Elastingumo skaičiavimo būdai

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Ekonomikos katedra Laura SIRUTYTĖ Žemės ūkio ekonomikos programos dieninių studijų 1 kurso 5 grupės studentė Studijų knygelės Nr. 0733313 ELASTINGUMO SKAIČIAVIMO BŪDAI Mikroekonomikos referatas Tikrino: Bernardas Vaznonis Akademija, 2008 Turinys Įvadas........................................................................................................3 1. Elastingumo skaičiavimo būdai............................................................4 1.1 Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu..................................................4 1.2 Kryžminis paklausos elastingumas kainų atžvilgiu...................................8 1.3 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu........................................................8 1.4 Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu................................................10 Išvados....................................................................................................13 Literatūros sąrašas……………………………………………………...14 Įvadas Ekonomikos pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos žodžių: „oikos“ – namas ir „nomos“ – dėsnis, įstatymas, taisyklė, tvarkymo (valdymo) menas. Šią sąvoka graikai naudojo dar 355 m. prieš mūsų erą, kaip namų ūkio tvarkymo meną (racionaliai su minimaliom sąnaudom). Ekonomika atsiranda ten, kur yra produktų gamyba, mainai ir vartojimas. Jos atsiradimą lemia riboti ištekliai ir beribiai žmonių poreikiai. Šiuo požiūriu ekonomika yra ūkininkavimo būdas, kaip reikia tvarkyti ūkinę veiklą, kad mažiausiomis sąnaudomis geriausiai būtų patenkinti žmonių poreikiai. Elastingumo sąvoka tai pat atkeliavo su ekonomikos terminu. Jis naudojamas nustatyti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis pasikeitus kainai. (Paklausa – tai ekonomikoje santykis tarp prekių bei paslaugų kainų, jų kiekio, kurį vartotojas nori ir gali įsigyti per laikotarpį, su sąlyga, kad nesikeičia kiti rinkos elementai. Pasiūla - rinkai pateiktas produktų kiekis esant nurodytai kainai.). Elastingumo koeficiento skaičiavimas reikalingas nustatyti ar paklausa (pasiūla) elastinga, ar ne. Pagal jį gali būti prognozuojama ir nustatoma galima vartotojų bei gamintojų elgsena, mokesčių paskirstymas ir panašiai. Todėl šiame referate toliau bus nagrinėjami elastingumo skaičiavimo budai ir išsamiau paaiškinami su elastingumu susiję veiksniai. Pradedant plėtoti šią temą, visų pirma, svarbu suprasti ekonomikos terminą – elastingumas. Taigi elastingumas – tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Tam tikros prekės kainos pasikeitimus sukelia šios prekės paklausos ir pasiūlos apimties pasikeitimą, esant visiems kitiems veiksniams nekintantiems. Tačiau kainos kitimas nevienodai veikia įvairių prekių paklausos ir pasiūlos apimtį. Žmonės skirtingai reaguoja į tam tikrų prekių pokyčius. Ši sąvoka dažniausiai naudojama nustatyti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis pasikeitus kainai. Ekonomistai skiria dvi elastingumo rūšis: paklausos ir pasiūlos. Paklausos elastingumas apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pasikeitimus, o pasiūlos elastingumas rodo pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu. Ekonomikos teorijoje paklausos kiekio pokyčiams įvertinti, keičiantis kainoms, vartojama elastingumo kategorija. Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga. Kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu – tai norimo pirkti prekės kiekio ir kainos procentinio kitimo santykis, kuris išreiškiamas formule: - taip skaičiuojamas paklausos (bei pasiūlos) elastingumas kainų atžvilgiu tam tikrame intervale (paklausos elastingumas kainai yra apibrėžiamas kaip procentinis kiekio pokytis, padalintas iš procentinio kainos pokyčio). Tačiau elastingumą skaičiuojant tokiu būdu, kai kaina kinta „nuo... iki“, iškyla atskaitos taško problema. Tai yra, kuri kaina ir kuris kiekis yra ataskaitos taškai. Tuomet elastingumo koeficiento reikšmė priklauso nuo kainos kitimo krypties (didėjimo, mažėjimo). Ši (ataskaitos taško problema) gali būti išspręsta, jei skaičiuojant elastingumą bus naudojami kainos ir kiekio vidutiniai dydžiai. Vidutinis paklausos (taip pat ir pasiūlos) elastingumas kainų atžvilgiu skaičiuojamas pagal šią formulę: . Tokiu būdu elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale, elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške. Tai pat paklausos elastingumą kainų atžvilgiu bet kuriame paklausos tiesės taške galima apskaičiuoti geometriškai. Bet kuriame paklausos tiesės taške elastingumo koeficientas yra lygus paklausos tiesės atkarpos, nuo pasirinkto taško iki kiekio (Q) ašies ilgiui, padalytam iš tiesės atkarpos nuo pasirinkto taško iki kainos (P) ašies ilgio. Taigi elastingumo koeficientas geometriškai galima nustatyti remiantis tokia formule: . Jei paklausa yra kreivės pavidalo, tuomet norint apskaičiuoti elastingumo koeficientą taške reikės brėžti tame taške kreivės liestinę ir tik tuomet skaičiuoti jos koeficientą. Dar galima elastingumą skaičiuoti ir algebriniu būdu. Tuomet paklausos kiekio proklausomybė nuo kainos pokyčių gali būti nusakyta funkcija: , kai b1). 1 pav. Santykinio paklausos elastingumo grafikas Santykinis neelastingumas – tai padėtis, kai kainos procentinis pokytis sukelia mažesnį paklausos ir pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą (0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!