausia elektronine savitvarka. Vienintelis susitarimas - tinklai vienas su kitu palaiko ryšius laikydamiesi tam tikrų taiskyklių - protokolų ( TCP ir IP ). Tam, kad galėtume naudotis Internetu, turime prijungti savo kompiuterį prie vieno iš Internetą sudarančių tinklų, o tai galima padaryti naudojantis įprastinėmis telefono linijomis ( šis prisijungimo būdas labiausiai paplitęs tarp privačių asmenų), skirtinėmis linijoms, radijo ryšiu ir pan.. Internetas - pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško tinklo vartotojų. Internetas - jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus. Tai didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje, sudarytas iš daugybės mažesnių nacionalinių ir komercinių kompiuterių tinklų ir apimantis daugiau nei 160 šalių. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią oro prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkamą šuns veislę. Internete galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti įvairius miestus. Ir jokių vizijų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų savo įstaigoje, kur jie dirba, mokiniai - mokykloje ar universitete, kur mokosi. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todėl bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius.Daugelis šiuolaikinių žmonių jau Internetą prisijungia ir namuose, nes žengiant į pirmuosius žingsnius į Europos sąjungą Internetas tampa būtinas mūsų gyvenime, jame mes randame visą informaciją kurios mums labai reikia. Prisijungimas prie Interneto galimas dviem keliais:         1. Per DIAL-UP liniją (naudojant modemą).         2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją(kartu su kabelinėmis televizijomis). Internete rasite politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galėsite prieiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, surasite oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus, internete galite net apmokėti įvairias sąskaitas, nusipirkti daiktą, neišeidami iš namų, taip pat galite dalyvauti įvairiuse aukcijonuose. Pasaulinis kompiuterinis tinklas šiuo metu jungia apie daugiau kaip 62 000 tūkstančius TCP\IP ryšio protokolų dirbančių tinklu ir virš 60 milijonų vartotojų. Prie Internet tinklo prijungtų kompiuterių skaičius kasmet padidėja 2 kartus. Apie 10 % tarptautinio telefoninio srauto yra susiję su informacijos perdavimu Internet tinkle. Internet tinklo abonentai tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu (E-MAIL), turi galimybę tiesiogiai prisijungti prie bet kurio tinklo kompiuterio ir naudotis jo resursais bei gali tiesiogiai kalbėtis per kokią nors programą (mIRC, ICQ, SKYPE, YAHOO,Microsoft MSN, etc.). Klientams Internet tinklas siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę: • Naudojimasis tekstinėmis bei hypermedia (tekstas+garsas+vaizdas+video) bylomis. • Informacinės duomenų bazės. • Patogios informacijos paieškos bei pateikimo priemonės (Gopher, World Wide Web, Wais, Veronica, Archie). • Elektroninis paštas (E-Mail). • Darbas su tolimu kompiuteriu. • Bylų persiuntimas. • Interneto telefonas. • Video konferencijos. • Daugialypės informacijos tinklas. • Archyvų peržiūra. • Interneto radijas. Internetas sudaro galimybę žmonėms bendrauti nauju kokybiniu lygiu: perduoti selektyviai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Mokymo formai, kurią anksčiau vadindavo neakivaizdine, tobulinti buvo atvertos naujos perspektyvos. Naudodamiesi Internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi. Nebereikia ilgai laukti, kol bus paštu atsiųsti ištaisyti darbai ar mokymo medžiaga. Mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamera perduodamų paskaitų efektyvumą. Skirtingai nuo televizija perduodamų paskaitų, Internetinės besimokantiesiems sudaro aktyvaus dalyvavimo sąlygas, kai galima matyti ne tik lektorių, bet ir klausimą užduodantį arba savo nuomonę besakantį kolegą. Norėdamas, ir pats gali įjungti savo telekamerą ir pasirodyti auditorijai su kokiu nors pranešimu. Kadangi neakivaizdinė mokymo forma buvo dažnai kritikuojama dėl blogos kokybės, tai vengiant seno termino, kartu su nauja technologija buvo pradėti vartoti ir nauji pavadinimai - distancinis, tele, nutolęs mokymas. Nauja technologija suteikia galimybių ne tik tobulinti tradicinę, nors anksčiau ir nelabai efektyvią, mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus. Viena iš perspektyvių mokymo krypčių vadinama Internetu pagrįstu mokymusi (network based learning). Mokymosi medžiaga pateikiama WWW puslapiuose ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas. Gerai žinoma, kad vaikai mokydamiesi ir žaisdami grupėje daug išmoksta vienas iš kito. Panašiai studentai bendraudami per paskaitas, kartu dirbdami laboratorijose dažnai sužino tą, ko nepastebi lektoriaus paskaitose. Kolektyviniu darbu pasiekiamas individualių pasiekimų pagerinimas, vadinamas sinergetiniu efektu. Tradiciniame neakivaizdiniame mokyme tam tikrai nebuvo galimybių. Tačiau, Internetu pagrįstas mokymas ne tik suartina fiziškai nutolusius besimokančiuosius, bet ir padeda harmonizuoti jų pastangas laike. TAIGI, prie interneto prijungtas kompiuters – tarsi milžiniška biblioteka, o interneto naršyklė – tarsi vikri bibliotekėlė, tiek daug informacijos nerasite niekur kitur kaip internete. Interneto istorija SĄVOKOS: “Internetas” – tai paprasčiausias tinklas, numegztas iš sukabintų ir besišnekančių vienas su kitu kompiuterių. Internautai – žmonės keliaujantys po “Internetą” Gykų kalba – tai kompiuterininkų slengas – specifinė kalba, kuri vartojama kalbant apie kompiuterius ir “Internetą”. Gykai – tai žmonės, negalintys gyventi be kompiuterių ir tuo didžiuojasi. Niubis – tai pirmą kartą prie “Interneto” prisijungęs žmogus, kuris ką tik pradėjo mokytis. Interneto pradžia siekia "šaltojo karo" laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas "aplipdomas" adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps - kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraščio "Knight-Rider" straipsnį": Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti "logwin" ir žiūrėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:         "Mes parašėme "L" ir telefonu paklausėme "Ar matote L?"         "Taip, mes matome L", išgirdome atsakymą.         "Mes parašėme "O" ir paklausėme "Ar matote O?"         "Taip, mes matome O".         "Tada mes parašėme G ir ryšys nutrūko" Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET - karinių užduočių vykdymui ir ARPANET - civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesnį augimą charakterizuoja diagrama (šaltinis: www.nw.com) Interneto mazgų skaičius 1989-1997 metais. Interneto naudojimas pasaulio šalyse. Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau. Pagal įvairius šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kuria nors Interneto paslauga gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius kasmet dvigubėja.  www.nw.com1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik keliolika pasaulio šalių Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių - hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tųjų pradžioje (Tim Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta "Pasauliniu voratinkliu" (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993) tapo didžiausiu Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir greitai daugėja komercinių mazgų. Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją Internete (taip vadinami "namų puslapiai" - home pages). Interneto istorijos metraštis 1957 Tarybų Sąjungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtinį Žemės palydovą, Jungtinės Amerikos valstijos įkūrė Pažangiųjų tyrinėjimų agentūrą (ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtinti karo mokslų ir technologijų srityje. 1965 ARPA rėmėjai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudoti resursų laikinį paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje ir Q-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiai sujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketinė komutacija). 1967 ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuoti paketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas. Anglijoje įkurtas NPL duomenų tinklas. 1968 Pažangiųjų tyrinėjimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytas paketinės komutacijos duomenų tinklas. 1969 Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas. Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas (X.25 protokolo pagrindu), skirtas šių valstijų universitetų studentams. 1970 Išbandytas elektroninis paštas ir jo dėka organizuotos konferencijos. ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas su ARPANET tinklu. ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo naudoti vieningą tinklo protokolą (NCP). 1971 Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendinti elektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimai išskirstytame tinkle. 1972 Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvo pademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų ir galinės sąsajos procesoriaus (TIP). 1973 Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANET tinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B. Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet idėją. B. Kahn'as iškėlė Interneto problemą. ARPA agentūra pradėjo Interneto tyrimus. V.Cerf'as bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrėžta failų perdavimo technologija. 1974 V.Cerf'as ir B.Kahn'as pristatė straipsnį, kuriame nuodugniai aprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (Transmission Control Program -TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinė versija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimo servisas. 1976 Anglijos Karalienė Elžbieta II pirmą kartą pasinaudojo Elektroninio pašto paslaugomis. 1977 L.Landweber'is sukūrė THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100 kompiuterių tyrinėtojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimui prie serverio buvo naudojamas TELENET servisas. 1979 Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrą Kompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas (mobilusis). 1981 Įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio pašto paslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANET tinklu dar nebuvo. Prancūzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus į Minitel (Teletel) tinklą. 1982 TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose. Šis protokolas tapo pagrindiniu protokolu JAV Gynybos departamente. Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą. Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų. 1983 Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris. Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio, nes jam nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvo panaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugelis kompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuri turėjo IP programinę įrangą. Įkurtas EARN (European Academic and Research Network), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). Sukurtas FidoNet. 1984 Pristatytas domeno vardų serveris (DNS). Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1000 vienetų. 1985 Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo. 1986 Įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAV kompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienų tinklas Usenet. Ne IP tinklų kompiuteriams buvo suteikta galimybė gauti domenų adresus. 1987 Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio pašto ryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 10.000 vienetų. 1988 Pirmasis didelis sąmyšis kompiuterių tinkle. Šio sąmyšio kaltininkė - programa 'WORM' sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuterių darbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtų apsaugoti ir galėtų normaliai dirbti. Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) - pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNET tinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija, Islandija, Norvegija, Švedija. 1989 Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 100.000 vienetų. Įkurtas AARNET-Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungė Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinė Karalystė. 1990 Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet. Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Interneto paslaugų dial-up režime tiekėjas - World comes on-line (world.std.com). Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Čilė, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija. 1991 Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW. NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijoną bitų per sekundę. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas. 1992 Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų. Atsirado pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija, Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras, Malaizija, Liuksemburgas. 1993 Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov). Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Interneto radijo (Talk Radio) laidos. Jungtinių tautų organizacija prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas, Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis, Gana, Guamas. 1994 Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savo paslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras, Armėnija, Bermudai, Kinija,Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas, Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas. 1995 NSFNET sugrįžta prie savo buvusios paskirties - tyrinėjimų. Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirsto pagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradėjo teikti tradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy). Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijų paskelbti pasauliui apie save. Vatikanas prisijungė prie tinklo (www.vatican.va). Metų technologijomis pripažintos: WWW ir paieškos Internete mechanizmas. 1996 JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudoti Internetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už įprastinį. Priimtas kontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijos skleidimo. Vėliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu. Prasidėjo WWW naršyklių kūrėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencija įgalino labai ištobulinti programinę įrangą. 1997 Paskelbti oficialūs Interneto protokolų standartai. Metų technologijomis pripažintos: Push, Multicasting. Trumpa Interneto istorija, mažiesiems Pirmieji kompiuterius pradėjo naudoti JAV aviacijos ir karybos specialistai. Dar 1944 metais sukurtas pirmasis kompiuteris buvo skirtas apskaičiuoti raketų skridimo trajektorijoms. Beje, ar galite įsivaizduoti, jog šis kompiuterio „prosenelis“ užėmė daugiau negu pusę futbolo aikštės! O skaičiavimai, kuriuos buvo galima atlikti su šiuo milžinišku įrenginiu buvo visiškai paprastučiai. Tik pamanykite, su jūsų kišeniniu kalkuliatoriumi šiandien galima atlikti daug daugiau ir daug sudėtingesnių veiksmų. Vėliau kompiuteriai sparčiai tobulėjo. Netrukus jie buvo pradėti naudoti universitetuose ir mokyklose. Tačiau kompiuteriai dar daugelį metų dirbo lyg kokie vienišiai. Tai, kas sukuriama vienu kompiuteriu, buvo išsaugoma tik jo vieno atmintinėje. Tam, kad prie kitų kompiuterių dirbantys žmonės galėtų pasinaudoti šia informacija, ją reikėdavo išsaugoti specialiuose išoriniuose įrenginiuose. Po to, nugabenus šiuos įrenginius prie kito kompiuterio, informaciją vėl reikėdavo specialiai perkelti į jo atmintinę. Tuo metu informacijai perkelti naudoti prietaisai taip pat buvo nepalyginamai didesni už dabar dažnai naudojamas kompaktines plokšteles. Todėl taip atsiskyrėliškai dirbti buvo labai nepatogu. Maždaug po 20 metų vienam JAV projektuotojui šovė į galvą puiki idėja. Jis sugalvojo laidais sujungti savo institucijos kompiuterius ir taip leisti jiems „bendrauti“. Tai buvo labai panašu į mažą vietinį telefono tinklą. Tik laidais „bendravo“ ne žmonės, o kompiuteriai ir informacija buvo perduodama ne balsu, o specialiai tam sukurta ženklų kalba. Ji vadinama duomenų perdavimo ir valdymo protokolu (TCP/IP). Sumanymas buvo tikrai nuostabus. Todėl netrukus kitos organizacijos taip pat suskubo jungti laidais savo kompiuterius į panašias atskiras kompiuterių grupeles. Vėliau buvo sugalvota tokiu pat būdu sujungti tarpusavyje kelių institucijų kompiuterius. Taip tinklai nuolatos plėtėsi. Tikrasis Interneto „prosenelis“ gimė tik 1984 metais. Tuomet JAV Nacionalinis mokslo fondas sukūrė vadinamą NSFNET kompiuterių tinklą. Jį sudarė penkių tuo metu labai galingų superkompiuterių centrai. Šie centrai veikė lyg telefono stotys. Superkompiuteriai vienas kitam galėjo perduoti bet kokią informaciją, o prie kiekvieno iš jų galėjo prisijungti kitų universitetų bei mokyklų kompiuteriai ar netgi jų tinklai. Taip informacija iš vienos mokyklos kompiuterio galėjo būti perduodama superkompiuteriui, o iš jo nusiunčiama į bet kurį kitą prie vieno iš superkompiuterių prijungtą kompiuterį. Šis tinklas greitai plėtėsi. Atsirado vis naujų institucijų norinčių prie jo prijungti savo nedidukus kompiuterių tinkliukus. Taip šis kažkada vos penkias institucijas jungęs kompiuterių tinklas tapo pasauliniu tinklu, kurį mes dabar vadiname Internetu. Šiandien šis pasaulinis tinklas yra apraizgęs beveik visą pasaulį. JAV, daugelyje Europos Sąjungos šalių bei kitose turtingose valstybėse jau beveik visi suaugusieji ir vaikai kasdien naudojasi Internetu. Manoma, kad 2005 metų pabaigoje juo naudosis daugiau negu vienas milijardas žemės gyventojų! Daugelis Lietuvos vaikų turbūt tikrai bent šį tą išmano apie šį pasaulinį tinklą ir kada nors mokykloje, savo ar draugo namuose pabandė po jį panaršyti. O jeigu ne, ką gi, nenusiminkite: šiandien gera proga pradėti savo pažintį su Interneto pasauliu. AR ŽINAI, KAD... - per paskutinį dešimtmetį vartotojų skaičius nuo 5 000 išaugo ir yra per 50 milijonų? - kiekvieną mėnesį prie “Interneto” prisijungia daugiau nei vienas milijonas naujų vartotojų? Interneto sudedamosios dalys: 1. Pasaulinis voratinklis. Jis pasirodė 1962 metais ir labai greitai tapo populiariausia “Interneto” dalimi. Voratinklyje gali matyti paveiksliukus, girdėti garsus ir pan. 2. Elektroninis paštas. Tai seniausia “Interneto” dalis. Pirmasis elektroninio pašto laiškas kompiuteriu buvo pasiųstas 1970 – ųjų pradžioje iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. Elektroninis paštas reiškia, kad laišką rašai vienu kompiuteriu, po to jį persiunti į kitą kompiuterį, kuriame gali jį perskaityti. 3. USENET naujienų grupės. Jos sudaro milžiniškos elektroninės skelbimų lentos dalį. Žinutes tūkstančiais temų gali skaityti ir siųsti viso pasaulio žmonės. 4. Paplepėjimas, arba “Internetu” transliuojamas paplepėjimas (Internet Relay Chat), žinomas kaip IRC, tapo labai populiari “Interneto” paslauga. Paplepėjimo kambariai panašūs į susitiko sales, kur gali susitikti ir pasišnekėti būrys žmonių. 5. FTP. Tai failų perdavimo protokolas. Juo visi pasaulio kompiuteriai gali keistis failais, pvz., parsisiųsdinti (download) programinės įrangos programą ar naujausią žaidimą. 6. “Goferis” buvo sukurtas kaip būdas rasti informaciją, sukauptą pasaulio kompiuteriuose. Jis atsirado 1991 metais Minesotos universitete. “Goferis” ieško dokumentų, į įvairius (dažniausiai universitetų ir bibliotekų) kompiuterius. Parengta pagal Ted Pedersen, Francis Moss “Internetas” vaikams. Interneto paslaugos Kiekvienas Interneto mazgas, priklausomai nuo to, kokios programos-serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvairiomis paslaugomis. Bet kuria iš šių paslaugų jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prisijungusiame prie Interneto, veiks programa - tos paslaugos klientas. Dažniausios iš jų yra elektroninis paštas, pasaulinis voratinklis WWW bei Interneto pokalbiai (IRC). Be jų dar naudojamasi Archie (failo Internete paieška pagal vardą), FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors Interneto kompiuterio į savąjį), PointCast Network (žinių transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, eksperimentuojama su garsiniu (Internet Phone) ir video ryšiu. Internetas pagal savo pradinę kūrimo koncepciją neturi centro. Jis sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai tampa Interneto potinkliais, kai prisijungia prie kurio nors jau esančio Interneto mazgo ir informacijos keitimuisi naudoja protokolą TCP/IP. Kiekvieną potinklį valdo jo savininkas pagal savo nusakytus reikalavimus. Kiekvieno tinklo viduje tie reikalavimai dažnai stipriai skiriasi. Tai gali kelti kliūčių informacijos perdavimui iš vieno potinklio į kitą. Interneto potinklius vienijančiomis organizacijomis galima laikyti InterNIC (Internet Network Information Center, Interneto informacijos centras, įkurtas 1993 metais JAV) ir Internet Society (Interneto Draugija, įkurta 1991 metais Danijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje). InterNIC rūpinasi informacijos kaupimu ir naujų narių registracija, Internet Society ruošia rekomendacijas Interneto standartams. Interneto IP adresai Pagrindinius Interneto adresavimo principus reikia žinoti, kad kiekvienu metu suprastumėt, iš kurios šalies, organizacijos kompiuterio naudojatės informacija. Kiekvienas prie Interneto prisijungęs kompiuteris turi (arba automatiškai gauna) savo unikalų adresą. Tokiam adresui skiriami 4 baitai. Tai užrašoma 4 skaičiais nuo 1 iki 255, atskirtais taškais. Pvz.: kompiuterio adresas yra 193.219.53.20. Pirmas skaičius nusako šalį, antras - sritį, trečias - mazgo numerį srityje, ketvirtas - to mazgo kliento numerį. Lietuvai skirti tokie adresai (pirmi 3 baitai): 193.219. 192-223 194.176. 205.244. 196-199 Žmogui nėra lengva įsiminti daugiaženklius skaičius, todėl susitarta žmonių bendravime naudoti raidinius užrašus - taip vadinama sričių vardų sistema (DNS, Domain Name System). Pavyzdžiui: julius.ktl.mii.lt. Čia viskas atvirkščiai - pirmiausia kompiuterio vardas, toliau skyriaus, organizacijos ir šalies vardai. Vietoje šalies kodo pabaigoje gali būti viena iš kelių santrumpų: -com - komercinė organizacija. Pvz.: yahoo.com. -edu - mokslo ir švietimo organizacija. Pvz.: ktu.edu -gov - vyriausybinė organizacija. Pvz.: www.whitehouse.gov -net - kompiuterių tinklų koordinavimo organizacija. Pvz.: omnitel.net -mil - karinė (daugiausia JAV). -org - dažniausia nevalstybinė organizacija, netinkanti nei vienai iš minėtų kategorijų. Šios santrumpos pradžioje buvo naudojamos tik JAV, dabar plinta visame pasaulyje. Vardus iš simbolinių į skaitmeninius verčia specialūs kompiuteriai - vardų serveriai (Domain Name Server). Interneto tarnybos Globalių tinklų mazgai, priklausomai nuo paties tinklo ir mazgo programinės įrangos, teikia įvairias paslaugas. Labiausiai paplitusi ir lengviausiai suprantama paslauga yra elektroninis paštas. Norint siųsti kažkam laišką, o kartu su laišku ir bet kokią informaciją, reikia turėti savo adresą ir žinoti to žmogaus, kuriam siunčiate pranešimą, adresą. Fidoneto adresai yra skaitmeniniai. Pvz.: 2:471/18.65. Pirmas ženklas - regiono numeris, toliau miesto numeris, mazgo mieste numeris ir jūsų numeris mazge. 2 reiškia Europą, 471 - Vilnius. Interneto adresas sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis identifikuoja žmogų, antra - sritį ar kompiuterį ir sritį. Įvairios kompiuteriniam paštui skirtos programos gali siųsti vien tik tekstą, tekstą su "priekaba": prijungtu bet kokiu failu, tekstą su iliustracijom ir garsu. Informacijos (failų) platinimas. Jei sukūrėte gražų kompiuterinį darbą ir norite jį parodyti visiems, galima palikti jį savo ar tolesnio mazgo tam skirtoje vietoje ir bet kas galės atsisiųsti ir įvertinti. Daugelis kompiuterinių ir kitų firmų tokiu būdu siunčia savo kūrinių papildymus, atnaujinimus, kitą informaciją. Santykinai naujas informacijos pateikimo būdas - hipertekstinė informacija. Tekste išskiriamos (pabraukiamos, nuspalvinamos) svarbesnės sąvokos, temos, spustelėję matote jų platesnį aiškinimą. Tokios nuorodos gali būti į bet kuriame Interneto serveryje esantį dokumentą. Kompiuteriniai pokalbiai. Visų kompiuterių tinklų programinė įranga leidžia tuo metu užsiregistravusiems vartotojams keistis pranešimais. Tokia paslauga labai naudinga Internete. Jūs susijungiate su savo Interneto paslaugų teikėju ir, turėdami reikiamas programas, galite "šnekėti" su bet kurioje pasaulio vietoje esančiu žmogumi, jei jis tuo metu irgi yra paleidęs analogišką pokalbių programą. Kadangi vienu metu gali norėti šnekėti labai daug žmonių, pokalbiams skirtos programos dalija pašnekesius į kanalus pagal temas ar kitokią prasmę. Taip galima aptarti kokią nors rūpimą temą (telekonferencija), o mokiniai, studentai bendraudami su daugelio pasaulio šalių bendraamžiais, greičiau supranta tų šalių papročius, geografiją, kalbą. Atskirai už šiuos pašnekesius mokėti nereikia: tai įeina į kainą, kurią jūs mokate savo tinklo mazgui. Neakivaizdinės konferencijos (Internete: Newsgroups). Tokiems įvairių temų aptarimams užtenka jūsų įprastos pašto programos: Pegasus Mail, Eudora, Internet Mail, Dmail ir kt. Jūs siunčiate pranešimą ne konkrečiam žmogui, o į kurią nors diskusijų sritį ir, jei užsiprenumeruojate, gaunate visus šios srities pranešimus. Yra sukurtos programos (News readers), leidžiančios skaityti kurios nors temos pranešimus tiesiog serveryje: Internet News (Microsoft), Messenger (Netscape). Ryšys su tolimu kompiuteriu. Tai yra Interneto specifinė paslauga. Susijungę su savo tinklo mazgu ir naudodami programą Telnet, galite prisijungti prie bet kurio tiesiogiai į Internetą įjungto kompiuterio ir naudotis šio kompiuterio resursais, jei susitariate su administratoriumi. Prisijungus jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu ir gali perdavinėti jam komandas, matyti jų vykdymo rezultatus. Interneto domenai Šalių domenų pavadinimai: AF - Afganistanas AI – Anglija AM – Armėnija AU – Australija AT – Austrija BY – Baltarusija BR – Brazilija CA – Kanada CU – Kuba CZ – Čekija DK – Danija EE – Estija FI – Suomija FR – Prancūzija GE – Gruzija DE – Vokietija GR – Graikija HU – Vengrija IN – Indija IR - Iranas IQ – Irakas JP – Japonija LV – Latvija LT – Lietuva PK – Pakistanas PL - LenkijaRO - Rumunija RU – Rusija SK – Slovakija ES – Ispanija SE – Švedija CH - Šveicarija SY – Sirija TJ – Tadžikija TR – Turkija UA – Ukraina AE - Arabų Emyratai GB - D.Britanija US – JAV UZ – Uzbekija VE – Venesuela VN – Vietnamas YU – Jugoslavija pavojai slypintis internete. Virusai. Virusai Internetas prijungia mūsų kompiuterius prie pasaulinių informacijos lobynų bei sujungia mus vienus su kitais. Iš pirmo žvilgsnio Internete viskas atrodo labai saugu, patikima, informatyvu ir t.tačiau kiekvienas žmogus, bent kažkiek giliau domėjęsis ar dažnai besinaudojantis Internetu žino ir kitą dalyką – tai pavojų. Ypač paskutiniais metais padidėjo rizika užsikrėsti kokiu nors pavojingu virusu ar leisti pilnai išnaudoti savo kompiuterį pačiam visai to nežinant. Kadangi Interneto “gerųjų” galimybių yra tiek daug, kad jų neina apibūdinti, nei vienu sakiniu, tai “blogųjų” galimybių yra lygiai taip pat daug. Kas svarbiausia, galimybės keičiasi kasdien. Jei dar prieš kelis metus kompiuterio BIOS’o sugadinimas atrodė kaip kažkokia nesąmonė ar utopija, tai dabar nuo "Černobylio" jau yra nukentėję milijonai kompiuterių. Net šiandien kai kuriems “kietiems” kompiuteristams atrodo, kad užsikrėsti virusu tik perskaičius elektroninio pašto žinutę ar peržiūrėjus Interneto puslapį neįmanoma, tačiau praktika sako kai ką kita. Žmonės, pirmieji išsiuntę elektroninę žinutę, buvo labai patenkinti, ilgai tai atrodė stebuklas, labai geras dalykas, tačiau net ir mažai Internetu besinaudojantis žmogus gali pasakyti, kad kartais ateina “neprašytų žinučių”, iš niekur. O kartais jų būna labai daug. JAV jau seniai žmonės perka įvairiausias prekes Internetu, atsiskaitydami kreditine kortele, juk tai labai patogu. O Lietuvoje (be abejo, ir kitose valstybėse) "Internautai" moka ne tik tai, jie tai pat moka nusipirkti prekių kreditine kortele, tik jiems tai beveik nekainuoja. Bet tai - tik smulkiųjų darbas, yra kietų hakerių, kurie Internetą ir kompiuterį moka nuo A iki Z, kurie sugeba įsilaužti į tokias sistemas, kur apsauga maksimali, jie sugeba ištraukti iš ten duomenis ar net juos pakeisti. O ką kalbėti, kad pasaulyje yra milijonai vargšų “Internautų”, po kurių kompiuterius knaisiojasi vos metus ar du praktikos turintys "hakeriukai". Absoliuti dauguma "įsilaužimų" į kompiuterius iš pasaulinio tinklo lieka nepastebėti. Pasak JAV federalinio tyrimų biuro (FBI), šiuo metu užregistruojami tik maždaug penki procentai nelegalaus landžiojimo po svetimus kompiuterius atvejų. Niekieno netrukdomi hakeriai patenka į bankų duomenų apdorojimo sistemas ir naudojasi kitų indėlininkų santaupomis, elektroninio pramoninio šnipinėjimo profesionalai ir šiaip mėgėjai per "Internetą" vagia slaptus naujausios produkcijos planus. Viskas šioje situacijoje būtų pakenčiama, jei būtų įstatymai, kurie šitai draustų, tačiau, deja, pasaulyje apie 200 valstybių, ir įstatymai kiekvienoje skirtingi. JAV pavojų jau suuodė ir yra jau nemažai nuveikta, tuo tarpu Europoje ir ypač rytų bei centrinėje, įskaitant Rusiją, atsirado labai daug panašius dalykėlius pamėgusių žmonių. Gali kilti klausimas, kas kaltas dėl tokių dalykų. Atsakymas – žmonės. Yra labai daug nesaugios programinės įrangos, joje pilna klaidų, labai daug nemokančių ja naudotis arba darančių klaidų konfigūruojant serverius, net “geležis” kartais turi problemų. Pagrindinė problema – blogos, nepatikimos programos. Jūs galite naudotis pačia saugiausia pasaulyje sistema, kokia nors RedHat Linux, su naujausiais papildymais ir saugiausiu konfigūravimu, tačiau jei būsite paleidę kokią nors mėgėjo parašytą programą, kokia ji gera bebūtų, tačiau “blogiukai” ras kaip ja pasinaudoti. Pagrindinės kaltininkės programos – operacinės sistemos ir dažniausiai vartojamos programos. Juk pasaulyje apie 90% vartotojų naudoja kokią nors Microsoft Windows versiją. Iš jų – 80% Windows 95 arba Windows 98, kuriose yra tiek klaidų ir “skylių”, kad be didelio vargo galima Internetu tiesiog suformatuoti kietąjį diską. Daug saugesnė yra Windows NT (3.5x arba 4.0), tačiau iš praktikos daugelis tinklo administratorių gali pasakyti, kad mėlynąsias lenteles jie pamato gana dažnai. Toliau – tokios programos kaip Internet Explorer, Outlook Express, Word, Excel. Jomis naudojantis taip pat galima daug nuveikti. Įsivaizduokite, kas gaunasi sudėjus visas programų "skyles" ir dar savo gamybos programas. Kas blogiausia, kad populiariausiu paketu (Windows 9x, IE 4.0 ar IE 5.0, kokia nors OE versija ir Office 9x ar 2000) naudojasi ne mažiau 50% vartotojų, o realiai apie 70%. Taigi atradus "skylę", galima paveikti apie 70% vartotojų. Visa laimė, kad daugelis jų naudojasi dial-up linija, t.y. Internete būna tik keletą valandų per dieną, taigi, laužėjams reikia sekti, kada “auka” Internete. Tolesnis kaltininkas – tinklo administratoriai ar prižiūrėtojai. Jei jie nepakankamai dažnai atnaujina sistemą, nepataiso populiarių "skylių", nesidomi visokiais virusais ir hakerių išmonėmis, nežinodami blogai sukonfigūruoja sistemą ar tiesiog galvoja, "kas lįs į mūsų kompiuterius”, jie neatlieka savo darbo ir labai klysta. Kaip pavyzdį galima paimti Atviros Lietuvos Fondo Interneto mazgą Klaipėdoje. Sistemą prižiūrėjo nepakankamai patyrę žmonės, todėl vienas hakeris tiesiog “nulaužė” jų serverį ir pasakė, kad kol jie jam nedaug nelimituoto Interneto “account’o” (kad jis galėtų naudotis Internetu kiek nori), jis nulaužinės jiems serverį kasdien. Teko duoti. Trečias kaltininkas – “geležis”. Prieš porą metų visus kompiuterių vartotojus sudrebino žinia apie “Pentiumo bugą”, taip liaudiškai vadino šį reiškinį pasaulyje. Pasirodo, kompanija Intel visuose savo Pentium procesoriuose (neįeina pirmieji Pentium 60 ir 66 mHz procesoriai, Pentium Pro ir Pentium II bei vėlesnės architektūros). Kadangi klaida ne programinėje, o techninėje įrangoje, buvo įmanoma (ir tebėra įmanoma) nulaužti bet kokią operacinę sistemą, kuri instaliuota į kompiuterį, turintį minėtąjį procesorių, tik reikėjo gauti priėjimą prie procesoriaus registrų, t.y. jį “debuginti”. Be abejo, klaida buvo greit atrasta, padaryti pataisymai tiek unix, tiek ir Windows NT sistemoms. Tačiau visi 80% visokių DOS, Windows 95 vartotojai liko “už borto”, ir šiuos kompiuterius iki šiol galima sėkmingai nulaužti pasinaudojus “debug” programa ar kitais būdais iš Interneto. Galima būtų išskirti kelis šiuo metu paplitusius kriminalinius Interneto atvejus: • Kreditinės kortelės. • E-pašto “bombinimas” arba “spam” žinučių siuntimas. • Įsibrovimas į kito kompiuterį įvairiais tikslais. • Virusai. Visi atvejai reikalauja išsamaus aprašymo. Svarbu paminėti, jog visa tai – tik 1999 metų pabaigos atvejai, jau po kelių metų bus daug pasikeitimų. Kiekvienas darantis kažką panašaus turi savo tikslą, labiausiai mėgsta tuo užsiimti jaunimas, ypač studentai. Nuo amžiaus skiriasi ir "blogiukų" tikslai. Vieni tai daro dėl malonumo, antri – iš neturėjimo kas veikti, treti – norėdami pasirodyti, ketvirti – dėl pinigų ar tiesioginės naudos. Kreditinės kortelės. Tai labai populiaru ir pelninga. Gali atrodyti, kad tai labai pelninga ir labai rizikinga, tačiau taip nėra. Kiekvienas gali šitai išbandyti ir 90% galimybė kad nebus nubaustas, finansinė nauda bus, bet ne didžiausia, nes šiame Informacijos amžiuje svarbiausia Informacija, ir turtingas tas, kas daug žino. Taigi įsilaužimas į serverius su svarbia informacija ar bankų sistemų redagavimas pelningesnis. Viskas labai paprasta: kas nors sužino Jūsų kreditinės kortelės numerį. Joje, be abejo, yra pinigų. Taigi tas žmogus nueina į on-line parduotuvę ir prisiperka prekių už Jūsų pinigus ir paprašo, kad pristatytų jas jam į namus. Jis gauna prekes, o Jūs jam sumokate. Kai kurie žmonės to nė nepastebi, nes galbūt neanalizuoja savo banko sąskaitų arba yra per daug turtingi, kad pradėtų aiškintis visą šį reikalą. Jei Jūs pastebėsite, ir norėsite susigrąžinti pinigus, pasakysiu tiek – bus daug problemų, ypač tokioje Lietuvoje. Rašysite raštą, kad kažkas nuėmė nuo Jūsų kortelės pinigus, bankas ilgai aiškinsis, ir Jūs tikėsitės, kad pinigus grąžins. Jei pinigus atgausite, juos sumokės Jums on-line parduotuvė už neatidumą priimant užsakymus, Jūs atgausite pinigus, o “blogiukas” džiaugsis nauju 20 GB SCSI disku arba nauju Pioneer CD grotuvu. Kad ir ką bandytų daryti vargšai amerikiečiai, tačiau galiu pasakyti, kad dėl kelių šimtų dolerių jie nepuls ieškoti "blogiukų" kažkur Latvijoje, Rumunijoje ar Lietuvoje, juk vien bilietas per Atlantą virš 1000$! Geriausiu atveju, jie "blogiuką" pagąsdins, bet jam tai nesvarbu. Vienintelis dalykas, sustabdantis nuo labai didelių užsakymų – tai muitas. Už prekes tenka mokėti iki 25% muito, taigi pinigus taupantiems "blogiukams" tai daug. Kažkas yra daroma. Parduotuvės nebepriima įtartinų užsakymų, skambina bankui ir teiraujasi ar užsakovas yra kreditinės kortelės savininkas, o kartais tiesiog “blogiukui” paskambina ir paprašo atsiųsti faksu savo kreditinės kopiją. Kaip parduotuvės sako, praktiškai niekas to nepadaro, nors jie net padaro 3$ nuolaidą. Anot statistikos, netikrų yra apie 3% užsakymų, o kiek jų praeina . . . Tačiau situacija keičiasi: naudojamos naujos saugumo technologijos kaip SSL 3.0, padidėjo tikrinimas, bet "blogiukai" dar turi daug šansų už Jūsų pinigus nusipirkti sau naujų kompaktinių diskų. “Bombing” ir “Spamming”. Bombing angliškai reiškia bombardavimas, o spamming net nerandamas žodynuose, tai naujas žodis anglų kalboje, reiškiantis nepageidaujamos informacijos siuntimą. Pirmasis atvejis naudojamas kam nors kerštaujant, norint “parodyti savo kietumą”, pagąsdinti ar kitais tikslais. Esmė tokia: konkrečiu e-pašto adresu išsiunčiamas labai didelis laiškų kiekis ar labai didelių laiškų kiekis. Vargšas vartotojas gauna 5000 ar 100'000 (!!!) laiškų ir nežino, ką daryti, bando juos siųstis, bet žiūri, kad jam tai užtruks porą savaičių. Kai kada išeities ir nėra, galima tik siųsti trynimo komandas, bet jei tai 100'000 laiškų, tai užtruks tikrai ilgai. Kaip “bombinti”, tai sugalvoja patys “bombintojai”, jie ieško programų Internete, patys jas sukuria, ieško būdų, kaip padvigubinti išsiunčiamų laiškų kiekį, o kartais pastato specialias programas skirtines Interneto linijas turinčiose įstaigose, kurios per parą išsiunčia tikrai daug informacijos. Arba siunčiama nedaug laiškų, tačiau su kažkokiu tekstu, net nuo kažkokių tikrų autorių, kad vartotojas gaištų laiką, galvodamas, kad tai realūs laiškai su svarbia informacija. Panašu, bet ir skirtinga – spamming. Tai taip pat informacijos siuntimas, bet ne vienu adresu, o labai daugeliu adresų, su tikslu – reklama. Įsivaizduokite, turite savo firmą, užsiimate kažkokia veikla, biznis neina, reikia reklamos, pinigų nėra. Už keletą šimtų dolerių nusiperkate keletą tūkstančių (ar keletą šimtų tūkstančių) e-pašto adresų ir jais siunčiate reklamą. Ir žinokite, daugelis ją perskaitys, galvodami, kad tai jiems asmeniškai siunčiama reklama, o gal ir susidomės. Bet šitai pridaro labai daug žalos tiek eiliniams vartotojams, tiek ir serveriams, kurie apkraunami nereikalinga informacija ir dirba ne vartotojams, o “spameriams”. JAV jau yra įstatymai šitai draudžiantys, firmos baudžiamos, net siūloma 5$ už “spamerių” e-pašto adresą. Tačiau kas nubaus kokį nors, Lietuvos Respublikos pilietį, ar kokį Albaną? Geriausiu atveju pagąsdins, nebeleis naudotis Internetu toje firmoje, atims pašto dėžutę. Tai labai panašu į lankstinukų siuntinėjimą į paprastą pašto dėžutę, skirtumas tik tas, kad popierius kainuoja labai daug, o "spaminimas" – centus, nes laiškus siuntinėja serveriai. Įsibrovimas į kito kompiuterį įvairiais tikslais. Kažkas įsibrauna į Jūsų kompiuterį ir atidarinėja uždarinėja CD-ROM’a, burzgina “floppy”, atsiranda keisti pranešimai, spausdintuvas spausdina nesąmones. Kažkas iš Jūsų šaiposi ir sėdėdamas žvengia, apsižiūrėkite aplinkui, ar nėra kokio nors įtartino vaikino prie kompiuterio, o gal Jūs ką tik paleidot kokią nors programą. O gal Jūsų konkurentai staiga sužino Jūsų firmos duomenis? Arba banke nesutampa popieriai su kompiuterio analize, kažkur dingsta 1 ct nuo pavedimų? O gal Jūsų Interneto puslapyje kažkokia netinkama informacija atsidūrė? Viskas aišku - Jus kažkas kontroliuoja. Išsaugokit svarbiausius duomenis ir greičiau formatuokit savo kietąjį diską visuose tinklo kompiuteriuose, jei nežinot kaip elgtis. Naujų būdų įsilaužti atsiranda kasdien, skaitykite apie tai, domėkitės, naudokitės antivirusinėmis programomis, sekite savo kompiuterių elgesį, kitaip Jus paprasčiausiai “išdurs” ir Jūs prarasite laiką, pinigus arba savo reputaciją. Įsibrovus galima sužinoti, tai, ką Jūs spausdinate, ką matote ekrane, galima trukdyti Jums valdyti pelę, parodyti įvairiausius pranešimus ekrane, sužinoti Jūsų kreditinės numerius, išpešti iš Jūsų kompiuterio naudingą informaciją. Tai bene pelningiausias būdas, nes operuojama Informacija. Be to, galima įsibrauti ir į banką, nusiimti po 1 ct nuo kiekvieno pavedimo, sužinoti informaciją iš Pentagono serverių ar tiesiog panaudoti Jūsų kompiuterį kaip įrankį atlikti kokiai nors machinacijai (Jūs liksite kaltas). Tereikia tik fantazijos, žinių ir noro. Viena iš konkurentinių firmų duotų Jums didelę sumą pinigų, kad sužinotumėte jos konkurentės pašto dėžutės slaptažodį ar finansinę ataskaitą. Virusai. Man atrodo, kad jų populiarumas mažės, nes virusų kūrėjai iš to negauna pelno. Virusas tik gadina kompiuterius, daro Jums tiek materialinę, tiek ir moralinę žalą. Iš virusų išlošia tik antivirusinių programų kūrėjai ir kompiuterius tvarkančios firmos. Mano manymu, net 2000 metų problema išpūsta, nes kai kas iš to žeriasi labai didelius pinigus, daro sau reklamą ir t.t. Dabar populiarėja “Trojanai”, t.y. Trojos arkliai. Tai panašūs dalykėliai į virusus, tačiau jie praktiškai įsilaužia į kompiuterį ir siunčia Jūsų duomenis tretiems asmenims, tai yra praktiškai visa tai, ką aš minėjau aukščiau apie įsibrovimą. “Trojanai” labiau virusų atmaina, bet dabar juos priskiria visokioms grupėms. Trojanai atkeliauja pas jus įvairiu pavidalu, kai kurie įsirašo Jums atidarius kalėdinį sveikinimą, kurį gavote e-paštu, kaip attachment’a, kiti pasileidžia Jums aplankius atitinkamą Interneto puslapį, su laiku atsiras ir kitų būdų, svarbiausia: domėtis, kas gali nutikti ir būti pasiruošusiam likviduoti problemą. Interneto vartotojų skaičius kasmet šokteli kelis kartus, net Lietuvoje jų yra gana daug, todėl rizika tapti auka didėja kasdien. Technologijos modernėja, “skylės lopomos”, bet visada bus žmonių, sugebančių Jumis pasinaudoti ir nesant specialistu apsisaugoti tikrai sunku, net ir ta informacija, kuria Jūs skaitote Internete ar laikraštyje nebūtinai yra teisinga. Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją sudaro jau pažįstami virusai, "migruojantys" kartu su bylomis. Antroji grupė - netikrieji virusai arba "virusai apgavikai" (virus hoaxes). Trečiajai grupei priklauso šiuo metu bene daugiausiai diskusijų sukėlusios kenkėjiškos "Java", "JavaScript" bei "ActiveX" programėlės. Pirmoji grupė. Šios grupės virusai patys Internete plisti negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą Internete (pavyzdžiui, palikęs ją tarnybinėje stotyje ar panašiai). "Geras" pavyzdys - "Microsoft" kompanijos išplatintas "Wazzu" virusas. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta - tiesiog reikia įprasti tikrinti bylas, atsiųstas iš Interneto tarnybinių stočių (serverių). Gana populiarus virusas "Burglar", užkrečiantis kompiuterį, kai vykdomos bylos su priesagomis "*.exe". Be to, virusas ieško savo "aukų" ir tuomet, kai naudojama DOS komanda "ATTRIB" (keičiant bylos savybes) arba komanda "DIR" (nustatant, kiek liko laisvos vietos diske). Pieš užkrėsdamas bylą virusas iš pradžių patikrina, ar tai nėra "Windows" programa, ar jos pavadinime nėra raidžių "V" arba "S". Virusas "Burglar" veikia "stealth" principu - slepia užkrėstų bylų padidėjimą. Jis dar vadinamas "Grangrave" dėl užkrėstose bylose randamos eilutės "AT THE GRAVE OF GRANDMA" ("Prie senelės kapo"). Kiekvieną kartą užkrėsdamas bylą virusas patikrina kompiuterio rodomą laiką. Jei tuo metu būna 14 minučių, "Burglar" kairiajame viršutiniame ekrano kampe parodo mirksintį pranešimą "Burglar/H". "Burglar" virusą sugeba aptikti ir sunaikinti dauguma antivirusinių programų. Rekomenduojama naudoti nemokamai platinamą rusišką antivirusinę programą "Dr. Web". Reikėtų nepamiršti, kad "Burglar" virusas rezidentinio tipo virusas, todėl valant kompiuterio diskus būtina turėti "švarų" sisteminį diskelį. Antroji grupė. Ši virusų rūšis įdomi tuo, kad jos atstovai dažniausiai neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Didėjant virusų įvairovei kompiuterių vartotojai pradėjo naudotis Internetu kaip pigia, patogia priemone įspėti apie naujausius virusus savo kolegas. Tačiau ir atsirado ir norinčių papokštauti. Pastarieji elektroniniu paštu ėmė siųsti pranešimus apie kažkur kibernetinėje erdvėje klaidžiojančius fantastinius virusus. Pranešimo pabaigoje prašydavo persiųsti gautą laišką kuo didesniam skaičiui vartotojų. Nesunku įsivaizduoti, kaip per trumpą laiką gali padaugėti pranešimų kopijų, ypač jei jos dar būna išplatintos ir naujienų padaliniuose. Toks nereikalingas "balastas" užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamas informacijos persiuntimo spartą. Pranešimuose apie netikrus virusus dažniausiai grasinama, kad virusas užkrųs vartotojo kompiuterį laiško skaitymo metu. Reikia įsidėmėti porą dalykų. Pirma, skaitant laišką jūsų kompiuterio negali užkrėsti joks virusas. Tačiau gavęs laišką su prikabinta byla būkite atsargūs. Saugiausia būtų tokias bylas atskirti nuo laiško ir, išsaugojus diske, patikrinti jas turima antivirusine programa. Antra, gavę pranečimą apie netikrą virusą, ne persiųskite kitiems, o ištrinkite. Trečioji grupė. "Chaos Computer" klubo nario sukurtas virusas gali surasti duomenis apie Interneto vartotojų asmenines sąskaitas banke ir be kodo paimti iš jos pinigus. Laimei, toks virusas tųra demonstracija, ką galima padaryti pritaikius naujausias technologijas. Dabar, kai informacija yra viena vertingiausių prekių, kompiuterių pasaulyje populiarėja vadinamas "kiberterorizmas", keliantis neviltį daugeliui kompiuterių kompanijų, tarnybų, pavienių vartotojų. Ne paslaptis, kad nuo jo buvo nukentėjusi viena didžiausių Interneto kompanijų "Yahoo". Taip pat buvo įsibrauta į Pentagono kompiuterius. Tačiau "kiberterorizmas" - ne tik kompiuteriniai "įsilaužėliai", bet ir naujausios kartos virusai. Jie gali patekti į kompiuterį ir pridaryti daug žalos jums "klaidžiojant" po Internetą. Pastaruoju metu vis daugiau "Web" tinklapių kūrėjų ima naudoti "ActiveX" bei "Java" programėles, kurios išplečia bendravimo su vartotoju galimybes. Puslapiai, sukurti "ActiveX" arba "Java" priemonėmis, atrodo patrauklesni, juose geriau pritaikomi daugialypės terpės privalumai. Kad visa tai veiktų, reikalingi vartotojo kompiuterio ištekliai bei leidimas kontroliuoti operacinės sistemos darbą. Tokį leidimą gali gauti ir piktadariškų kėslų turinčios programos. Pavyzdžiui, "ActiveX" programa "Exploder" gali nutraukti (shut down) "Windows 95" sistemos darbą arba net išjungti kompiuterį. Maža to, jeigu kompiuteris įjungtas į vietinį kompiuterių tinklą, šios programos - virusai gali pasiekti ir kitus tinklo kompiuterius. Be to, jos gali veikti daugelį operacinių sistemų ir padidinti galimų "aukų" skaičių. Virusinės "Java" programos gali pakenkti ir naudodamos elektroninio pašto pranešimus, nes prie gauto laiško prijungta "Java" programa yra automatiškai įvykdoma. Vienas paprasčiausių apsaugos būdų - tiesiog uždrausti Interneto naršyklės nuostatose "Java" ir "ActiveX". Tačiau šiuo metu dauguma WWW tinklapių teisėtai naudoja "Java" ir "ActiveX" priemones, todėl toks "apsidraudėlis" gali prarasti ne tik malonumą žvalgytis WWW pasaulyje - kai kurios Interneto sritys ne "Java" bei "ActiveX" gali veikti nepakankamai gerai . Taip pat patartina turėti naujausią tinklo naršyklę. Tiek "Microsoft", tiek "Netscape" kompanijos gana greitai reaguoja į pranešimus apie naršyklėse rastas "skyles" bei kitus trūkumus ir operatyviai ištaiso. Todėl galima tikėtis, kad naudodami naujausią naršyklę, būsite apsaugoti bent jau nuo tuo metu žinomų kenkėjų. Norint apsaugoti vartotojus nuo nežinomų, galbūt pavojingų, programų, "Java" ir "ActiveX" programos sertifikuojamos. Programų kūrėjai užregistruoja savo "kūrinius" kompanijoje "VeriSign". Jei programiniai produktai "išlaiko" visus testus, jiems suteikiamas antros klasės "Authenticode" sertifikatas. Kompanijų pateiktoms programos suteikiamas trečios klasės "Authenticode" sertifikatas. Tarnybinėse stotyse, kituose Interneto magistralių mazguose įrengiamos filtruojančios programos, sulaikančios nesertifikuotus "Java" bei "ActiveX" produktus. Tokios apsaugos programos netinka asmeniniams kompiuteriams. Kompanijos "Eliashim" padalinys "eSafe Technologies" siūlo programą "eSafe Protect 1.1", skirtą asmeninių kompiuterių apsaugai. Šią programą galima atsisiųsti iš Interneto srities www.esafe.com/download1.html. Be to, minėtoje Interneto srityje galima rasti įvairios informacijos apie vandalus, piktavališkus "hakerius", jų buvusius bei galimus antpuolius. Kad ir kokios grėsmingos pasirodytų "Java" ir "ActiveX" programinių virusų galimybės, saugoti savo kompiuterį vien nuo tokio tipo virusų nereikėtų. Kol kas pranešimų apie ypač smarkius šių "kenkėjų" antpuolius nėra. Laimei, daugumos naršyklių pažeidžiamumas aptinkamas ir ištaisomas anksčiau, negu tai panaudojama blogiems tikslams. Interneto pritaikymas mokykloje. JO Pakalba mokytojui NAUJAS MOKYTOJO VAIDMUO. Visi mokytojai, tiek tradiciniai, tiek naujovių mėgėjai, gali pritaikyti Internetą savo pamokose. Galima rinktis nuo trumpos, kelias minutes trunkančios veiklos, iki ilgalaikių tarptautinių projektų. Nereikia baimintis, kad Internetas išstums mokytoją iš klasės ir atims jam duoną, to nepadarė nei televizija, nei video, nei audio. Internetas tik pakeis mokytojo vaidmenį pamokoje. Jausitės nepatogiai, jei nebūsite tam pasirengę. Būsite juokingi, jeigu apsimesite, kad nieko nevyksta. Iš šalies žiūrint, gali atrodyti, kad spragsėti ,,pele“ tikrai nėra sunku. Taip ir yra. Tačiau privalote bent keletą mėnesių padirbėti kompiuteriu ,,akis į akį“, kad galėtumėte to imtis kartu su mokiniais. Jūs turite išbandyti viską, ką žadate duoti mokiniams, numatyti būsimas kliūtis ir būdus joms išvengti. Kuo dažniau ir įvairiau naudositės Internetu, tuo tvirčiau jausitės. Svarbu numatyti ir tai, ką darysite tuo atveju, jeigu nesiseks. Viso to apsidraudimo pradžioje gali prireikti. Klystumėte manydami, kad visi mokiniai vienodai mielai ir vienodai gerai dirba kompiuteriu. Kiekvienoje klasėje susidursite su tikrais asais, kuriuos galėtumėte paversti savo pagalbininkais, bet bus ir tokių, kurie bijos ir išsisukinės, tačiau patys atvirai apie tai nepasisakys ir jums reikia tokius vaikus pastebėti ir jiems pagelbėti. Nepamirškite, kad mokiniai būna labai įvairių tipų. Vieni tiksliai vykdys jūsų nurodymus ir eis jūsų parinktu taku, kiti viską norės padaryti savaip ir nukeliaus galas žino kur, dar kiti nieko nemokės paspausti patys ir t.t. Visais atvejais jūs turite būti pasirengę ramiai reaguoti ir nepamiršti mokinių, kurie sėdi klasėje ir tuo metu gal jau nieko neveikia. Jums prireiks daugiau išradingumo ir improvizacijos ir tais atvejais, kai užduotis pasirodys esanti sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau laiko, negu planavote. Informacijos suradimas tėra tik pusė darbo. Kita pusė – efektyviai ir įdomiai panaudoti ją pamokoje. Galutinis rezultatas priklauso tiek nuo žmogaus (mokytojo noro bei pasirengimo), tiek nuo technikos (kompiuterių skaičiaus, pajėgumo, prieinamumo). Daugelis mano, kad Interneto panaudojimas pamokoje, tai reiškia: pilna klasė kompiuterių, po vieną kiekvienam mokiniui ir visi dirba Internete. Praktiškai, vaizdas yra visai kitoks: a) klasėje yra tik vienas kompiuteris, b) klasėje yra keli kompiuteriai, tačiau jais naudotis galite retai, nes jie reikalingi informatikos pamokoms, c) keli kompiuteriai yra bibliotekos skaitykloje ir mokiniai jais naudojasi po pamokų, d) dar koks nors panašus variantas. Nesvarbu, kiek klasėje yra kompiuterių, darbą galima atlikti tokį patį (su nedidelėm išimtim), tačiau labai skirsis darbo organizavimas ir sparta. Daug svarbiau, negu kompiuterių skaičius, yra faktas, ar mokytojas supranta angliškai, ar ne. Norim mes to ar nenorim, tačiau vien tik su lietuvių kalba Internete toli nenueisime. KODĖL REIKIA NAUDOTIS INTERNETU? • Internetas padės jums tobulėti kaip mokytojui ir asmenybei • Jums atsivers viso pasaulio mokytojų sukaupti lobynai • Konkrečius Interneto puslapius galėsite nurodyti mokiniams kaip informacijos šaltinį (iš kurio jie semsis daug mieliau, negu iš tradicinių knygų) • Jeigu mokykla turi technines galimybes, galima naudotis Internetine pamoka tiesiogiai (on-line) ir tokiu būdu pamoką pakeisti neatpažįstamai AUKSINĖS TAISYKLĖS APIE INTERNETĄ • Niekada nežinosite visko apie kompiuterį ir Internetą • Kompiuteris negenda, jeigu paspaudi ne tą mygtuką, kurį norėjai, arba kurį reikėjo • Daugelis mokinių moka dirbti kompiuteriu geriau ir pažįsta Interneto aplinką artimiau, negu mokytojai • Yra mokinių, kurie bijo kompiuterio • Gerai išbandyk Interneto kelius prieš nurodydamas juos mokiniams • Techninių nesklandumų bus KELIONĖS INTERNETU PRADŽIAMOKSLIS Internetinių naršyklių yra labai daug, tačiau dvi populiariausios yra Netscape Navigator ir Internet Explorer. Jeigu jūsų kompiuteris turi išėjimą į Internetą, tai šios paslaugos tiekėjas turėtų instaliuoti vieną iš programų į jūsų kompiuterį. Atidaryti naršyklę galima keliais būdais. Svarbiausia yra žinoti, kaip atrodo simbolinis paveiksliukas. Iliustracijos viršutiniame kampe kairėje matote Explorer simbolį. Suraskite jį monitoriaus ekrane ir paspauskite kairiuoju pelės klavišu du kartus tada, kai kursoriaus rodyklė bus ant paveiksliuko. Jeigu simbolis nėra iškeltas į paviršių,jo reikės ieškoti kitaip. Monitoriaus apačioje, kairėje matote žodį Start. Paspauskite kursoriumi tą žodį ir iššoks meniu. Raskite žodį Programs ir veskite kursorių iki jo. Lukterėkite sekundę ir ties tuo užrašu kairėje pusėje iššoks dar vienas meniu. Jame jau turėtų būti jums reikalingas paveiksliukas, kurį paspauskite vieną kartą. Atidarius naršyklę, ji automatiškai atidaro tinklapį, kuris yra jūsų serverio namų puslapis. Jūsų ekrane atsiranda tarsi rėmas, panašus į tą, kurį matėte Mikrosoft Word. Viršuje yra įprastas meniu, žemiau- naršyklės įrankiai ir adresų langelis. Jame visada matote adresą to puslapio, kuriame esate. Jeigu jūs norite,kad įjungus Interneto programą, ekrane būtų kitas puslapis, šį norą galite kuo puikiausiai įgyvendinti. Viršutinėje meniu eilutėje surandate Įrankius (Tools), nuvedate kursorių ir paspaudžiate. Atsiranda meniu, kuriame ieškote užrašo Internet options ir pasirenkate Home page. Kokį adresą įrašysite ten esančioje eilutėje ir patvirtinsite paspausdami OK, toks puslapis visada bus jūsų ekrane, kai leisitės į internetinę kelionę. Jeigu norite persikelti į kitą tinklapį, reikia užrašyti norimą adresą. ( 2 kartus spustelėkite ant jau esamo adreso ir jis apsišvies mėlyna spalva. Jums ėmus rašyti naują adresą – išnyks visai, užleisdamas vietą naujam).Spaudžiate Enter ir naršyklė imasi darbo, ieškodama nurodyto puslapio. Gali tekti kantriai palaukti, kol jūsų užsakymas bus atliktas. Nesinervinkite ir nespaudinėkite klavišų, nes tai tikrai nepagreitins kompiuterio darbo. Rėmo apačioje horizontalus mėlynas stulpelis pilnėja, kol puslapis yra kraunamas. Kompiuteriams sukurti adresai kartais būna ilgi ir pilni įvairių simbolių, kuriuos žmogui atsiminti sunkoka, ypač jeigu nežinai jų reikšmės. Adreso rašymą galima sutrumpinti ir pagreitinti. Pavyzdžiui: jeigu jums reikia puslapio http://www.tinklas.lt , visą adresą prireiks rašyti tik pirmą kartą. Kitą kartą, jūs parašote tik žodį tinklas , o naršyklė jums tuojau pasiūlo adresų su šituo žodžiu, kuriuos jūs jau buvote atvertę. Pasirinkite tą, kurio jums reikia ir kompiuteris žinos, ką daryti. Dažnai adreso rašyti visai neprireikia, jeigu jūs keliaujate pagal puslapyje esančias nuorodas. Tai tokie tekste užrašyti adresai, kurie keičia spalvą, kai ant jų pataiko kursoriaus rodyklė, o ir pats kursorius pasikeičia – pavirsta rankos piešinėliu. Užveskite kursorių ant nuorodos, spustelėkite ir kompiuteris atvers naują svetainę. Adresą taip pat galima nukopijuoti (copy) nuo bet kokio kompiuterinio dokumento ir perkelti į adreso eilutę komanda (paste). Laiką taupyti padeda ir naršyklės įrankis Bookmarks arba Favorites. Būdami jums reikalingame puslapyje, paspauskite kursoriumi Bookmarks arba Favorites. Atsidaro meniu, kuriame pasirenkate Add ir paspaudžiate kursoriaus rodykle tą užrašą. Jūsų adresas patalpinamas Bookmarks byloje. Vėliau jūs netgi galite redaguoti taip surinktus adresus, suteikti jiems norimus vardus, sugrupuoti juos ir pan. Tai galėsite daryti padedami Organize, kuri yra tame pačiame Bookmarks įrankyje. Kai išmoksite juo naudotis, jūs iš anksto galėsite paruošti aplankus su adresais atskiroms klasėms ar grupėms. Mokiniams nereikės gaišti pamokos laiko. Jie atidarys Bookmarks bylą, klasės aplanką ir paspaus ten esantį adresą. Reikalingas puslapis tuojau bus kompiuterio ekrane. Galima sumažinti arba padidinti tekstus ekrane. Jeigu jums to reikia, atidarote Tools ir juose esančią eilutę Text size. Parenkate, kokio dydžio tekstą norėsite skaityti ir pažymite. Būtinai išbandykite įrankius Back ir Forwards. Manau pajusite jų naudą. Ką daryti, jeigu prieš kelias dienas radote gerą adresą, jo nepasižymėjote, o dabar vėl norėtumėte ten nuvykti? Tą padaryti padės History. Šitoje byloje lieka išsaugoti visi jūsų lankyti adresai. Tiesa, kompiuteris juos išvalo laikas nuo laiko automatiškai, pagal jam nurodytą laiką, todėl labai seniai lankytų adresų jau neberasite. Nebijokite išbandyti visus naršyklės įrankius, arba perskaityti tai, kas parašyta Help meniu. ELEKTRONINĖ PAŠTO DĖŽUTĖ Kam mokytojui reikia pašto dėžutės? Tikrai, jeigu žmogus niekur nekeliauja, jo visi artimieji čia pat, su kuo jis susirašinės e-paštu? Viskas iš karto paaiškėja nors kiek pasidairius po internetines svetaines. Daugelis svetainių prašo registruotis (t.y. parašyti savo e-pašto adresą) tam, kad galėtų jus informuoti apie naujienas savo puslapyje. Ir jums patogu, ir jie nepraranda skaitytojo. Kita dalis svetainių bando įtraukti lankytojus į diskusijas, pokalbius ir pan. Tam vėl gi reikia pašto adreso. Galų gale , jūs turite teisę rinktis – jei manote, kad pašto dėžutė jums nereikalinga, nekurkite jos. Pašto paslaugų pasirinkimas tikrai didelis. Nemokamas e- pašto paslaugas siūlo tiek lietuviškos, tiek angliškos svetainės. Nebūtina iš karto pasirinkti tik tą ir tik vienintelę. Pabandykite ir patys pamatysite, kuri svetainė jums labiau patiks. (www.delfi.lt www.omni.lt www.takas.lt www.sala.lt ) Štai keletas adresų, kur rasite ir naujienų, ir pokalbių, ir pašto paslaugų. Ieškokite nuorodos Registracija.Pašto dėžutė jums bus suteikta tik užsiregistravus, tai yra, užpildžius tam tikrą klausimyną, bei susipažinus su pašto vartotojo teisėmis bei pareigomis. Jūsų pačių sąžinės reikalas, kaip tiksliai atsakinėsite į jums pateiktus klausimus ir kiek informacijos apie save nuspręsite suteikti. Ne į visus klausimyno pasiteiravimus būtina atsakyti, o tik į tuos, kurie pažymėti žvaigždute. Atidžiai peržiūrėkite visą tekstą, o ypač visas siūlomas paslaugas, jau iš anksto pažymėtas varnelėmis. Jeigu paliksite pažymėjimus galioti, tai jūsų pašto dėžutėje nuolatos bus pilna informacijos, kuri ne visa jums yra reikalinga. Norėdami panaikinti pažymėjimus, pele spragtelėkite ties kiekviena ,,varnele“ Kaip ten bebūtų, užsirašykite kur nors savo adresą ir slaptažodį, nes jie lengvai išnyksta iš atminties, jeigu naudojami nedažnai. Slaptažodžio pasirinkime labai svarbu ar raidė didžioji, ar mažoji, todėl net ir paprastas žodis virsta slaptesniu, jeigu kelios raidės jame nurodomos kaip didžiosios. Slaptažodį gali sudaryti ir raidės, ir skaičiai. Gana populiarios yra ir angliškos svetainės www.yahoo.com www.hotmail.com www.mail.com. Gali būti, kad iš pirmo karto nepavyks atsidaryti dėžutės dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Bandykite dar. Galų gale visada galite pasikviesti į pagalbą mokinį ar patyrusį kolegą, kuris pamokys, kaip reikia elgtis su dėžute. Nemanykite, kad jeigu svetainė angliška, tai ir laiškus teks rašyti tik angliškai. Netiesa. Laiškus galite rašyti tokia kalba, kokia norite, tik lietuviški laiškai kartais gali būti ,,švepli“. Kitaip tariant, jūs juos rašysite lietuviškomis raidėmis, o gavėjas negalės perskaityti lietuviškų raidžių. Lietuvišką tekstą geriausiai yra siųsti prikabintą kaip priedą prie laiško, o pačiame laiške rašyti raidėmis be paukščiukų ir nosinių. Lietuviškas raides galite drąsiai rašyti tik tada, kai tikrai žinote, jog vieno ar kito gavėjo serveris jas perduoda teisingai. E-PAŠTO ETIKETAS Visi supranta, kad bendraudami žmonės turi laikytis tam tikro etiketo.Elektroninis bendravimas taip pat turi savo taisykles, kurių reikėtų paisyti.Tinklo etiketas nėra kažkoks konkretus dokumentas. Jis nuolatos keičiasi, vystosi, plečiasi. Jį galima būtų palyginti su garbės kodeksu: jis nėra sukurtas kokios nors konkrečios institucijos, nėra privalomas, tačiau... Juk ir tikrame gyvenime mes mieliau bendraujame su mandagiais ir kultūringais žmonėmis, o ne su „chamais“. Internetu siunčiama informacija iš taško A į tašką B keliauja įvairiais duomenų kanalais ir tinklais. Todėl kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo paslaugų tiekėjo resursais, bet ir svetimais tinklais ir serveriais. Tai- ne teisė, o privilegija, kuri gali būti net atimta dėl blogo elgesio. ,,Blogu elgesiu“ gali būti pavadintas neleistinos informacijos skelbimas įžeidžiančių frazių ar keiksmažodžių vartojimas laiškuose bei pokalbiuose, besaikis informacijos siuntinėjimas to nepageidaujantiems gavėjams ar bet koks kitas veiksmas, bereikalingai apkraunantis tinklus ir trukdantis kitiems vartotojams normaliai bendrauti ir dirbti. Informacijos persiuntimas e-paštu nėra slaptas. Nerašykite nieko, ko negalėtumėte parašyti ant paprasto atvirlaiškio. Mokytojai turėtų pasiklausti mokinių, ar gali skelbti jų darbus arba cituoti jų mintis. Jeigu kieno nors laišką arba jo dalį persiunčiate trečiam asmeniui, (forward) negalite nieko keisti. Nesiųskite be reikalo didelių bylų. Prieš pasiųsdami visiems savo draugams muzikinį atviruką ar filmuką, pagalvokite, ar bus draugas patenkintas, gaudamas jūsų atviruką savo modemu ir mokėdamas už laiką, sugaištą parsiunčiant. Gal draugo dėžutės talpa yra limituota, ir jūsų atvirukas užims vietą, kuri būtų reikalinga rimtai informacijai gauti. Jeigu e-paštu gaunate daug korespondencijos, iš pradžių peržvelkite ją visą, o tik tada imkitės atsakinėti. Taip nepražiopsosite svarbių laiškų. Mokytojai neturėtų pamiršti, kad jų kolegos pietų pusrutulyje gyvena visai kitu ritmu. Jų atostogos ir mokslo metai nesutampa su Europoje priimtu standartu, todėl reikia į tai atsižvelgti, jei planuojate susirašinėti ar daryti kitus kokius bendrus projektus. Taip pat lietuviai turėtų nepamiršti, kad į laiškus ar sveikinimus reikia atsakyti greitai, o ne po mėnesio. INTERNETAS – PRIEMONĖ PROFESINIAM MEISTRIŠKUMUI TOBULINTI Mokytojas tobulėja dirbdamas, ieškodamas, klysdamas, mokydamasis ir dalindamasis patirtimi. Internetas yra ir biblioteka, ir skaitykla,ir diskusijų klubas, kuriame galima sutikti daugybę mokytojų iš viso pasaulio.Tam yra skirti specialūs puslapiai, kuriuos gali vartyti kaip pasyvus skaitytojas, gali juose reikšti savo nuomonę, gali klausinėti, diskutuoti įvairiais profesiniais klausimais. Savo ruožtu, šie puslapiai pateikia nuorodų, kurioms išžvalgyti ir kuriomis pasinaudoti gali prireikti daugelio valandų. Pradėkime nuo Lietuvos. Puslapis http://www.tinklas.lt yra skirtas Lietuvos mokykloms. Jame rasite daugelio Lietuvos mokyklų tinklapius , virtualias kalbų pamokas, informaciją apie konkursus, naudingas programas ir t.t. Klasių auklėtojams ir tėvams naudingi gali būti psichologo patarimai skyriuje Medicina, bei rekomendacijos Pradinuko kuprinėje. Taip pat reikėtų pasidomėti mokinių atsakymais į įvairius tinklapyje publikuojamus klausimus. Pavyzdžiui net 72 % respondentų mano, kad Internete sunku rasti mokomąją medžiagą, kuri būtų išsami ir gerai paruošta. Iš tiesų gi, mokomosios medžiagos Internete yra, bet ji dar labai mažai naudojama Lietuvos mokyklose. Tiksliau, jos ieško tik mokiniai, o ne mokytojai. Mokiniai dažniausiai ieško šaltinių, kuriais galėtų gatavai pasinaudoti, kitaip tariant – nusirašyti.(Apie tai skyriuje Tinginių rojus). Mokytojams patiktų kitokie šaltiniai, tačiau juos varžo įgūdžių ir žinių stoka, o kartais pasiduodama inercijai. Priežastys yra labai įvairios, tačiau jų nagrinėjimas jau būtų kito darbo tema. Iliustracijoje iš minėtos svetainės matote, kad domimasi labai įvairiomis mokyklinio pasaulio temomis. Jūs galite tik stebėti kitų reiškiamą nuomonę, o galite ir patys ją įtakoti balsuodami. Iš Naudingų programų skyrelio galima atsisiųsti pagalbos mokytojui programėlę, kuri padės ruošiant pusmečio ar trimestrų ataskaitas , nes už jus suskaičiuos visus vidurkius ir procentus Įvairių dalykų mokytojams pateikiamos nuorodos į atskirus tinklapius, tačiau reikia turėti omeny, kad beveik visi tie tinklapiai yra angliški. Rusų kalba kalbantieji žmonės gali pasidomėti: Nuorodos ir jų pačioje puslapio apačioje esančiu užrašu Referat.ru Šitaip galima patekti į rusiškų tinklapių katalogą, be to jau gausu ir puslapiu kuriuose galima rasti jau paruostu referatu ir netgi paruoštukių:populiariausi www.mokslai.com, www.tingiu.lt www.speros.lt, www.nesimokau.lt Anglų kalbos mokytojai čia ras English Club, kurio nerekomenduočiau dėl vienos paprastos priežasties – jis yra mokamas. Neskubėkite naudotis mokamomis Interneto paslaugomis, nes galima rasti daugybę nemokamų. Šį teiginį iliustruoja ir gausus nuorodų į puslapius, tinkamus kalbai mokyti, sąrašas. Informacinių technologijų centras turi savo svetainę http://www.itc.smm.lt Šios Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamos įstaigos vienas iš tikslų yra inicijuoti ir koordinuoti nacionalinius bei tarptautinius projektus švietime, naudojant IT, rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus apie darbą kompiuteriu. ITC bibliotekoje galima rasti kompiuterizuotų mokymo priemonių. Iliustracijoje aiškiai matosi nuoroda Mokomosios programos. Įėję į nuorodą, atrasite sukauptas kompiuterines mokomąsias programas įvairiems dalykams. Atsisiuntę vieną ar kitą programą, galite ja naudotis pamokose jau nepriklausomai nuo Interneto. Atidarę nuorodą emokykla rasite metodinės medžiagos, kuri savo ruoštu yra dalinama į: Tinklapius , skirtus beveik visiems mokomiesiems dalykams, Elektroninius leidinius, kurių čia pateikta labai nedaug, ir t.t. Šią svetainę reikia gerai išžvalgyti, tuo labiau, kad ji suprantama ir vien lietuviškai mokantiems mokytojams, be to, yra paprasta savo išvaizda bei sudėtimi. Nustebsite, kiek naudingų patarimų apie IT naudojimą čia rasite. Svetainė www.takas.lt turi specialų skyrių Švietimo takas, kuriame yra skelbiamos visos švietimo naujienos, konkursai, įstatymų projektai, su kuriais bendruomenė turėtų susipažinti. Čia taip pat rasite laikraščio Dialogas, Informacinio Leidinio elektroninį variantą , bei archyvus. Skaitymą pagreitina straipsnių anotacijos. Jas perskaitę nutarsite, ar jums reikia atsiversti visą straipsnį kompiuteryje, o gal neverta gaišti laiko. Jeigu jau prakalbome apie laikraščius, tai visi Lietuvos laikraščiai ir žurnalai turi savo svetaines.Neseniai jas atidarė ir visos televizijos. Spauskite ,,pelę“ ir skaitykite. www.lrytas.lt www.kaunodiena.lt www.lrt.lt ir t.t.Visą periodika galime pamatyti ir pasiskaityti puslapyje www.lzua.lt. Pažvelgę į pavyzdžius, manau nesunkiai susigaudysite, kaip parašyti vieno ar kito spaudos leidinio adresą. Na, o ką daryti, jeigu žinote tik temą arba tik pavadinimą to, apie ką norėtumėte sužinoti daugiau? Atsakymo ieškokite tolesniame skyrelyje Informacijos paieška. Jau yra žurnalų ir laikraščių kurie egzistuoja tik Internete. Pavyzdžiui www.sociumas.lt „Sociumas“ – tai žurnalas, kuriame kalbama apie rimtus, daugumą mūsų jaudinančius dalykus: vaikus ir senyvus žmones, religiją ir ekonomiką, teisę ir moralę, meilę ir smurtą, gimimą ir mirtį, vyrus ir moteris, šeimą ir mokyklą, ir dar daugybę kitų mūsų gyvenimo aspektų. „Sociumo“ straipsniai - apie visuomenę ir joje gyvenantį žmogų. „Sociumas“neapsiriboja socialinių klausimų aptarimu. Šis žurnalas rašo apie tai, kas aktualu žmogui; ir kartu domisi pačių žmonių pažiūromis, nuomonėmis, jausmais ir vertinimais. Todėl „Sociumas“ nuolatos atlieka virtualias skaitytojų apklausas bei siūlo padiskutuoti skyrelyje „Pulsas“ ir "Trumposiose apklausose" ištreikšti nuomonę savaitės klausimushttp://cce.peda.net/magazines/lt/ adresu rasite Lietuvos mokyklų leidžiamus elektroninius žurnalus, kuriuose pilna naujienų iš pačių pažangiausių gimnazijų bei vidurinių mokyklų. Jame įdomių temų ras ne tik etikos mokytojai, bet ir klasių vadovai, besiruošdami pokalbiams ar susirinkimams . Žurnalo adresas http://www.etika.lt Kompiuteriniu požiūriu žurnalas lapai paprastas, tekstinis, mokiniams nebus patrauklus. Penki kontinentai Online“ portalo pagrindą sudaro elektroninis žurnalas, kuriame kasdien skelbiama po kelis aktualius straipsnius įvairiausiomis temomis: Politika, Ekonomika, Informacinės technologijos, Visuomenė, Kultūra ir Menas… Perskaičius straipsnį, jį siūloma įvertinti balais ar net brūkštelti keletą savo žodžių. Visų skaitytojų vertinimas pateikiamas straipsnių apačioje. Jei domitės ne tik tuo, kas dabar aktualiausia, o apskritai kokia nors viena tema, žvilgterkite į puslapio viršų. Pasirinkęs skyrių Archyvas, galite peržiūrėti visus iki šios dienos parašytus straipsnius pagal temą ir parašymo laikotarpį. Užėjęs į skyrių Paieška, nesunkiai susirasite dominančio laikotarpio, temos, autoriaus straipsnius. Šitaip prisistato ,,5 kontinentai“, kurį galima rasti http://online.5ic.lt Žurnalas gyvas, patrauklus, matyt todėl, kad kūrėjų komanda labai jauna. Tiek mokytojai, tiek mokiniai ras sau naudingų temų. Angliškai suprantantys dalykų mokytojai bei klasių auklėtojai tiesiog privalo bent žvilgterėti į svetainę www.eslcafe.com , kuri yra viso pasaulio mokytojų bei mokinių susitikimo vieta Internete. Svetainės meniu labai įvairus: Knygynas, Pagalbos centras, Darbo birža, Dienos idėja, Nuotraukos, Frazės ir posakiai, Forumai (mokytojams, mokiniams), Kompiuterinės programos ir dar daug ko. Svetainės naujokas pirmiausiai turėtų pasižvalgyti po ją ir aplankyti visus meniu puslapius, kad pamatytų, kokios galimybės čia yra bendrauti ir dalintis pedagoginėmis problemomis. Ši svetainė yra tarsi vartai, kurie veda į kitus mokytojams reikalingus puslapius. Panašių į minėtą, angliškų svetainių yra ir daugiau. Matote nedidelę ištrauką iš tokios svetainės , kurioje galima rasti visus reikalingus faktus, turinio. Adresas http://www.refdesk.com Visais savo turtais ji leidžia naudotis nemokamai, o jeigu pageidaujate, informaciją dienos geriausią puslapį atsiųs į jūsų pašto dėžutę. INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE Reikiamą svetainę padės surasti specialūs paieškos serveriai ir katalogai, kurių Internete yra tūkstančiai, tačiau idealaus nesukūrė dar niekas. Prieš pradėdami paiešką, apgalvokite, ko ieškote: ar žodžio reikšmės, ar kieno nors biografijos, ar gramatikos užduočių, ar pamokos plano. Jūsų paieška bus gana ribota, jeigu temokate tik lietuviškai ir daug kartų įvairesnė, jeigu galite suprasti ir angliškai. Kuo daugiau turite laiko ir kantrybės, tuo geresnis gali būti paieškos rezultatas. Vieną kartą pavargę, pasižymėsite laimikį kaip Favorite ir kitą kartą jį rasite lengvai ir greitai. Pabandykite paieškoti lietuvišku serveriu www.seklys.lt Patekę į paieškos puslapį, užrašysite jus dominančią temą į specialų langelį ir gausite atsakymą. Tiksliau- turėsite ieškoti atsakymo jums nurodytuose puslapiuose. Šis serveris deja turi vieną blogą bruožą- jis pateikia gerokai padidintą surastų adresų skaičių, mat kai kuriuos adresus jis kartoja po kelis ar net kelioliką kartų. Tarkime, užrašote žodį chemija ir gaunate nuorodas į įvairius Interneto puslapius, susijusius su šiuo dalyku. Prie kiekvieno adreso yra nedidelis prierašas, nurodantis kam priklauso puslapis ir kas jame yra. Atidarykite puslapį ir pamatysite, ar yra ten to, ko jums reikia. Lietuva Internete yra viena iš privalomų aplankyti kompiuterinių vietų. www.online.lt Tai paieškos serveris, tačiau kartu tai ir patarėjas, mokytojas tiems, kuriems nuolat reikia žinių apie Lietuvą, jos kultūrą, istoriją, naujausius įvykius. Manau, kad mokytojai tikrai priklauso šiai kategorijai. Nuorodoje Kaip rasti? jums kultūringai patars, kaip naudotis lietuvišku serveriu, Kas gero? supažindina su svetainėmis, kurios nusipelno dėmesio, pagyrimo ir neegzistuojančio Aukso medalio. Daug daugiau informacijos šaltinių pateikia angliškieji www.google.com www.yahoo.com www.altavista.com Google serveris savo išvaizda labiau turėtų patikti vyresniam mokytojui – jis nelenda į akis, kaip tarkime Yahoo, kuris turėtų būti patrauklesnis jaunimui. Abu jie suras ir lietuviškus tinklapius, tačiau Google pateikti rezultatai bus geresni. Tarkime, jus domina, kaip atrasti lietuviškų žurnalų ar laikraščių svetaines. Paieškos langelyje parašote laikraščiai ir žurnalai ir gausite daugybę adresų, kuriuos peržvelgę tikrai rasite tai, ko jums reikia. Google. KAS TAI YRA? Google tikslas yra suteikti jums geriausios paieškos Internete pojūtį, ir pasaulio informaciją padaryti visuotinai prieinama ir naudinga. Google, didžiausio pasaulyje paieškos variklio kūrėjas, siūlo greičiausią ir lengviausią būdą rasti informaciją tinkle. Peržiūrėdamas daugiau nei 1,3 milijardo puslapių, Google pateikia tinkamus paieškos rezultatus vartotojams visame pasaulyje, paprastai greičiau nei po pusės sekundės. Šiuo metu Google kasdien apdoroja daugiau nei 100 milijonų paieškos užklausų. Du Stanfordo universiteto studentai, Larry Page'as ir Sergey Brinas, įkūrė Google 1998 metais. Uždarai dirbusi kompanija 1999 m. birželį pranešė išplatinusi 25 mln. JAV dolerių akcijų emisiją. Tarp kompanijos akcininkų yra Kleiner Perkins Caufield & Byers ir Squoia Capital. Google teikia savo paslaugas per savo viešą tinklapį, www.google.com. Kompanija taip pat siūlo paieškos Internete sprendimus informacijos turinio tiekėjams. Google technologija Išradinga Google paieškos technologija ir daili vartotojo sąsajos išvaizda išskiria Google iš kitų šiandieninių pirmosios kartos paieškos sistemų. Užuot naudojusi tik raktinių žodžių arba metapaieškos technologiją, Google sistema remiasi sudėtinga, šiuo metu patentuojama, PageRank™ technologija, kuri užtikrina, kad svarbiausi rezultatai visuomet būtų rodomi pirmiausia. PageRank objektyviai įvertina Interneto puslapių svarbumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas sprendžiant lygtį su 500 milijonų kintamųjų ir daugiau nei 2 milijardais narių. PageRank naudoja plačią Interneto nuorodų struktūrą kaip organizavimo priemonę. Iš esmės, Google vertina nuorodą iš puslapio A į puslapį B kaip puslapio A "balsą" už puslapį B. Google vertina puslapio svarbą pagal jo surinktus balsus. Google taip pat analizuoja ir "balsavusįjį" puslapį. Sudėtingi automatiniai Google paieškos metodai užkerta kelią žmonių įsikišimui. Skirtingai nei kitos paieškos sistemos, Google sudarytas taip, kad niekas negali nusipirkti geresnės vietos tarp rezultatų ar kitaip įtakoti rezultatus komerciniais tikslais. Google paieška - tai sąžiningas ir objektyvus būdas lengvai rasti kokybiškus tinklapius. Google reikšmė Google pavadinimas kilęs nuo žodžio "googol", kuriuo Miltonas Sirotta, amerikiečių matematiko Edwardo Kasnerio sūnėnas, pavadino skaičių, susidedantį iš vieneto ir 100 nulių. Taigi Google pavadinimas atspindi kompanijos tikslą susisteminti neaprėpiamą informacijos kiekį Internete ir pasaulyje. Kodėl yra geriau naudotis Google ?? Nes Google pirmas bei greičiausiai pateikia tinkamiausius paieškos rezultatus! Esant neaprėpiamam informacijos Internete kiekiui tampa būtina puiki paieškos paslauga, padaranti šią informaciją pasiekiama ir naudinga. Google sutvarko Internetą. Google sukurtas įvesti tvarką informacijos chaose. Google yra tai, kuo ir turi būti paieškos tarnyba: ne redaguojamas, ribotas katalogas ar rezultatų, parduotų daugiausiai mokantiems, sąrašas, o protingas Interneto sutvarkymo pagal jo paties struktūrą metodas. Google įgalina vartotojus ieškoti daugiau nei milijarde tinklapių. Google sąrašas (indeksas), apimantis daugiau nei 1 milijardą adresų, yra pirmasis toks sąrašas bei išsamiausias naudingiausių tinklapių Internete rinkinys. Google pateikia tik tuos puslapius, kuriuose aptinka jūsų įvestus žodžius. Skirtingai nei daugelis kitų paieškos sistemų, Google pateikia tik tuos rezultatus, kurie atitinka visus jūsų užklausos žodžius - šių žodžių ieškoma tiek puslapio tekste, tiek ir nuorodose į tą puslapį. Daugiau jums nebereikės niršti dėl rezultatų, neturinčių nieko bendra su jūsų ieškomais žodžiais. Google atsižvelgia į užklausos žodžių vietą puslapyje. Google pateikiami rezultatai ne tik atitinka visus jūsų užklausos žodžius, bet Google taip pat analizuoja ir šių žodžių artumą puslapyje. Skirtingai nei daugelis paieškos sistemų, Google rikiuoja rezultatus remiantis užklausos žodžių artumu. Aukščiausiai pateikiami rezultatai, kuriuose užklausos žodžiai yra arčiausiai vienas nuo kito, taigi jūs prarandate mažiau laiko, klaidžiodami po nesusijusius rezultatus. Google išankstinei peržiūrai pateikia kiekvieno puslapio fragmentą. Vietoje niekada nesikeičiančių puslapio santraukų Google kartu su paieškos rezultatais pateikia teksto, kuris atitinka jūsų užklausą, fragmentą. Ši savybė taupo jūsų laiką ir nervus, nes jums nebereikia naršyti po nesusijusius puslapius. Google saugo puslapius savo atmintinėje. Daugybę puslapių Google saugo savo laikinojoje atmintinėje tam, kad pateiktų juos jums puslapio tarnybinės stoties darbo sutrikimo atveju. Google atmintinėje išsaugotos medžiagos peržiūra dažnai yra žymiai greitesnė, nei įprasto tinklapio, tačiau taip pateikiama informacija gali būti pasenusi. Google naudojasi išskirtiniu pažangios techninės ir programinės įrangos deriniu. Jūsų patiriamas sistemos veikimo greitis iš dalies priklauso nuo mūsų paieškos algoritmo efektyvumo, o iš dalies - nuo tūkstančių pigių kompiuterių, kuriuos mes sujungėme, sukurdami itin greitą paieškos variklį. Mūsų programinės rangos šerdis yra PageRank - sistema, skirta tinklapių įvertinimui, sukurta mūsų įkūrėjų Larry Page'o ir Sergey Brino Stanfordo Universitete. O kol dešimtys inžinierių kasdien dirba, siekdami pagerinti kiekvieną Google aspektą, PageRank ir toliau lieka visų mūsų Interneto paieškos priemonių pagrindu. Sąžiningumas Google sudėtingi automatiniai metodai itin apsunkina žmogiškąjį mūsų pateikiamų rezultatų įtakojimą. Ir nors Google rodo reklamas po ir šalia paieškos rezultatų, Google neprekiauja vietomis pačiuose rezultatuose (pvz., negalima nusipirkti aukštesnio PageRank įvertinimo). Google paieška - tai lengvas, sąžiningas ir nešališkas būdas rasti aukštos kokybės tinklapius su jus dominančia informacija. Ypatingos Google savybės Vaizdų paieška (Bandomoji versija)Google Vaizdų paieška yra išsamiausia Internete, jos sąrašuose yra virš 250 milijonų vaizdų, prieinamų peržiūrai. Norėdami naudotis vaizdų paieška, eikite į išplėstinės paieškos puslapį arba http://www.google.com/imghp?hl=lt ir įveskite užklausą vaizdų paieškos laukelyje, tuomet paspauskite "Paieškos" mygtuką. Rezultatų puslapyje, paspauskite ant sumažinto vaizdo, ir išvysite jį visu dydžiu, o taip pat kartu su puslapiu, kuriame šis vaizdas yra. (Pastaba: vaizdų paieška prieinama ne visomis Google sąsajos kalbomis) Google vaizdų paieškos aptiktiems vaizdams gali būti taikomos autorinės teisės. Nors jūs ir galite aptikti ir pasiekti vaizdus naudodamiesi mūsų paslauga, tačiau mes negalime jums suteikti jokių teisių jais naudotis bet kokiais tikslais, išskyrus jų peržiūrą Internete. Taigi, jei norite naudotis vaizdais, rastais mūsų sistemos pagalba, patariame susisiekti su tinklapio savininkais ir gauti reikiamus jų leidimus. PDF failų paieška internete Nuo šiol tarp Google paieškos rezultatų pateikiami ir failai Adobe PDF formatu. Nors PDF failai nėra taip plačiai naudojami kaip HTML failai, tačiau juose dažnai yra vertingos, kitur neprieinamos informacijos. Mėlynas užrašas [PDF] prieš antraštę rodo, kad šis dokumentas yra PDF failas, o ne nuoroda į tinklapį. Tai reiškia, kad dokumentas bus atverstas Acrobat Reader programa. PDF dokumentą pasieksite paspaudę antraštę [PDF] užrašo dešinėje. (Jei jūsų kompiuteryje nėra Adobe Acrobat programos, jūs pateksite į puslapį, iš kurio nemokamai galėsite ją parsisiųsti.) Atmintinėje išsaugotos nuorodos Interneto peržiūros metu Google kiekvieną puslapį išsaugo savo laikinojoje atmintinėje tam atvejui, jei originalas būtų neprieinamas. Jei paspausite "Google kopija" nuorodą, išvysite puslapį, kaip jis atrodė mums jį peržiūrint. Atmintinės turinį Google naudoja spręsdamas, ar šis puslapis atitinka jūsų užklausą. Atvertus atmintinėje išsaugotą puslapį, jo viršuje rodoma Google antraštė, skirta priminti, kad tai tėra tik atmintinėje išsaugota puslapio kopija, o ne pats puslapis. Atmintinėje saugomoje kopijoje išskiriami žodžiai, atitikę jūsų užklausą, kad jums būtų lengviau suprasti, kodėl šis puslapis yra tinkamas jūsų užklausai. "Google kopija" nuorodos nebus prie nuorodų į tinklapius, kurie dar neįtraukti į Google sąrašus, o taip pat prie nuorodų į tinklapius, kurių savininkai paprašė mūsų pašalinti atmintinėje saugomą turinį. Panašūs puslapiai, kaip google Kai paspaudžiate nuorodą "Panašūs puslapiai" greta užklausos rezultato, Google automatiškai ieško Internete puslapių, susijusių su šiuo rezultatu. "Panašūs puslapiai" nuoroda gali būti naudojama įvairiai. Jei jums patiko kurio nors tinklapio turinys, bet norėtumėte daugiau panašios informacijos, ši nuoroda gali aptikti jums dar nežinomus panašaus turinio tinklapius. Jei ieškote informacijos apie prekę, "panašūs puslapiai" gali rasti konkurentų informaciją - taigi padėti jums sudaryti naudingiausią sandorį. Jei domitės tam tikra sritimi, ji gali padėti jums greitai aptikti didžiulį informacijos išteklių kiekį, nesukant sau galvos, kokie raktiniai žodžiai galėtų būti panaudoti tuose tinklapiuose. Google randa panašius puslapius milijonams puslapių. Tačiau kuo specifiškesnis puslapis, tuo mažiau rezultatų galėsime aptikti. Pvz., Google gali nesugebėti aptikti puslapių, susijusių su jūsų asmeniniu puslapiu, jei jame nepakanka informacijos vienareikšmiškai susieti kitus puslapius su jūsiškiu. Be to, jei bendrovė savo puslapius saugo skirtingais adresais (pvz. google.com ir www.google.com), tuo atveju vienu adresu gali būti mažiau informacijos nei kitu. Tačiau apskritai "Panašūs puslapiai" funkcija veikia gerai su dauguma Interneto puslapių. Nuorodų į puslapį paieška Kai kurie žodžiai, po kurių parašytas dvitaškis, Google sistemoje turi ypatingas reikšmes. Vienas iš tokių žodžių yra link: operatorius. Užklausa link:[adresas] parodo visus puslapius, kuriuose yra nuoroda šiuo adresu. Pvz., užklausa link:www.google.com parodys visus puslapius, kuriuose yra nuoroda į pradinį Google puslapį. Vienu metu atlikti paieškos naudojant link: operatorių ir įprastus raktinius žodžius negalima. Žymeklis – „Man sekasi!“ jo reikšmė "Man sekasi!" mygtukas automatiškai perkels jus į pirmą tinklapį, atitikusį jūsų užklausą. Kitų paieškos rezultatų jūs nepamatysite. "Man sekasi!" paieška reiškia, kad mažiau laiko sugaišite ieškodami puslapių, ir turėsite daugiau laiko jų peržiūrai. Pavyzdžiui, ieškodami Stanfordo universiteto puslapio, tiesiog įveskite Stanford paieškos laukelyje, ir paspauskite "Man sekasi!" mygtuką. Google jus perkels tiesiai į "www.stanford.edu", oficialų Stanfordo universiteto tinklapį. →Kitos paieškos sitemos ir jų naudojimo lenteles yra pateiktos priede. Internetas – „TINGINIŲ ROJUS“ Reikėtų mokytojams aplankyti Internetinę svetainę, kurioje nemažai mokinių randa gatavai paruoštus pasakojimus, referatus, interpretacijas, kursinius darbus, programas, rašinius ir t.t. ir t.t. Jos adresas http://mokslo.centras.lt Svetainė egzistuoja jau senokai ir per tą laiką sukaupė nemažai darbų, kuriais laisvai, tarsi savo pačių sukurtais, pasinaudojo jau ne vienas ir ne vienos mokyklos moksleivis. Ji tam ir sukurta. Ko ten turėtų ieškoti mokytojas? Pasidomėti, ar ten jau yra tokia tema, kokią ruošėsi duoti namų darbams. Jeigu kas nors panašaus yra, tai skubiai reikia keisti temą. Nežinau kodėl, bet svetainė nebepapildoma jau porą metų. Matyt, visi nori tik imti ir niekas nenori duoti? Čia galima rasti nuorodų į panašias svetaines anglų kalba, kurios yra žymiai turtingesnės, bet kuriomis naudotis gali tik mokantieji angliškai. Yra dar viena panaši svetainė, kurios adresas www.paruoštukės.lt ,tačiau pastaroji yra šimtą kartų kuklesnė ir skirta tik fizikai ir matematikai, taip pat www.tingiu.lt, www.sperps.lt ir t.t (kitus adresus žiūrėti priede) INTERNETAS – KAIP VAIZDINĖ PRIEMONĖ MOKYKLOJE Jūs žinote mokymo planą, žinote, kokios temos bus gvildenamos vienu ar kitu laikotarpiu, todėl iš anksto turite susirasti naudingus puslapius. Nesitikėkite, kad tai padaryti pavyks per pertrauką, arba per penkias minutes pamokos pradžioje. Tam sugaišite tikrai keletą valandų, ypač kol įprasite. Jūsų iš anksto surastas puslapis su nuotraukomis, žemėlapiais ar dokumentais gali būti naudojamas kaip einamos temos iliustracija. Jūs turite tiksliai nurodyti reikiamą puslapį ar jo dalis ir, jeigu kompiuteris vienas, arba jų mažai, tiksliai nurodyti kokia tvarka mokiniai eina prie kompiuterio ir ko ten turi ieškoti Adresu http://elib.cs.berkeley.edu/photos/flora/ galima rasti 29000 augalų nuotraukų. Mokinys tikrai nesugaiš daugiau, negu penkias minutes, jeigu iš anksto turės augalų pavadinimus. Jam tereikės įvesti žodį ir pasigėrėti atvaizdu. Temos iliustracijoms tikrai tiks muziejuose esančios kolekcijos. Svetainė www.muziejai.lt tarsi tam specialiai ir sukurta. Tiesa, ne visi muziejai vienodai pasiruošę. Vieni mielai atvers sales, parodys ir nuolatines ekspozicijas, ir virtualias parodas, supažindins su edukacinėmis programomis. Apie kitus tegalėsite tik paskaityti tekstinę medžiagą, kuri mokiniams jokio didesnio įspūdžio nepadarys. Jei norėsite susipažinti su Pasaulio muziejų galimybėmis, prireiks anglų kalbos žinių minimumo. http://www.coudal.com/moom.php adresu rasite nuorodas į muziejus ir parodas, kurios egzistuoja virtualiai. Mokiniams tikrai įspūdį padarytų Sovietinių kalkuliatorių kolekcija, ar daugelio pasaulio valstybių popierinių pinigų rinkiniai, ar tiesiog Naudingų daiktų muziejaus ekspozicija. Nuorodas į šitus lobius rasite svetainėje. Plačiai taikomi kaip vaizdinės priemonės gali būti tie www puslapiai, kuriuose dominuoja foto nuotraukos, o teksto nedaug.Tokių puslapių reikia specialiai ieškoti, o radus – pažymėti. Ne tik biologijos ar botanikos pamokoms galima panaudoti svetainės www.butterflyhouse.org nuotraukas, vaizduojančias pasaulio drugelius. O kiek istorijų, rašinių galima sukurti pagal foto portretus, sudarančius ciklą ,,Pabėgėliai“ www.terra.com.br/sebastiaosalgado . Į atokiausius pasaulio kraštus galima keliauti pagal Photo Essays nuorodą puslapyje www.mobot.org/MOBOT/research , www.mokslas.ipc.lt – daug informacijos kaip vesti pamokas, pagalbai dailės pamokoje pamokos, kurioje naudojate Internetą, planas priklausys ir nuo techninių galimybių, ir nuo mokytojo pasirengimo. Geras mokytojas žino, kad užduotis pažiūrėti ir pamatyti yra geresnė už užduotį tik pažiūrėti, o užduotis palyginti ir pasakyti savo nuomonę yra dar geresnė. INTERNETAS – SKIRTAS MOKINIŲ PRATYBOMS(TESTAI,UŽDAVINIAI) Tai yra vienas iš paprasčiausių, lengviausiai suvokiamų Interneto naudojimo pamokoje būdų. Tereikia atrasti puslapius, kuriuose pateikiami vieno ar kito dalyko pratimai ir parinkti tuos, kurie atitinka pamokos temą, žinių lygį, vaiko amžių ir t.t. Lyderiai šitoje srityje gali tapti anglų kalbos mokytojai. Anglų kalbos gramatikos, leksikos, rašybos, tarimo ir pan. pratimų puslapiai Internete – nesuskaičiuojami. Kaip tik todėl nereikia kreipti dėmesio į tuos, kurie reikalauja nario mokesčio. Mokiniams labiausiai patinka tie pratimai, kuriuose kompiuteris tarsi bendrauja su jais – reaguoja spalvomis, garsu ar kitu ženklu į įvestą atsakymą. Vaikams rūpi, koks turėjo būti teisingas atsakymas, todėl jie vertina labiau tuos pratimus, kuriuose yra Hint ( suflerio) funkcija. Mokytojas turi žinoti, kad jam teks atlikti trūkstamas funkcijas, todėl geriau sugaišti daugiau laiko renkant pratimus. Dirbant su pratimais, kompiuterių skaičius padiktuos darbo organizavimo tvarką. Nuo to priklausys kiek vaikų bus užimti prie kokio darbo vienu metu. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog prie kompiuterio eina dirbti, o ne pramogauti. Neretai vaikams iškyla žodžių suvokimo problemos, todėl reikėtų nepamiršti prieš dirbant su pratimais, atidaryti kompiuteryje esantį žodyną (dažniausiai mokyklose būna instaliuoti Alkonas arba LED) http://english-forum.com galima rasti įvairių angliškų pratimų, kuriuos tinka naudoti pamokose ar duoti namų darbams. http://www.linguapress.com/ pateikia tekstus, parinktus pagal žinių lygį, bei papildytus užduotimis. Tekstai atspindi naujausius įvykius pasaulyje, pateikti gyvai, papildyti nuotraukomis. Juos puikiai galima naudoti vietoje atsibodusių vadovėlinių tekstų, kuriuos skaitė mokinių broliai ir seserys nuo mūsų eros pradžios. Čia paminėjau tik nedidelį kiekį panašių svetainių. Kiekvienoje galima rasti nuorodas į panašius puslapius ir pasidomėti, gal kitur užduotys yra dar įdomesnės ir patrauklesnės. → visi naudingi adresai pateikti priede. Matematikos mokytojai turėtų pasidomėti adresu http://www.aplusmath.com/ Jame yra sukurti savotiški darbo lapai, kuriuose mokiniai gali atlikti skaičiavimus, pasitikrinti namų darbų atsakymus ir panašiai. Na, o šita galerija turėtų pradžiuginti bet kurio matematiko širdį, nes joje galima rasti kelius į bet kurį Internete veikiantį matematinį puslapį. Pavartę tuos puslapius, turėtumėte rasti tokių, kuriuose kalbos mažai, o veiksmo daugiau . http://www.maf.vu.lt/ljmm/ Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla turi savo svetainę šituo adresu.Ja gali pasidomėti tie, kurie mano, kad anglų kalba yra didelė kliūtis net matematikui. http://www.gomath.com svetainė sudaryta taip, kad padėtų su matematikos uždaviniais besigaluojantiems mokiniams. Joje yra nurodyti keli būdai, kaip gauti atsakymą į rūpimą problemą: 1. Uždavinį galima nusiųsti e-paštu ir vėliausiai po paros gauti jo sprendimą ir dar su paaiškinimu 2. Uždavinį galima užrašyti skelbimų lentoje ir laukti, kol ekspertai jį išspręs 3. Galima duoti užduotį automatui 4. Galima paieškoti panašaus uždavinio su sprendimu archyve Dalelė chemikų pasaulio sukaupta svetainėje http://www.hmchem.cubicsci.com Čia yra ir chemijos pamokos, ir testai, ir laboratorija,ir biblioteka...tačiau reikia užsiregistruoti. INTERNETAS VIETOJE KNYGOS Gaila, tačiau lietuvių autorių grožinės kūrybos Internete rasti neteko. Skaityti gali tik tie, kuriuos domina moksliniai straipsniai. Jų apstu kiekvieno universiteto tinklapiuose, taip pat ir anksčiau paminėtuose žurnaluose. Lietuviškas virtualus knygynas www.books.lt norėtų, kad knygos būtų skaitomos, tačiau jas reikia nusipirkti. Paguodžia nebent tas faktas, kad čia galite sužinoti kokios knygos pasirodė knygynuose. Kiek kitaip yra su angliškais kūriniais. Štai matote ištrauką iš nuorodų sąrašo. Kiekviena nuoroda savo ruoštu veda į dar kitus puslapius, kuriuose galima rasti angliškai rašančių arba verstinių autorių tekstų. Nuorodų sąrašas yra jau minėtoje svetainėje http://www.refdesk.com/factelec.html Mokiniui visai nėra būtina skaityti teksto žiūrint į ekraną. Bet kurį kompiuterinį tekstą galima atspausdinti popieriuje. Norėdami visa tai padaryti tekstą turite nukopijuoti ne ant popieriaus, o pirma perkelti į savo kompiuterį. Kad tai padaryti , reikia vienu metu būti atsidarius Word dokumentą ir Interneto puslapį. Norimą teksto dalį puslapyje pažymite ir paspaudžiate komandą copy. Tada nueinate į norimą vietą savo tekste ir paspaudžiate Paste. TARPTAUTINIAI PROJEKTAI Prieš pasirinkdamas, kokiame projekte dalyvauti, mokytojas turėtų gerai apgalvoti, ko jis siekia? Projektai gali būti lengvi ir sunkūs, trumpi ir tęstiniai, finansuojami ir kainuojantys savo pinigų, reklamuojami ir nepastebimi, ir t.t. Visų vaikų ir ypač tėvelių svajonė yra projektai, turintieji mainų programas, tai yra suteikiantieji galimybes mokiniams aplankyti kitų šalių mokyklas, pagyventi šeimose, susitikti su projekte dalyvaujančiais partneriais. Apie tokius projektus mėgsta rašyti spauda, tokie projektai suteikia patrauklumo pačiai mokyklai, bei prestižo mokytojui. Platus šitokių projektų pasirinkimas yra skelbiamas Socrates svetainėje. Ši Europos sąjungos programa švietimo ir mokslo srityje puikiai veikia Lietuvoje ir yra žinoma daugelyje mokyklų. Šitų projektų dalyviai tikrai neišsivers be e-pašto, Interneto ir anglų kalbos,. Projekte su mokiniais gali dalyvauti keli mokytojai ir nebūtinai visi jie turi būti anglų kalbos žinovai. Naujokus šituose projektuose lydi nemenkos biurokratinės kliūtys, tačiau daugelis mokyklų jas sėkmingai įveikia. Plačiau apie Socrates galite sužinoti jų svetainėje, o būsimų partnerių paieškoti pakeliavę nuorodų duodamais adresais. Atidžiai perskaitykite apie paraiškų pateikimo terminus, nes visas biudžetas šitoje organizacijoje planuojamas griežtai ir pavėlavusieji nebepriimami. Jeigu jus iš tiesų domina Socrates projektai, lankykitės jų svetainėje bei seminaruose ir atidžiai sekite naujienas. Partnerių tarptautiniams projektams galite rasti ir I*EARN svetainėje. Lietuvoje nuo 1995 metų veikė šios organizacijos skyrius, tačiau dabar jo veikla yra apmirusi, bent taip atrodo, atvertus organizacijos puslapį Internete. Pati tarptautinė organizacija tikrai nenustojo veikusi, todėl partnerių galima ieškoti tiesiai tenai. http://www.iearn.org/projects/index.html IEARN projektai gali būti naudojami visoms amžiaus grupėms ir visiems mokomiesiems dalykams, tačiau bendrauti teks angliškai, kartais rusiškai arba ispaniškai. Kai kuriems projektams anglų kalbos tereikia tik tiek, kol išsiaiškinate užduotis ir susitariate dėl bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, labai sėkmingas buvo projektas Pasaulinė dailės paroda, organizuotas prieš kelis metus. Jame dalyvavusios mokyklos turėjo išsiųsti paprastu paštu visiems partneriams po vieną mokinių atliktą dailės kūrinį. Tarkime, jūsų mokykla išsiuntė paveikslus į dešimt mokyklų įvairiose pasaulio šalyse ir pati tiek jų gavo. (Labai panašu į vieną sukčių sugalvotą pinigų siuntimo žaidimą, tačiau sistema veikė puikiai). Visos mokyklos dalyvės, sutartą dieną atidarė tų darbų parodas savo mokyklose. Štai ir pasaulinė paroda. Žinoma, tos mokyklos, kurios turėjo atitinkamo lygio technologijas, parodų foto nuotraukas tuojau pat perdavė į projekto tinklapį ir visas pasaulis galėjo jomis gėrėtis. Europos mokykloms bendradarbiauti padeda European Schoolnet, kurio adresas yra www.eun.org Tinklas padeda mokykloms susirasti partnerius ir bendradarbiauti, naudojant IT. Tinkle bendravimo kalba yra anglų. Patyrę Europos šalių mokytojai mielai patars naujokams ką ir kaip daryti. Tinkle pateikiami sėkmingų projektų pavyzdžiai, projektų indeksas, pagalbos skyrius, naujienų mokytojams skyrius, kurį galima prenumeruoti ir gauti į savo pašto dėžutę, diskusijų skyrius ir t.t. MOKOMOSIOS PROGRAMOS INTERNETE Žinoma, yra gerai, jeigu turi legalią mokomąją programą CD arba diskelyje. Įdedi į atitinkamą plyšį kompiuteryje ir gali vaikas dirbti be mokytojo. Bėda ta, kad CD kainuoja. Mokomųjų programų galima atsisiųsti iš Interneto ir tai nebus nelegalu tol, kol neimsite jų platinti už pinigus. Lietuvoje ko gero daugiausiai mokomųjų programų turi sukaupęs jau minėtas ITC bei Tinklas. Ką daryti, kad mokomoji programa ateitų į jūsų kompiuterį ir galėtumėte ja dirbti? Tai nėra labai sunku, tačiau būtų geriau, jei pirmą kartą atsiųsti programą padėtų išmanantis žmogus. Perskaičius trumpą programos anotaciją, randate nuorodą atsiųsti arba anglišką žodį download. Tai ir yra komanda, kurią spustelėjus, prasideda siuntimo veiksmas. Kitaip tariant, programa, kuri iki tol buvo kitame kompiuteryje, dabar keliauja į jūsų kompiuterį. Monitoriaus ekrane nuolat atsiranda naujas langelis, kuriame pranešama apie vykdomos operacijos eigą ir prašoma spausti komandas Next arba Yes. Labai gerai, jeigu jūs suprantate, kas parašyta tuose langeliuose, bet teko ne kartą stebėti, kaip žmogus atsisiunčia programas nieko neskaitydamas, o tik pasitikėdamas kompiuteriu. Kai programa bus jūsų kompiuteryje, gali paaiškėti, kad ji visai neatitinka jūsų lūkesčių. Ji gali būti neįdomi, netinkama jūsų mokiniams, per sudėtinga jums pačiam(-iai), ar panašiai. Ką daryti? Ištrinkite ir ieškokite kitos. Programų yra labai daug ir įvairių. Svarbiausia, jomis dirbti galima ir kompiuteriais be Interneto. Jūsų pačių mokiniai šitaip seniausiai atsisiunčia žaidimus, filmus, muziką. Jūs galite atsisiųsti mokomųjų programų. → Pagal http://www.ipc.lt/emokykla2/mokymas/php/dalykas1.php?id=14 puslapio medžiagą TRADICINĖ MOKYKLA INTERNETE. INTERNETINĖS MOKYKLOS VIZIJA, PLANAI IR DABARTINĖ SITUACIJA. Mokyklos skelbimų lentoje, prigrūstoje įvairios informacijos, sunku surasti net pamokų tvarkaraštį. Dar blogiau, jei norite kažką skubiai pranešti savo mokytojui, tačiau nežinote jo kontaktų. Gremėzdiški ir nepatogūs nešioti dienynai mokytojams seniai atsibodo. Reikia užduoti papildomų savarankiškų darbų, rytoj negalėsite vesti pamokos, norite pasitikslinti pamokų tvarkaraštį ir taip be galo. Tai – tradicinė šiuolaikinė mokykla. El. mokyklos projekto pristatymas „Žemynos“ gimnazijos bendruomenei Naujiena: „Penkių kontinentų“ įmonių grupė vykdo pirmą Lietuvoje unikalų elektroninės mokyklos projektą. Šis projektas pakeis mokinių bei mokytojų bendradarbiavimą, pagerins operatyvumą, informacijos paiešką ir tokį negatyvų požiūrį apskritai. Naujoji sistema jau įdiegta Vilniaus Žemynos gimnazijoje. Projektas pristatytas gimnazijoje – su naująja sistema susipažino mokyklos mokytojai bei moksleiviai, gavo savo prisijungimo vardus bei slaptažodžius. Netrukus su projektu (www.e-zemyna.lt) ketinama supažindinti ir gimnazijos moksleivių tėvus. Beje, daugiau pažintinių seminarų bus surengta mokiniams bei pedagogams. Mokytojai viliasi, kad projektas padės operatyviau bendrauti su moksleiviais, sumažinti nelankomumą. Moksleivius pradžiugino, kad svetainėje jie galės sužinoti pamokų tvarkaraščius, užduotus namų darbus bei savo pažymius. Vos gavę savo prisijungimo duomenis, nemažai moksleivių suskubo prisijungti prie Interneto bei išbandyti naująją sistemą. Pasak „Penkių kontinentų“ El. komercijos departamento Projektų vadovo Emilio Musajevo, tai unikalus „Penkių kontinentų“ įmonių grupės projektas, kuriuo siekiama sujungti visas mokyklas ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Projektas paremtas Interneto puslapių technologija, t. y., norint naudotis sistema, nereikės jokios specialios programinės įrangos ir priedų. Tam užteks paprasčiausio kompiuterio su prieiga prie Interneto. Emilis Musajevas teigia, jog projektas įdiegtas sėkmingai, mokyklos pasirengusios jį testuoti. Iki šių metų vasaros planuojama į projektą įtraukti dar tris Lietuvos mokyklas. Viena didžiausių problemų – per menkas ugdymo įstaigų kompiuterizavimas. Beje, mokytojai baiminasi, kad jiems paprasčiausiai neliks laisvos minutės užpildyti el. dienyną, nes pasirengimas pamokoms, sąsiuvinių taisymas, tradicinio dienyno pildymas suryja laisvą pedagogų laiką. Tą problemą „Penkių kontinentų“ projekto koordinatoriai siūlo spręsti skiriant atsakingą ir pareigingą klasės moksleivį, kuris būtų atsakingas už duomenų pildymą el. versijoje, el. klasės tvarkymą. Mokytojai keleto mygtukų paspaudimu galės peržiūrėti visą savaitės pamokų tvarkaraštį, pagal kurį galės planuoti savo laiką, visas iki tol jau įvykusias jų vestas pamokas, pažymėti svarbiausius pamokų dalykus, peržiūrėti visas klases su mokinių nuotraukomis bei pačia svarbiausia informacija, o taip pat visus savo kolegas, t. y. kitus mokytojus. Moksleiviai taip pat galės peržiūrėti visos savaitės pamokų tvarkaraštį, pamokų suvestinę, savo pažymių knygelę, bendraklasius bei mokytojus, nusiųsti jiems žinutę, vaizdo pranešimą. Kaip naudotis INTERNETINĖS MOKYKLOS PRIEMONĖMIS? „Tvarkaraštis“ – itin tikslus visos savaitės pamokų tvarkaraštis, kuriame nurodamas disciplinos laikas bei pavadinimas, klasė bei galimas jos aprašymas. Taip galima lengvai planuoti savo laiką. Skyrelyje „Klasė“ mokytojai mato klasę ar klases, kurioms veda pamokas, klasės tipą bei auklėtojos vardą, gali peržiūrėti visų klasės moksleivių nuotraukas su informacija apie juos (numeris žurnale, gimimo data, o paspaudus nuorodą „Daugiau“ matysite telefono numerį, elektroninio pašto adresą, ICQ numerį, „MSN Messenger“ ar „Yahoo Messenger“ adresus, „Chat.lt“ vardą, asmeninės Interneto svetainės adresą ir kt.). Čia pat keleto mygtukų paspaudimu mokiniams galima parašyti žinutes. Skyrelis „Pamokos“ – lengvai redaguojamas disciplinos žurnalas. Norėdami į sistemą įrašyti naują pamoką, spaudžiate mygtuką „Pridėti naują“, pasirenkate pamokos datą, klasę, discipliną, įrašote vestos pamokos pavadinimą, pamokos aprašymą bei užduotus namų darbus. Įvedę naują pamoką į sistemą ir paspaudę redagavimo langelį, paprastai suredaguosite žurnalą. Įrašius mokiniams pažymius, galima nurodyti, iš ko jie gauti (testas, kontrolinis darbas, savarankiškas darbas, namų darbai, atsakinėjimas ir pan.), galima žymėti gautas pastabas ar pagyrimus. Ištrinti pažymio praktiškai neįmanoma. Jeigu moksleivis sužinotų mokytojo prisijungimo duomenis ir ištrintų pažymį, mokytojas tai pamatytų. Mat pažymiai iš tiesų neištrinami iš sistemos, jie tiesiog pažymimi kitaip, visuomet yra pažymio „istorija“ – kada jis parašytas, kada keistas ar ištrintas. Galima nustatyti, kokiu lygiu mokosi moksleivis – stipriausiu, aukštesniu (išplėstiniu) ar žemiausiu (bendriniu). Toks nustatymas pravers skaičiuojant moksleivio reitingą. Paspaudę mygtuką „Žurnalas“, galite jį redaguoti pagal pažymius, kitus įrašus (pastabas, pagyrimus ir pan.) arba pagal visus įrašus, rūšiuoti pagal datą ar mokinį. Žurnalo suvestinėje pasirenkate datą, disciplinos pavadinimą, klasę ir matote viso mėnesio vestų pamokų detalią suvestinę – moksleivių pažymius, užduotus namų darbus, pamokos temas, aprašymus. Visą šia informaciją savo patogumui galite atsispausdinti. El. dienynas suprogramuotas naudojantis naujausia ir patogiausia Microsoft .NET framework 1.1 sistema. „Mokytojų“ skyrelyje yra visa reikalinga informacija apie visus mokykloje dėstančius kolegas, jų discipliną, duomenis apie juos, galėsite jiems pasiųsti žinutę. Sau gautas žinutes galite patikrinti skyrelyje „Žinutės“. Žinutes pasinaudojant internetine kamera galima siųsti ir vaizdiniu pavidalu. Jei norėsite peržiūrėti ar koreguoti informaciją apie save, tai galėsite padaryti skyrelyje „Informacija“. Nemažiau naudinga ši sistema bus ir mokiniams. Jie taip pat gali peržiūrėti detalų ir tikslų savo pamokų tvarkaraštį, matyti bet kokius jo pakeitimus. „Pamokų“ skyrelis pasitarnaus tiems, kurie pamokos metu varnas gaudė arba joje išvis nedalyvavo. Galėsite peržiūrėti gautus įvertinimus, pastabas ar pagyrimus, sužinoti pamokos temą, ką mokytojai uždavė namų darbų. Pamokų suvestinę galėsite rūšiuoti arba pagal disciplinų pavadinimą, arba pagal datą. Čia pat (paspaudę ant disciplinos nuorodos pavadinimo arba pasirinkę skyrelį „Pažymių knygelė“), galėsite pamatyti visus savo pažymius. Pasirenkate rūšiavimo, rodymo tipą, discipliną, spaudžiate „Suvestinė“ – tuomet išsirenkate datą ir visi jūsų įvertinimai kaip ant delno. Galima išsiaiškinti, kokioje vietoje – pirmūnas, vidutiniokas, autsaideris – esate pagal įvertinimus. „Mano statistikoje“ bus parašyta, kokioje pozicijoje pagal tam tikrą discipliną esate savo klasėje, mokykloje ar visoje Lietuvoje (reitingas skaičiuojamas iš visų projekte dalyvaujančių Lietuvos el. mokyklų). Kartu bus nurodyta, kiek dar mokinių užima tokią pačią poziciją, kaip ir jūs. prie vienų sistemos skyrių priėjimą turės tik mokytojai, prie kitų – tik moksleiviai, dar kiti – atviri visiems: tai mokyklos, kuri įsidiegtų šią el. mokyklos sistemą svetainė būtų operatyviai atnaujinama, įdomi lankytojams. Įėjimas į pačios svetainės atskirus skyrius taip pat bus ribojamas. Prie projekto prisijungiančių mokyklų Interneto svetainėse planuojama diegti tinklalapių struktūros ir turinio tvarkymo sistemą „I-manager“. Todėl patogu operatyviai per Internetą atnaujinti informaciją. Beje, atnaujinti svetainę per „I-manager“ sistemą jau galima prisijungiant ne tik per kompiuterį, bet ir per mobilųjį telefoną su WAP funkcijomis. Naudojantis tinklo vaizdo kameromis, numatoma svetainėse pristatyti ir filmuotą vaizdo medžiagą – iš pamokų, įvairių renginių. Tinklo vaizdo kameras būtų galima įrengti klasėse ir namuose. Susirgus pamokas galima stebėti iš namų. Panaudojant virtualių vaizdo konferencijų įrangą, būtų galima rengti virtualias pamokas iš skirtingų mokyklų. Jokia šiuolaikinė svetainė neapsieina be pokalbių kambario, forumų, kurie leidžia moksleiviams, mokytojams, moksleivių tėvams išreikšti nuomonę įvairiais klausimais, diskutuoti. Taip pat aktyviai diskutuojama apie galimybę moksleiviams pagaminti bei suteikti specialius moksleivių identifikacijos pažymėjimus. Dabartiniai, skirtingai ne studentų, yra popieriniai, o magnetiniai naudojami tik keliose Lietuvos gimnazijose. Būtų naudinga, kad tokie pažymėjimai su magnetine juosta būtų naudojami kontroliuoti moksleivių lankomumą. Tuomet nekiltų tokių nesusipratimų, kad mokiniui nesant pamokose visą dieną, jo nebuvimas vienoje pamokoje užfiksuojamas, kitoje – pamirštamas. Be to, tokie pažymėjimai galėtų būti kartu ir nuolaidų kortelės, bibliotekos skaitytojo bilietas, turėtų daugiau patrauklių funkcijų. Ištobulintą el. mokyklos sistemą numatoma siūlyti kitoms Lietuvos mokykloms. Šio projekto iniciatoriai patys yra vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai, todėl gerai išmano ugdymo įstaigos problemas, rūpesčius, žino, ko reikia, kad mokinių ir mokytojų darbas būtų efektyvus, nesudėtingas, aiškus. Belieka tik palaužti mokyklų vadovybių užsispyrimą prieš modernias technologijas ir įrodyti, kad toks el. mokyklos projektas suartins mokytojų, moksleivių bei tėvų bendravimą, pagerins santykius. Jaunieji projekto koordinatoriai kreipsis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir, įrodę el. mokyklos svarbą modernaus švietimo ir ugdymo raidai, tarsis dėl šio projekto platesnio įgyvendinimo visos Lietuvos mastu. Juk tokie el. ugdymo modeliai puikiai tarnautų ne tikvidurinėse mokyklose ar gimnazijose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, universitetuose, įkalinimo įstaigose. „Penki kontinentai“ įsitikinę, kad šiandieninė informacinė visuomenė neįmanoma be modernios mokyklos vizijos realaus įgyvendinimo. Elektroninė pažymių knygelė Elektroninė pažymių knygelė. Praėjusią savaitę Estijos fondas "Vaata Maailma" pristatė projektą, kuris leis tėvams matyti savo vaikų moksleivių pažymius ir stebėti jų pažangą mokykloje Internete. Informacinių technologijų ekspertų teigimu, kalbama apie naują programą, kurią galima sulyginti su tradicine pažymių knygelė. Taip pat labai svarbu, kad klasėse būtų bent vienas kompiuteris su Interneto ryšiu, nes tik taip būtų pasiekta rezultatų. Taigi mokytojui nebereiktų pildyti dienynų, nes sistema padarytų nemažai darbų už jį, pvz., pažymėtų kurie mokiniai neatvyko į pamoką. Pažymius mokytojui tektų rašyti į elektroninį dienyną. Vėliau iš jo informacija patektų į tėvų ir moksleivių svetaines – virtualias pažymių knygeles. INTERNETO PAGALBA MOKSLUOSE Kad ir kas bebūtume – moksleiviai ar studentai, artėjantys egzaminai kelia tas pačias emocijas ir mintis. Taigi , šioms emocijoms nuslopinti Internetas tikrai didelis pagalbininkas, tereikia tik tinkamai naudotis paieškos sistemomis, tam kad sutaupytume laiko pateiksiu kelis patarimus kaip pasiruošti egzaminui, kontroliniui, pamokai ar įskaitai. Kur ieškoti informacijos? Socialinių mokslų lobiai. SOSIG → www.sosig.ac.uk. Viena didžiausių pasaulyje socialinių mokslų išteklių bazė. Joje sukaupta daugybė antropologijos, filosofijos, sociologijos, geografijos, politikos, teisės ir kitų socialinių mokslų informacijos. Puslapis anglų kalba. ENCIKLOPEDIJOS. Svetainės „Encarta“ → encarta.msn.com . bei „Britannica“ → www.britannica.com didžiausios internete esančios enciklopedijos. Šiuose tinklapiuose gausybė informacijos apie visus mus dominančius dalykus, daug straipsnių, testų. Tačiau atminkime, kad nemaža dalis informacijos šiuose portaluose yra mokama. Tad jei nenorime mokėti, aplankykime nemokamas enciklopedijas „enciklopedija.com“ → www.encyclopedia.com., bei „wikipedia“ → en.wikipedia.org. ieškantiems techninės informacijos pagelbės tinklapis „TechEncyclopedia“ → www.techweb.com/encyclopedia . čia paaiškinama daugybė specifinių terminų. Svarbu visi minėti puslapiai yra anglų kalba. ŽODYNAS. Ar žinome, kas yra „birbilas“? atsakymą tikrai surasime, apsilankę „winliet“ puslapyje → www.winliet.com. Jame rasim gausybę įvairiausių lietuviškų žodynų, pvz.,įvairiakalbių kompiuterinių, dabartinės lietuvių kalbos žodyną, tarptautinių žodžių žodyną ir kt. KAS PADĖS PASIRUOŠTI EGZAMINAMS? TEREIKIA NURODYTI REIKIAMAS FUKCIJAS – IR PROGRAMA „PARABOLA“AUTOMATIŠKAI PATEIKIA JŲ GRAFIKĄ Pasiruošti įvairiems egzami­nams (tiek moksleiviams, tiek studentams) pagelbės įvai­riausios specializuotos mokytis skirtos kompiuterinės progra­mos bei Internete esantys testai. TESTAI. Nemokamoje svetainėje "Mokymosi kursai"→ www.kurstudijuoti.lt /Testai/ ra­sime daugybę įvairių sričių bei įvairaus sudėtingumo testų. Galime išbandyti ir mokamą ITMC svetainę → www.testai.lt. Nema­žai testų galime parsisiųsti jau parengtų darbų. PROGRAMOS ♦ Lietuvių kalbos egzaminui: Iš "Polispektro" tinklalapio → www.polispektras.lt / ikzinynas.tk galime parsisiųsti kirčia­vimo programą arba demons­tracinę žinyno programą. Čia pat galime įsigyti ir visą programų komplektą, susi­dedanti iš kirčiavimo, skyry­bos, rašybos, kalbos kultūros ir kitų programų. "Testynas" -elementariosios lietuvių kalbos rašybos sąvadas. Naujausią programos versiją galime par­sisiųsti adresu → litosofware.tripod.com. ♦ Matematikos egzaminams: Tiksliųjų mokslų egzaminams mums padės pasiruošti ne­mokama lietuviška funkcijų grafikų braižymo programa "Parabola". Ją rasime svetainėje "Dar.Ka Software" → darkasoft.tinkle.lt. Tereikia nurodyti rei­kiamam funkcijas - ir programa automatiškai pateikia jų grafi­ką. Beje, ši programa padės at­likti ir namų darbus. ♦ Išmok užsienio kalbą: "Transpareiit Language" tinklalapyje → www.tranparent.com galėsime par­sisiųsti specialių programų, kurios padės ne tik pasikartoti, bet ir išmokti kai kurių užsienio kalbų pagrindinius žodžius bei frazes. Jei programos patiks, galėsime įsigyti visas mokamas jų versijas, turinčias daug dau­giau galimybių. Panašių pro­gramų galime parsisiųsti iš → www.foreignlanguagehome.com O gal mums pakaks in­staliuoti paprastą programą "TestVilaRim"→ litsoftware.trpod.com. Jos es­mė paprasta - duotą lietuvišką žodį reikės parašyti angliškai. ♦ Pamokys muzikos meno: Mokytis muzikos meno padės nedaug vietos užimanti "Musette" programa → www.canzona.com /music/musette . Tiesa, šia natoms rašyti skilia progra­ma naudotis nėra labai papras­ta. Jei reikia sudėtingesnės muzikos programos, tuomet pravers "MasterWorks → www.musicmasterworks.com . Tai mokama programa. Tačiau mėnesį ja galėsime nau­dotis nemokamai. ♦ Chemijai ir fizikai: Norime apsilankyti virtualiose chemijos ir fizikos laboratorijose? Išbandysime programas "Crocodile Chemistry" ir Crocodile Physics". Nors abi mokamos, iš tinklalapio → www.crocodile – clips.com galėsime nemokamai parsisiųs­ti jų parodomąsias versijas. IŠ KUR PARSISIŲSTI JAU PARENGTŲ DARBŲ? Tai nėra geras ugdymas, kai mokinys atneša kažkieno darbą ir ne savo parašyta, bet pateikia kaip savo, tai yra neetiška, tai plagijavimas, bet jais pasinaudoti ir panaudoti įdomias ir turtingas mintis nieks niekada nedraudė. Dauguma mūsų tikriausiai žino, kad Internete "guli" daugybė jau parengtų įvai­riausių darbų (referatų, kon­spektų, kursinių, "šperų" ir kt). patarsiu iš kur jų parsisiųsti. Ir adresai pravers ne tik tinginukams. "Mokslai.com" → www.mokslai.com be­ne didžiausia mokama lietuviš­ka referatų, rašinių, kursinių ir diplominių darbų bazė (dau­giau nei 6 tūkst. darbų), skirta tiek moksleiviams, tiek studen­tams. Kiekvienas darbas vertas tam tikro taškų skaičiaus. Juos galėsime įsigyti mokėdami SMS žinute arba patys nusiųsdami savo darbus. Pusiau mokamas "Tingiu.lt" → www.tingiu.lt viena populia­riausių Šalyje darbų bazių ir tarp studentų, ir tarp moksleivių. Apmokestinti patys po­puliariausi pagal parsisiuntimų skaičių darbai. Visi Šie darbai kainuoja po 1 litą. Nemokamam lietuviškam tinklalapiui "Šperos.lt" → www.speros.lt neseniai tesukako metukai, o jis jau lapo bene didžiausia vi­siškai nemokama duomenų ba­ze. Svetainėje rasime apie tūks­tantį darbų (ne tik "šperų"),Tik moksleiviams skirta "MIP.lt" → www.mip.lt svetainė yra viena naujausių. Nors joje referatų ir kitų rašto darbų kol kas nėra daug (jų skaičius nesiekia nė 300), čia moks­leiviai gali sužinoti svarbiau­sias naujienas, visą informaciją apie egzaminus. "Nesimokau.com" → www.nesimokau.lt dar palyginti nauja nemokama darbų bazė. Kol kas joje su­kaupta apie 700 įvairios tematikos rasinių. Svetainės kūrėjai žada artimiausiu metu pa­pildyti ją naujais darbais. "Mokslo pasaulyje" → www.mokslai.visiems.lt rasime mažiausiai darbų, ta­čiau šis adresas tikrai pravers tiems, kuriems reikia gerai pasiruošti brandos egzami­nams. Siame tinklalapyje rasi­me nemažai testų bei užduo­čių, ankstesnių metų brandos egzaminų užduotis, sutrumpin­tas brandos egzaminų progra­mas. Svarbu; visą reikalingą informaciją apie brandos egzaminus rasime Nacionali­nio egzaminų centro svetainėje → www.nec.lt arba www.egzaminai.lt Apleistas, bet naudingas "Mokslo centras" → www.mokslocentras.ltkeletą pastarųjų metų beveik neatnaujinamas, tačiau mums taip pat gali praversti. Čia sukaupta beveik pusantro tūkstančio įvairiausių darbų. Tarp jų - ir konspektai bei eg­zaminų bilietai. "Teisės studentas" ir "Tei­sės enciklopedija" svetainėse - tik teisė ir tik lietuviškai. Pirmojoje, kurios adresas → www.studylex.com. , be daugiau nei 2 tūks­tančių teisės referatų bei kon­spektų, studentai ras nemažai informacijos apie teisės studi­jas bei naujienų. "Teisės enciklopedijoje" → www.teise.lt skel­biama apie pustrečio tūks­tančio darbų. Speros.lt adresu daugiausia anglų kalbos referatų. MOKINIŲ IR STUDENTŲ ATSILIEPIMAI 15 metų moksleivis Ilja Klemencov referatų daž­niausiai ieško www.tingiu.lt puslapyje. "O apie egzaminus perskaitau Nacionalinio egza­minų centro svetainėje", - tei­gia jis. Beveik visi kalbinti moksleiviai kaip vieną svarbiausių informaci­jos paieškos šaltinių nurodė ir Interneto paieškos portalą www.google.lt.Pasirodo, panašiuose pus­lapiuose informacijos ieško ir studentai. Vilniaus uni­versiteto Ekonomikos fakul­teto antrakursis Marius prieš egzaminus kartais apsilanko ir "tinginukų" portale www.tingiu.lt ar ki­tuose tinklalapiuose. 'Tačiau iš ten gatavų darbų neimu. Manau, dėstytojai tuos referatus jau mintinai žino. Kur kas dažniau informacijos ieškau www.google.lt. Arba klausiu draugų patarimo. Nemažai naudingos informacijos, bei įvairiausių nuorodų randu kurso el. pašto konferencijoje“,- teigia Marius . IŠVADOS INTERNETAS – PASAULIO KOMPIUTERIŲ TINKLŲ SISTEMA, KURIOS ŽINIOJE YRA DIDŽIULIS DUOMENŲ, PROGRAMŲ, DOKUMENTŲ IR KITOKKIOS INFORMACIJOS KIEKIS,IR KURI LEIDŽIA ASMENINĮ KOMPIUTERĮ NAUDOTI TOS INFORMACIJOS PAIEŠKAI, TIESIOGIAI BENDRAYTI SU DAUGIAU NEI 35MILIJONAIS ŠIO MILŽINIŠKO TINKLO VARTOTOJAIS. Interneto abonentų skaičius kasmet padidėja maždaug dvigubai. 1999m. Internetas turėjo apie 201 milijoną vartotojų, 2002m. prognozuojama 490 – milijonų, o 2005metais – 765 milijonų vartotojų. Šiandien Internetas yra vadinamas informacijos greitkeliu (information highway). Dabar be Interneto neįsivaizduojamas joks rimtas verslas. Daugiau kaip 80% atsiskaitymų už įvairias paslaugas vyksta elektroniniu paštu, kuris yra Interneto dalis. Iš Interneto išsivystė ir daug šiuolaikinių bendravimo ir susisiekimo priemonių tokių kaip: IRC, ISQ, e-mal, elektroninis verslas, internetinės parduotuvės… Bet svarbiausia Interneto dalis yra internetiniai puslapiai kuriuose slypi nesuskaičiuojama galybė informacijos tik reikia mokėti ją susirasti. Interneto puslapius rodo internetinės naršyklės: Internet Explorer, NeoPlanet, Opera, BinGOOO, CipherNet… Kasdien Internetas vidutiniškai pasipildo 1500 naujų internetinų puslapių. Internetas tarsi didžiulis voratinklis,kuriam vyksta gyvenimas, jis vis auga tobulėja, plečiasi, atsiranda vis daugiau Interneto vartotojų. Šiuolaikinė visuomenė tobulėja, todėl vykdamos įvairios programos, kuriami įvairūs planai mokykloms, darbovietiems, dabartiniame pasaulyje viską bando kompiuterizuoti ir tai labai pasitarnauja Internetas, dabar labai populiaru yra kurti internetizuotą mokyklą, netgi pažymių knygelės yra Internete. Dabar, mūsų laikais naujosios technologijos yra jau labai toli pažengusios, ir vis dar tobulinamos, kuriamos įvairios ateities vizijos, kuriose veikia jau ir Internetas. Nuolatos tobulėjančios technologijos mums suteikia galimybes siekti naujų aukštumų. Juk nuo išsilavinimo priklauso ir žmogaus ateitis, todėl nereikėtų gailėti lėšų ir laiko kuriant modernią mokyklą, kuri suteiktų galimybę baigti mokslus kiekvienam. Šiuolaikinės technologijos leistų atrasti naujus mokymo ir mokymosi būdus, lavintų gebėjimą planuoti laiką, o tai ypač svarbu šiuolaikinėje visuomenėje. Manau, kad elektroninės mokyklos sukūrimas skatintų bendravimą tarp mokinių ir mokytojų, tarpusavio supratimą ir toleranciją. Moderniosios technologijos gali ne tik palengvinti mūsų buitį, bet ir padėti išplėsti mūsų ateities perspektyvas.  Tikrai nemanau, kad šitie metodiniai mano patarimai idealūs. Esu tikra, kad po kokių metų jie atrodys kur kas rimčiau. Žemynos gimnazijoje tik tik ėmė veikti Interneto Laboratorija, kurios pagrindinis tikslas ir yra sėti Interneto sėklą pirmiausiai savo gimnazijos mokytojų mintyse ir darbuose, o po to paskleisti patyrimą plačiau. Nuo ITC paskelbto konkurso praėjo dar labai nedaug laiko. Nuolatos tobulėjančios technologijos mums suteikia galimybes siekti naujų aukštumų. Juk nuo išsilavinimo priklauso ir žmogaus ateitis, todėl nereikėtų gailėti lėšų ir laiko kuriant modernią mokyklą, kuri suteiktų galimybę baigti mokslus kiekvienam. Šiuolaikinės technologijos leistų atrasti naujus mokymo ir mokymosi būdus, lavintų gebėjimą planuoti laiką, o tai ypač svarbu šiuolaikinėje visuomenėje. Manau, kad elektroninės mokyklos sukūrimas skatintų bendravimą tarp mokinių ir mokytojų, tarpusavio supratimą ir toleranciją. Moderniosios technologijos gali ne tik palengvinti mūsų buitį, bet ir padėti išplėsti mūsų ateities perspektyvas.  PATARIMAS: Ir visgi, be kompiuterių ir Interneto nepamirškime savo mokymo įstaigos ar viešosios miesto bibliotekos. Gal būtent tą svarbią reikiamą informaciją būtent ir rasite ten, juk net Internetas tikrai neatstos gerai parašytos knygos. Tačiau manau kad ir mano šis darbas pasitarnaus daugeliui ir nesvarbu, aks tai būtų mokytojas, studentas ar mokinys, manau kiekvienas šiame darbe suras sau tinkamą informaciją. Taigi naudokimės Internetu tinkamai ir tuo pačiu tobulėkime ir kurkime teisingą ateitį. Ugdykime jaunąją kartą, kad jie turėtų ką parodyti pasauliui, visuomenei ir savo vaikams. Taigi, gyvenkime, mokykimės ir tobulėkime...... NAUDOTA LITERATŪRA: http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=6492 www.mintis.lt/konkursas2/3/aprasas.doc http://interneto.takas.lt/straipsniai.php?tipas=mapie&st=view&msg_id=590 http://paramoscentras.w3.lt/internetas.htm www.hot.lt/about/about.htm http://www.reco.lt/history/internet.php http://lt.wikipedia.org/wiki/Internetas www.emokykla.lt www.ebiz.lt www.emiro.lt www.delfi.lt www.nktv.lt http://www.lm.lt/2003_metai.htm Eugenijus Valavičius, Kęstutis Valavičius „Geltonieji interneto puslapiai“ 2002 Kaunas Aušra Vaškevičienė „Paiška Internete“ 2001 Kaunas Vilma Rūta Koveraitė „ Internet“ 1995 Kaunas Birutė Leonavičienė „interneto vartotojo vadovas“ 2001m Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerija švietimo informacijų technologijų centras „informacijos technologija mokykloje“ 2000 Vilnius. Žurnalas „CompiuterBild“ 5/2005(8) 04.29-05.26 36-37psl Žurnalas „CompiuterBild“ 1/2004(1) 09.25 – 10.19 6psl Žurnalas „CompiuterBild“ 2/2005 (5) 01.28 – 02.24 44-45psl Žurnalas „kompiuterijaPC World“2004. rugsėjis nr.85 36psl. PRIEDAI NAUDINGI INTERNETO ADRESAI (paminėti darbe) Kas ieško, tas randa. Šiuo žinomu posakiu nesivadovaukime naršydami po inter-netą. Ieškodami čia tikrai rasime, bet dažniausiai ne tai, ko mums reikėjo. Tinkamesnis posakis būtų "Kas žino nuorodą/adresą, tas randa". http://www.tinklas.lt Lietuvos mokyklų tinklas http://www.itc.smm.lt Informacinių technologijų centras Elektroninė spauda: www.sociumas.lt http://cce.peda.net/magazines/lt/ http://www.etika.lt www.lrytas.lt www.kaunodiena.lt Lietuvos televizijos www.lrt.lt www.lnk.lt www.tv3.lt Informacinės svetainės www.delfi.lt http://online.5ic.lt www.takas.lt www.eslcafe.com http://www.refdesk.com Pašto paslaugų tiekėjai www.yahoo.com www.hotmail.com www.mail.com www.delfi.lt www.omni.lt www.takas.lt www.sala.lt www.one.lt www.gmail.lt (Tai pagrindinės svetainės, kuriomis naudojasi žmonės e-paštui) Paieškos serveriai www.seklys.lt www.online.lt www.google.com www.yahoo.com www.altavista.com http://mokslo.centras.lt Tinginių rojus www.tingiu.lt www.speros.lt Foto puslapiai http://elib.cs.berkeley.edu/photos/flora/ www.butterflyhouse.org http://www.free-hosting.lt/lietvorai/index.htm Lietuvos vorai www.terra.com.br/sebastiaosalgado www.mobot.org/MOBOT/research Muziejai www.muziejai.lt http://www.museumeducator.org http://www.coudal.com/moom.php Pratimai http://english-forum.com http://www.linguapress.com/ http://www.aplusmath.com/ http://www.maf.vu.lt/ljmm/ http://www.gomath.com http://www.hmchem.cubicsci.com Knygos www.books.lt Tarptautiniai projektai http://www.socrates.lt http://www.iearn.org/projects/index.html www.eun.org http://ualgiman.tinklapis.lt/ lietuvių kalbos mokymo ir mokymosi internetinis vadovėlis http://www.askoxford.com/ puikus patarėjas anglų kalbos mokytojams. Jeigu atsirado problema, parašote savo klausimą ir gaunate ekspertų atsakymą http://www.maf.vu.lt/ljmm/ Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla • Paieška vaikams – www.yahooligans.com • Naujausia informacija – www.lycos.com/news Paieškos svetainių paieška – www.searchengineguide.com KUR IEŠKOTI INTERNETE? POLITIKA IR AKTUALIJOS: www.info.lt - politika, naujienos, aktualijos www.vtv.lt – politika ir kasdienybė www.atgimimas.lt – nepriklausomos politikos portalas www.bernardinai.lt – įvykių pristatymas Internete www.vpvi.lt – viešosios politikos ir vadybos institutas www.Irvk.lt – LR vyriausybė www.sala.lt – naujienos ir aktualijos www.infolex.lt – LR teisės aktai www.ebiz.lt – išsamūs informacijos resursai www.president.lt – LR prezidentui skirta svetainė www.Irs.lt – LR seimas www.omni.lt – naujienų svetainė www.delfi.lt - naujienos ir aktualijos www.lietuva.lt – pažintinė informacija apie Lietuvą www.lietuvos.net – įvykių pristatymas Internete www.on.lt – įvairiausių Lietuvos duomenų žinynas EKONOMIKA, VERSLAS: www.lb.lt – lietuvos banko svetainė www.vmi.lt – valstybinė mokesčių inspekcija www.phare.lt – žmonių išteklių plėtros parama www.verslas.banga.lt – verslo naujienos ir aktualijos www.csdl.lt – apie vertybinius popierius internete www.biznews.lt – lietuvos verslonaujienos DARBO PAIIEŠKA www.karjeroscentras.lt www.cvmarket.lt www.ldb.lt – darbo biržos pasiūlymai www.cv.lt – darbo paieška www.cvoline.lt www.5ci.lt – virtuoli darbo birža www.dkc.lt – darbo ir karjeros centras VAIKAI IR JAUNIMAS: www.lvjc.lt – Lietuvos vaiku ir jaunimo centras www.vaikam.lt – linksmybės vaikams www.vaikulinija.lt – vaiku psichologine linija www.vasaros-stovyklos.lt www.vaikuatostogos.lt www.jaunimas.lt – studentų ir jaunimo kelionių biuras www.lijot.lt – jaunimo organizacijos tarybos puslapis www.jtba.lt – bendradarbiavimo agentūra www.jaunimas.us – visiems kas jaučiasi jauni www.vaikas.lt - tėveliams apie vaiką www.dailėsmokykla.lt - dailės mokykla MOKSLAS IR ŠVIETIMAS www.unesco.lt - nacionalinė UNESCO komisija www.mokslas.lt – Lietuvos mokslas ir studijos www.tinklas.lt – švietimo portalas www.aiesec.lt – tarptautinė studentu asociacija www.mokslo.centras.lt – moksleivių ir studentų darbai www.studentas.lt – svetainė studentams www.smm.lt Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija www.emokykla.lt - švietimas informaciniai visuomenei www.ipc.lt – švietimo technologijų centras www.egzminai.lt – nacionalinis egzaminų centras www.durys.lt – Europos kultūros programos www.sac.smm.lt – švietimo ir aprūpinimo svetainė ENCIKLOPEDIJOS IR ŽODYNAI: www.alkonas.fotonija.lt – anglų – lietuvių kalbų žodynas www.autointa.lt/webdic. - žodynai, enciklopedijos www.lietpol.pl/lt.html - lenkų - lietuvių žodynas www.akl.lt – atviro kodo žodynų programa www.omni.lt /žodynai - anglų, vokiečių, lietuvių žodynas www.astro.lt – astronomijos žodynas www.mokslas.liux.lt – žodynai enciklopedijos www.autoinfa.lt/webdic - dabartinės liet. k. Žodynas www.translate.ru – žodynai ŽAIDIMAI INTERNETE: www.jega.lt – įv.žaidimai Internete www.jippi.lt www.zaidimai.com www.zaidimai.takas.lt www.centras.lt www.delfi.lt/games www.chess.lt www.games.lt www.pcgames.lt www.gameland.lt – Lietuvos žaidimų svetainė www.gamezona.lt – pramogos ir žaidimai PRAMOGOS IR LAISVALAIKIS www.anonsas.lt - apie laisvalaikį www.fantastika.lt – fantastikos pasaulis www.zvejams.lt www.animal.lt www.ore.lt – jaunimo puslapis www.day.lt – horoskopai, kasdieninis kalendorius ir kt. www.entertaiment.lt – pramogų indo bankas www.5ci.lt – viskas apie šunis www.jokes.visiems.lt - anekdotai www.cinema.lt – Lietuvos kino teatruose www.lizdas.lt keistenybės ir juokai www.pramoga.com www.inpoc.lt mobiliųjų pramogų svetainė www.pravalas.com – kritika ir apžvalgos www.paintball.com – dažasvydžio pramogos www.tv.lt www.aitvarai.vpu.lt – projektas aitvarams www.fotos.lt – fotostudija www.vestuves.lt – viskas apie vestuves SVEIKINIMAI INTERNETU www.atvirukas.lt – apie laisvalaikį www.sveikinu.com www.sveikinu.lt www.sveikinimai.lt www.cards.lt KOMPIUTERIAI IR INTERNETAS: www.ebiz.lt informacija apie elektroninę ekonomiką www.nktv.lt – nktv žurnalo svetainė www.dizaineriams.ltkompiuterinėgrafika www.domreg.lt adresų sričių įkūrimo paslauga www.domain.serch.lt – adresų, sričių paieška www.vardas.lt Interneto vardų registravimas www.ifreal.com – apie svetainių kūrimą www.t-ranga.com – viskas apie kompiuterinę techniką www.thehomeoser.com – kompiuterių naujienos www.erdves.lt – bevielis Internetas www.serveriai.lt – virtualus serverio įrengimas www.puslapiai.lt – www serveris už 1lt KULTŪRA, ŽINIASKLAIDA IR KNYGOS: www.muzieiai.lt - muziejų svetainė www.blues.lt - bliuzo gerbėjams www.jazz.scene.lt - skirta džiazui www.gitara.lt - klasikinės ir šiuolaikinės gitaros raida www.music.lt - informacija skirta pasaulio muzikai www.alternative.lt - alternatyviosios muzikos svetainė www.opera.lt - Lietuvos operos ir baleto teatras www.dj.scene.lt - klubinės muzikos mėgėjams www.books.lt - virtualusis knygų pasaulis www.dangus.net – underground muzikos leidėjai www.patogupirkti.lt – elektroninis knigynas www.knygininkas.lt - prekyba knygomis www.skaitiniai.lt - viešoji Internetu skaitykla www.visosknygos.lt - prekyba knygomis www.literatura.lt - literatūra Internete www.rasyk.lt - literatūrinė svetainė www.knygininkas.lt - prekyba knygomis www.culture.il/7mtj - "Septynios meno dienos" www.tekstai.lt - naujausia poezija ir proza www.filatelija.lt - Lietuvos filatelija www.create.lt - www kūryba www.arch.lt - Lietuvos architektai www.tradicija.lt - senoji lietuvių skulptūra www.lrytas.lt - Lietuvos dienraščio puslapis www.prenumerata.lt - elektroninė prenumerata www.photographv.lt - Lietuvos fotomenininku, sąjunga SKELBIMAI: www.skelbiu.lt - nemokami skelbimai www.skelbimai.info - skelbimų lenta www.uola.lt - skelbimai, akcijos www.omritel.net/skelbimai - įvairūs skelbimai www.skelbimas.lt - visos Lietuvos skelbimai www.reklama.lt – skelbimai visuomenei www.alioreklama.lt BILIETAI, STOTYS, MARŠRUTAI: www.toks.lt - Vilniaus autobusų stotis www.kautra.lt - Kauno autobusų stotis www.klap.lt - Klaipėdos autobusų parkas www.baltic-line.com - tarptautinius maršrutai www.vilniustransport.lt - maršrutinis transportas www.eurolines.lt - paslaugų tinklas www.ecolines.lt - tarptautiniai keleiviu pervežimai www.litrail.lt - Lietuvos geležinkeliai www.greitai.lt - aviabilietų rezervavimas www.lal.lt - Lietuvos avialinijos www.al.lt - reguliarūs skrydžiai FOTOGRAFIJA, ALBUMAI: www.photograpliy.lt - Lietuvos fotomenininkų sąjunga www.foto.lt - foto paslaugos, albumai www.images.lt - lietuviška fotografija www.albumas.lt - virtualūs albumai www.vaizdas.lt vaizdų kolekcija www.vanile.lt erotiškos nuotraukos www.modeliai.com modeliams ir agentūroms POKALBIAI INTERNETE: www.point.lt - pažintys ir pokalbiai www.jippii.il/jsp/cha pokalbių kambariai Internete. www.m-l.il/chat pokalbiai Internete www.draugas.lt pažinciy ir pokalbių klubas' www.chat.delfi.lt pokalbiai Internete www.irc.lt IRC (Tarptautinis pažinčių centras) www.pazinlys.com/chat pažintys ir pokalbiai www.laikas.lt pokalbiai www.pazintys.lt www.ieskok.ltc pažintys ir pokalbiai PROGRAMOS: www.freewarefiles.com įvairių versijų programos www.adobe.com "Adobe" programos www..fhefreesite.com nemokama resursų svetainė www.kada.lt/litwin Microsoft windows priedai www.downlowd.com nemokamos versijos www.soft.lt geriausios programos TELEVIZIJA IR RADIJAS: www.lnk.lt LNK www.tv3.lt TV3 www.lrt.lt Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija www.btv.lt Baltijos televizija www.lkta.lt Lietuvos kabelinės televizijos asociacija www.superfnn.lt pramoginė radijo stotis www.tau.lt Kauno regiono radijo stotis www.znadwilii.lt radijo stotis lenku kalba www.ziniur.lt Žinių radijas www.pukas.lt lietuviška muzika www.rc.lt radiocentras ŽEMĖLAPIAI: www.maps.lt skaitmeniniai žemėlapiai www.zemelapis.lt • Lietuvos miestu žemėlapiai www.seniunai.lt/gisltmap/ Lietuvos žemėlapis www.elona.nl Lietuvos žemėlapis www.forestgen.mi.lt Lietuvos miškų žemėlapiai www.nerija.lt/lt/map/ Kuršių nerijos žemėlapis www.maps.com Pasaulio žemėlapiai PAIEŠKOS SISTEMOS: www.google.lt populiariausia paieškos sistema www.surask.lt svetainių paieška www.seklys.lt paieškos serveris www.seatch.lt teminis katalogas www.info.lt specializuotos įmonių paieškos sistemos www.netsprint.lt paieškos serveris www.altavista.com paieškos sistema www.yahoo.com paieška ir tematinis katalogas www.soft.lt. geriausios pramogos ŽURNALAI INTERNETE: www.kelionesirpramogos.lt kelionės ir pramogos www.computerbild.lt apie kompiuterius www.4ratai.lt apie kelius, mašinas www.veidas.lt savaitraštis www.namasiras.lt apie būstą www.moteris.lt netik moterims www.burda.lt apie madą www.flintas.lt vaikams www.panele.lt panelėms www.tavovaikas.lt šeima ir vaikai www.vyzdys.com apie foto ir video Lietuvos aukštųjų mokyklų adresai Pavadinimas Adresas VALSTYBINIAI UNIVERSITETAI LKA Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija www.lka.lt KMU Kauno medicinos universitetas info.kma.lt KTU Kauno technologijos universitetas www.ktu.lt KU Klaipėdos universitetas www.ku.lt LKKA Lietuvos kūno kultūros akademija www.lkka.lt LMA Lietuvos muzikos akademija www.lma.lt LTU Mykolo Romerio universitetas www.ltu.lt LVA Lietuvos veterinarijos akademija www.lva.lt LŽŪU Lietuvos žemės ūkio universitetas www.lzua.lt ŠU Šiaulių universitetas www.su.lt VDA Vilniaus dailės akademija www.vda.lt VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas www.vtu.lt VPU Vilniaus pedagoginis universitetas www.vpu.lt VU Vilniaus universitetas www.vu.lt VDU Vytauto Didžiojo universitetas www.vdu.lt NEVALSTYBINIAI UNIVERSITETAI   Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla www.lcc.lt ISM Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla www.ism.lt TKS Telšių kunigų seminarija www.tks.lt   Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija vilnius.lcn.lt/seminarija.html   Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla www.tvm.vu.lt   Vilniaus verslo teisės akademija www.vvtakademija.lt VALSTYBINĖS KOLEGIJOS   Alytaus kolegija www.akolegija.lt   Kauno kolegija www.kauko.lt   Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija www.kmaik.lm.lt   Kauno technikos kolegija www.ktk.lt   Klaipėdos kolegija www.klk.lt   Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija www.klvtk.lt   Lietuvos jūreivystės kolegija www.lmc.lt   Marijampolės kolegija www.marko.lt   Panevėžio kolegija www.panko.lt   Religijos studijų kolegija www.lkc.lcn.lt   Šiaulių kolegija www.siauliukolegija.lt   Utenos kolegija www.utenos-kolegija.lt   Vilniaus kolegija www.viko.lt   Vilniaus statybos ir dizaino kolegija www.vsdk.lt   Vilniaus technikos kolegija www.vtk.lt   Žemaitijos kolegija zemko.lt NEVALSTYBINĖS KOLEGIJOS   Kauno verslo kolegija www.kvk.lt   Klaipėdos socialinių mokslų kolegija www.klsmk.lt   Klaipėdos verslo kolegija www.klvk.lt   Kolpingo kolegija www.kolping.lt   Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija www.verslomokykla.lt   Šiaurės Lietuvos kolegija www.slk.lt   Vakarų Lietuvos verslo kolegija www.vlvk.lt   Vilniaus kooperacijos kolegija www.vkk.lt   Vilniaus teisės ir verslo kolegija www.vtvk.lt   Vilniaus vadybos kolegija www.vvk.lt   Vilniaus verslo kolegija www.kolegija.lt Švietimo įstaigų plėtra LITNET tinkle Pirmosios bendrojo lavinimo mokyklos LITNET tinklo paslaugomis pradėjo naudotis 1997-1998 metais. Tuo metu mokyklos turėjo galimybę naudotis LITNET įrengtomis skambinamosiomis linijomis (dial-up) arba savo lėšomis įsirengti skirtąsias linijas (kelios mokyklos Kauno mieste, Kėdainiuose, Vilniuje). Tuo metu mokyklos internetą naudojo daugiausia elektroniniam paštui, nes mokykloms skirto lietuviško interneto turinio beveik nebuvo. Tais metais Kauno mokyklų poreikiams buvo įkurtas adresų srities simbolinis pavadinimas kvm.lt. Mokyklos galėjo LITNET serveryje turėti savo tarnybines elektroninio pašto dėžutes. Galimybė Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms masiškiau jungtis prie LITNET tinklo atsirado 1999 metais, kai Šiaurės šalių remiamo projekto lėšomis buvo įrengtos radijo ryšio magistralės, apimančios Elektrėnų, Žiežmarių, Šakių, Prienų, Molėtų, Ukmergės, Kretingos, Palangos, Nidos, Tauragės, Šilutės, Plungės, Skuodo, Kelmės ir Radviliškio mokyklas ir prijungtos 27 bendrojo lavinimo mokyklos. 2000 metais prie šio projekto vykdymo metu sukurto stuburo savo lėšomis prisijungė dar beveik tiek pat projekte nedalyvavusių mokyklų. Mokyklų jungimas prie LITNET vyko pačių mokyklų iniciatyva, rajonų savivaldybės šiam procesui neskyrė lėšų ir jo nekoordinavo bei neskatino. LITNET buvo parengęs bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterių tinklo kūrimo LITNET pagrindu principus, tačiau bendro darbų organizavimo bei finansavimo nebuvo. Tokia padėtis buvo iki 2001 metų. 2001 metai. 2001 metais LITNET biudžete jau buvo numatytos konkrečios lėšos prisijungusių prie LITNET mokyklų priežiūrai bei aptarnavimui. Be to, Lietuvos respublikos Vyriausybė patvirtino „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą“, kurio tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje. Tais metais mokyklų jungimosi prie LITNET tinklo darbus pradėjo organizuoti bei finansuoti ir kelios rajonų savivaldybės. Alytaus miesto švietimo skyriaus lėšomis buvo prijungta 12 Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. LITNET serveryje prijungtoms mokykloms buvo suteikti tarnybiniai elektroninio pašto adresai bei įkurtos virtualios interneto svetainės. Utenos rajono švietimo skyrius prie LITNET tinklo prijungė 12 rajono švietimo įstaigų. LITNET švietimo įstaigoms nemokamai teikė (ir teikia iki šiol) šias interneto paslaugas: • adresų sričių simbolinių pavadinimų registracija lm.lt zonoje pagal struktūrą ; • tarnybinių pašto dėžučių registracija, naudojant švietimo įstaigos adresų srities simbolinį pavadinimą; • švietimo įstaigų virtualių interneto svetainių registracija ir palaikymas; • konsultacijos pašto programų konfigūravimo ir puslapių kūrimo klausimais. 2001 metų sausio mėnesį Kauno miesto švietimo skyriaus ir LITNET KTU mazgo iniciatyva buvo pradėtas žvalgomasis projektas, kurio pagrindinis uždavinys – visą švietimo įstaigoms skirtą informaciją miesto švietimo valdymo įstaigos perduoda tik elektroniniu paštu. 78 Kauno miesto švietimo įstaigoms buvo įkurtos adresų sritys pagal Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtintą švietimo įstaigų adresų sričių simbolinių pavadinimų sukūrimo sistemą - švietimo_įstaiga.Kaunas.lm.lt. Naudojant šią adresų sritį, 78 švietimo įstaigoms LITNET serveryje sukurtos tarnybinės elektroninio pašto dėžutės, 69 Kauno mokykloms įkurtos virtualios WWW svetainės. Patogiam informacijos persiuntimui iš karto visoms Kauno miesto švietimo įstaigoms sukurtas bendras adresas mokyklos@kaunas.lm.lt Sekančiais metais prie šios pašto sistemos prisijungė ikimokyklinės bei papildomo ugdymo įstaigos. 2001 metais be LITNET KTU ir MII mazgų mokykloms elektroninio pašto bei svetainių publikavimo paslaugas teikti pradėjo ir Šiaulių bei Klaipėdos universitetai. 2001 metais LITNET paruošė ir patvirtino 2 kursų programas: • Interneto galimybės ir panaudojimas, 28 a.val. • Hipertekstinės sistemos kūrimas, 32 a.val. Šių kursų tikslas – paruošti švietimo įstaigose bent po vieną specialistą, kuris sugebėtų naudotis LITNET teikiamomis paslaugomis – konfitūruoti ir tvarkyti tarnybinį elektroninį paštą bei paruošti švietimo įstaigos oficialią Interneto svetainę bei ją publikuoti/atnaujinti LITNET serveryje. Kauno mieste tokius kursus išklausė 55 švietimo įstaigų darbuotojai, Panevėžio mieste – 30 darbuotojų. 2001 metų gruodžio mėnesio pabaigoje Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET teikiamu Interneto ryšiu jau naudojasi 149 Lietuvos profesinės, bendrojo lavinimo mokyklos ir kitos švietimo įstaigos. Grafike pateiktas švietimo įstaigų prijungimo skaičius prie Litnet atskiruose Lietuvos miestuose ir rajonuose 2001 metais.   2001 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo pradėta kurti Lietuvos švietimo institucijų kompiuterių tinklo projekto specifikacija. LITNET kartu su kitais pagrindiniais Interneto paslaugų tiekėjais dalyvavo šios specifikacijos rengime. 2002 metai. 2002 metais mokyklų jungimas prie LITNET tinklo ypač suaktyvėjo. Be pačių mokyklų iniciatyvos, informacinių technologijų diegimu mokyklose susirūpino ir savivaldybės. Toliau vyko mokyklų tinklo plėtra Alytaus (prijungta dar 12 švietimo įstaigų), Utenos (prijungta 15 švietimo įstaigų) rajonuose. Kretingos rajono švietimo skyrius parengė projektą, kurio vertė yra 70 tūkst. litų. Lėšas skyrė rajono savivaldybė, Kretingos Pranciškonų vienuolynas. Prijungta 18 švietimo įstaigų, biblioteka, seniūnija. Šilutės rajono savivaldybė parengė projektą, kurio vertė yra 55 tūkst. litų. Prijungta 21 Šilutės rajono švietimo įstaiga. Švietimo skyriai organizuoja bei koordinuoja ir tarnybinių elektroninio pašto dėžučių LITNET serveriuose kūrimą bei naudojimą, visą mokykloms reikalingą informaciją siunčiama tik elektroniniu paštu. 2002 metais švietimo įstaigų tinklo kūrimo darbai prasidėjo ir Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio savivaldybėse. Pagal savivaldybių pateiktus planus, 2003 metais turėtų ir toliau vykti šių savivaldybių švietimo įstaigų tinklo plėtra. 2002 metų pabaigoje LITNET tinklo paslaugomis naudojosi 266 bendrojo lavinimo mokyklos, aukštesniosios, profesinio mokymo ir  papildomo ugdymo įstaigos: • 210 bendrojo lavinimo mokyklų; • 27 aukštesniosios mokyklos; • 29 papildomo ugdymo įstaigos. Grafike pateiktas daugiausia prijungtų prie Litnet švietimo įstaigų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose 2002 metais:   2002 metais ir toliau buvo vedami kursai švietimo įstaigų, kurios naudojasi LITNET paslaugomis, darbuotojams. Šiaulių mieste kursus išklausė 30, Kretingos rajone – 30, Kauno mieste – 31 švietimo darbuotojas. LITNET teikia tarnybinių pašto dėžučių bei virtualių Interneto svetainių registracijos ir palaikymo paslaugas ne tik prie LITNET tinklo prijungtoms, bet ir visoms pageidavusioms šių paslaugų švietimo įstaigoms. 2002 metais pagal trišalę sutartį tarp LITNET, UAB „Omnitel“ ir Dr.J.Kazicko šeimos fondo LITNET suteikia OMNITEL mokyklų tinklui (186 mokyklos) priėjimą prie Interneto resursų, naudojant tarpmiestinius ir tarptautinius LITNET kanalus. Tai leido sumažinti OMNITEL prijungtų mokyklų išlaidas Internetui (nuo 400 iki 170 Lt per mėnesį) Situacija 2003 metais  2003 metų pabaigoje LITNET tinklo paslaugomis naudojosi: • 322 bendrojo lavinimo mokyklos; • 83 kolegijos, aukštesniosios ir profesinės mokyklos; • 33 papildomo ugdymo įstaigos.  Nuo 2001 metų, kai švietimo įstaigos pradėjo aktyviai jungtis prie LITNET tinklo,   prijungtų švietimo įstaigų skaičius išaugo tris kartus. Šiuo metu yra prijungtos 438 švietimo įstaigos. Švietimo įstaigų skaičiaus augimas nuo 2001 metų parodytas grafike.   2003 metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė lėšų aukštesniųjų ir profesinių mokyklų jungimui prie LITNET tinklo radijo ryšiais. Tokių švietimo įstaigų skaičius LITNET tinkle per metus išaugo nuo 27 iki 83. Tai sudaro 60% bendro kolegijų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų skaičiaus.   LITNET tinklo paslaugomis besinaudojančių mokyklų skaičius atskirose savivaldybėse yra labai skirtingas. Daugiausia prijungta šiose savivaldybėse: • Vilnius – 89 švietimo įstaigos • Kaunas – 78 švietimo įstaigos • Klaipėda – 33 švietimo įstaigų • Alytus – 25 švietimo įstaigos. • Utenos r. – 28 švietimo įstaigų. • Šilutės r.  - 23 švietimo įstaigos. • Kretingos r. – 19 švietimo įstaigų Diagramoje parodyta šiose savivaldybėse prijungtų prie LITNET bendrojo lavinimo mokyklų procentinis pasiskirstymas pagal mokyklų kategorijas.   Alytaus mieste ir Utenos rajone švietimo įstaigų tinklas jau beveik baigtas kurti.  Alytuje tik 1 vidurinė mokykla neprijungta LITNET, Utenos r. liko neprijungtos 4 pagrindinės mokyklos. 2004 metais bus pilnai baigtas kurti ir Kretingos rajono švietimo įstaigų tinklas. Savivaldybių administracijų Švietimo skyrių parengtų projektų dėka 2003 metais prie LITNET tinklo radijo ryšiais buvo prijungta didžioji dalis Vilniaus miesto, Tauragės rajono švietimo įstaigų. Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius parengė Klaipėdos švietimo įstaigų kompiuterių tinklo kūrimo projektą. Išanalizavus galimus tinklo kūrimo būdus, buvo nutarta sujungti Klaipėdos švietimo įstaigas į tinklą optiniu kabeliu. Savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skyrė 150 tūkst. Lt. LITNET lėšomis įrengė 100 Mbps spartos jungimams reikalingą komunikacinę įrangą ir kabelių įvadus Klaipėdos universiteto mazge. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė lėšų aktyvinei įrangai pirkti. 2003 metais pirmajame tinklo kūrimo etape prijungta 18 švietimo įstaigų. 2004 metais tolesnei tinklo plėtrai savivaldybė numačiusi skirti 300 tūkst. Lt. 2003 metai buvo įrengti nauji LITNET ryšio mazgai Telšių kunigų seminarijoje ir Ukmergės aukštesniojoje verslo mokykloje. Tai sudarė galimybę žymiai pagerinti šių regionų LITNET vartotojų ryšio kanalų parametrus ir kokybę. 2003 metais LITNET lėšomis buvo atliekama anksčiau įrengtų radijo ryšio tinklų modernizacija. Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Alytaus miesto, Utenos, Kretingos, Šilutės rajonų  visoms švietimo įstaigoms LITNET serveriuose sukurta ir palaikoma vieninga interneto vardų sistema,  tarnybinis elektroninis paštas, teikiama Interneto svetainių talpinimo paslauga.  2003 metais LITNET Valdymo centro (KTU) serveriuose veikė 179 virtualūs mokyklų serveriai, aptarnaujama apie 580 elektroninio pašto dėžučių. Kiekvienai e-pašto dėžutei bei internetinei svetainei LITNET serveryje buvo suteikiama 10MB disko vietos. Peržiūrėjus disko vietos išnaudojimo statistiką, buvo pastebėta, kad daugeliui švietimo įstaigų skirtos vietos jau nebepakanka. Nuo 2003 metų rudens, kai švietimo įstaigoms buvo suteikta galimybė svetainių kūrimui naudoti php ir MySQL priemones, problema tapo ypač aktuali. Todėl metų gale kiekvienai švietimo įstaigai disko vieta buvo padidinta iki 20MB.  LITNET specialistai dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tobulinimo programoje. 2003 metais buvo parengti ir patvirtinti dokumentai: „Rekomendacijos mokyklų Interneto svetainėms“, „Mokyklos kompiuterių tinklas. Techninės rekomendacijos“, mokyklos intraneto specifikacija. Pradėta rengti virtualios mokymosi aplinkos specifikacija. 2003 m. Kaune, Šilutėje ir Vilniaus rajone buvo organizuoti kursai pagal dvi Pedagogų kvalifikacijos centre patvirtintas programas: „Įvadas į Internetą“ ir „Hipertekstinės sistemos kūrimas“. Kursų metu švietimo įstaigų darbuotojai buvo mokomi naudotis LITNET teikiamomis paslaugomis – žinybiniu elektroniniu paštu bei kurti mokyklų Interneto svetaines ir talpinti jas LITNET serveriuose. Kursus išklausė apie 60 klausytojų. Apie projektą 2004-05-19       Šiandien informacinės technologijos leidžia palengvinti daugelį kasdieninio gyvenimo sričių. Technologijos šiandien pasitarnauja kuriant el. medicinos, el. teisėtvarkos, el. ugdymo įstaigos projektus, kurie, jungdami įvairias visuomeninio gyvenimo sritis, lengvina žmonių buitį, padeda informatyviai bei efektyviai bendrauti, kurti brandžią informacinę visuomenę. „Penkių kontinentų“ įmonių grupės viena prioritetinių sričių – humanitarinių visuomeninių projektų kūrimas bei plėtra. Suprasdama šiuolaikinių technologijų svarbą ir būtinybę jas tinkamai išnaudoti, įmonių grupė 2003 metais ėmė vykdyti pirmą Lietuvoje unikalų elektroninės mokyklos projektą, kuris iš esmės pakeis mokyklos bendruomenės – pedagogų, moksleivių bei jų tėvų – informavimą, bendravimą. „Penki kontinentai “ siekia, kad el. mokyklos modelis sujungtų visas mokyklas ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Projektas paremtas interneto puslapių technologija, t. y., norint naudotis sistema, nereikės jokios specialios programinės įrangos ir priedų. Tam užtenka paprasčiausio kompiuterio su prieiga prie interneto. Mokytojai keleto mygtukų paspaudimu gali peržiūrėti visą savaitės pamokų tvarkaraštį, pagal kurį planuoja savo laiką, visas iki tol jau įvykusias jų vestas pamokas, pažymėti svarbiausius pamokų dalykus, peržiūrėti visas klases su mokinių nuotraukomis bei pačia svarbiausia informacija, taip pat visus savo kolegas, t. y. kitus mokytojus. Moksleiviai taip pat gali peržiūrėti visos savaitės pamokų tvarkaraštį, pamokų suvestinę, savo pažymių knygelę, bendraklasius bei mokytojus, nusiųsti jiems el. žinutę, vaizdo pranešimą. Interaktyvus bendravimas ir konkrečios mokyklos perkėlimas į virtualią erdvę ženkliai paspartina akademinės bendruomenės komunikaciją ir atveria naujų, neišnaudotų galimybių spektrą. Norėdami realiai susipažinti su el. ugdymo įstaigos užuomazgomis, apsilankykite Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono lopšelio darželio „Gandriukas“ interneto svetaine www.gandriukas.lt , kurioje susipažinsite su jos galimybėmis – darželinukų minitinklalapių kūrimu, bendravimu forume, tiesiogine vaizdo transliacija. Paieškų svetainės Geroje paieškos svetainėje turi būti lengvai ir greitai kuriamos užklausos bei gaunami tokie rezultatai, kuriuose nuoroda į reikiamą puslapį būna tarp pirmųjų paieškos rezultatų. Visos paieškos svetainės svarbą nustato skirtingai. Daugelis pagal tai, kokioje aptikto dokumento vietoje yra užklausoje minimi žodžiai – jei jie yra dokumento pradžioje, puslapis įvertinamas aukštesniu balu. Paieškos svetaines galim vertinti remiantis penkiais pagrindiniais kriterijais: rezultatų tinkamumu, paieškos tikslinimo savybėmis, naudojimo paprastumu, neveikiančių nuorodų procentu, rezultatų operatyvumu. Tačiau rezultatai labai priklauso ir nuo to, kokios informacijos ieškome. Tiksliai įvesta užklausa taip pat dar nereiškia, kad rasime reikiamą informaciją Tarptautinių paieškų sistemų apžvalga Paieškos sistema Galimybės, privalumai, trūkumai Google • paieška pagal įvestą žodį, išplėstinė paieška • nesupranta loginio operatoriaus NOT • informacija randama greitai, gana tiksli, dokumentai pateikiami su paryškintais paieškos žodžiais • praneša apie gramatiškai blogai suformuotą raktą Yahoo • paieška pagal įvestą žodį, išplėstinė paieška • darbo paieška • e-paštas • tiksli informacija, tačiau randama mažai šaltinių • nesupranta loginio operatoriaus NOT Infoseek • Įtraukia į paiešką mažyčius žodelius (pvz.: į, nes, ne) • ieško su didžiosiomis raidėmis, kad būtų sukurta tiksli žodžio reikšmė • nesupranta loginio operatoriaus NOT Go • Ypač gerai atlieka mišrią paiešką. • Operatorių AND ir NOT kartais supranta kaip ieškomą žodį. • Kartais ignoruoja paiešką ir dauguma raidžių paverčiamos į hieroglifus. Lietuviškų paieškos sistemų apžvalga: Paieškos sistema Galimybės, privalumai, trūkumai Seklys • paieška galima pagal reikšminį žodį arba pagal temas • randama daug ir tikslios informacijos ir šiukšlių • nesupranta loginių operatorių AND, OR ir NOT Centras • e-paštas • valiutų kursai, žaidimai • paieška pagal reikšminį žodį • nuorodos daugiausia apie politiką Delfi • paieška pagal reikšminį žodį galima sakyti neveikia, rezultatų nerandama Omnitel • Iš lietuviškų paieškos sistemų geriausiai veikia. Tiesa, gan daug šiukšlių. Tačiau pirmieji 5 rasti puslapiai tikrai pateisina lūkesčius. • Omnitel paieškos paslauga dažnai užlūžta ir laikinai neveikia. • Paieškai naudojant lietuviškas sistemas, patartina naudoti Omnitel. Žodynėlis KOMPIUTERIŲ TINKLAS- bent du (paprastai būna daugiau) tarpusavyje sujungti kompiuteriai, kurie gali keistis duomenimis,failais. Jie gali būti sujungti kelių rūšių kabeliais ar bevieliu ryšiu. Prie tinklo prijungtas kompiuteris gali naudotis kituose kompiuteriuose esančia informacija, jei tai jam leidžia. www serveris – specialus nuolat prie tinklo prijungtas kompiuteris, kuriame saugomi internetiniai puslapiai. Jų turinį galime pamatyti naudojant Interneto naršykles. Prie www serverio prijungiame į naršyklę įvedę Interneto adresą. Modemas – įrenginys, kuriuo prie Interneto galima prisijungti per fiksuoto (telekomo) telefoninio ryšio linijas. ASCII (American Standard Code for Information Exchange) - standartas informacijos apsikeitimui Access - priėjimas (turėti priėjimą prie duomenų - to have access) Attachment - failas, prijungiamas prie elektroninio pašto laiško Archie - Failų paieškos sistema anoniminėse FTP tarnybinėse stotyse AOL (America Online) - komercinis kompiuterinis tinklą; turintis išėjimą į Internet (JAV) ARPAnet - JAV gynybos ministerijos sukurtas kompiuterinis tinklas (šiuo metu nebeegzistuoja) BBS (Bulletin Board System) - elektroninės skelbimų lentos bps (bits per second)- - duomenų perdavimo greičio matavimo vienetas Dial-up - jungimasis prie kito kompiuterio telefonine linija naudojant modemą DHCP(Dynamic Configuration Protocol) - TCP/1P parametrų dinaminio nustatymo protokolas DNS (Domain Name System) - domeninė vardų sistema Dovvnload - atsisiųsti ... E-MAIL - elektroninis paštas FAQ (Frequent!y Asked Questions) - dažniausiai užduodami klausimai FTP (FileTransfer Protocol) - failų perdavimo protokolas gatevvay - šliuzas - įrenginys, užtikrinantis ryšį tarp skirtingų tinklų Gopher - informacijos paieškos Internete sistema html (Hypertext Markup Language) - hipertekstinė puslapių aprašymo kalba host - - taip dažnai vadinamas kompiuteris, prijungtas prie Interneto IRC (Internet Relay Chat) - pašnekesių retransliavimo sistema Internete PPP (Point-to-Point Protocol) - jungimosi prie Interneto protokolas server - programinė įranga arba kompiuteris, teikiantis paslaugas kitam kompiuteriui ISP (Internet service provider) - interneto paslaugų teikėjas REMOTE ACCESS - galimybė telefono linija susisiekti su nutolusiu kompiuteriu ir gauti ar teikti jam informaciją. Router - maršrutizatorius, aparatinė arba programinė - aparatinė įranga, skirta valdyti duomenų srautus TCP/IP naudojančiuose tinkluose Server - tarnybinė stotis Sharaware - kompiuterinė programa, kurią galima gauti ir vartoti tam tikrą bandomąjį laikotarpį nemokamai SLiP (Šeriai Line Internet Protocol} - jungimosi prie Interneto protokolas TCP/IP (Transmission Control Protocol/lnternet Protocol) - duomenų perdavimo ir kontrolės protokolas Internete Telnet - siaurąja prasme programa, leidžianti vartotojui jungtis prie nutolusio kompiuterio Upload - išsiųsti... URL(Uniform Resource Locator) - universalus resursų vietos aprašymas Internete USENET - telekonferencijos (naujienų grupių sąjunga) World Wide Web (WWW) - hipertekstinė informacijos paieškos Internete sistema LAN (Local Area Netvvork) - lokalus kompiuterių tinklas (dažniausiai esantis viename . pastate, tinklo viduje, nenaudojamos tolimojo ryšio priemonės) WAN (Wide Area Network) - regioninis tinklas, apjungiantis toli vienas nuo kito esančius lokalius tinklus arba atskirus kompiuterius. Ryšiui naudojamos tolimojo ryšio priemonės. (dažniausiai esantis viename . pastate, tinklo viduje, nenaudojamos tolimojo ryšio priemonės) WAN (Wide Area Network) - regioninis tinklas, apjungiantis toli vienas nuo kito esančius lokalius tinklus arba atskirus kompiuterius. Ryšiui naudojamos tolimojo ryšio priemonės.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 20531 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
61 psl., (20531 ž.)
Darbo duomenys
  • Interneto kursinis darbas
  • 61 psl., (20531 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt