Elastingumas ekonomikoje

 1. ELASTINGUMO SAMPRATA EKONOMIKOJE Elastingumas (elasticity) – tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Yra skiriamas paklausos (demand) ir pasiūlos (supply) elastingumas. Paklausos elastingumas apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pasikeitimus, o pasiūlos elastingumas rodo pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Elastingumas priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai: • kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu; • kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis: Paklausos Pasiūlos Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kitimas yra pateiktas procentais, siekiant elastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistų palyginti skirtingų rūšių prekes. Matome, kad paklausos ir pasiūlos elastingumas kainai apskaičiuojamas vienodai. Procentinius paklausos ir pasiūlos apimties, ir kainos pokyčius apskaičiuosime, padalinę kiekio pokytį iš pradinės paklausos (pasiūlos) apimties ir atitinkamai – kainos pokytį iš pradinės kainos: arba P – pradinė kaina; QD – pradinė paklausos apimtis; ΔQD - paklausos apimties pokytis; ΔP – kainos pokytis. Taip apskaičiuojamas elastingumas tam tikrame paklausos kreivės taške. Toks elastingumas atitinkamai vadinamas taško elastingumu. Taško elastingumą patogu ir verta taikyti, kai kainos pokytis yra labai mažas. Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas. 2. ELASTINGUMO RŪŠYS IR JŲ GRAFINĖ IŠRAIŠKA Elastingumo koeficientai rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Kad tai geriau suprasti, yra skiriamos penkios elastingumo rūšys. 2.1. ABSOLIUTUS ELASTINGUMAS IR NEELASTINGUMAS • Absoliutus elastingumas – padėtis, kai labai mažas kainos procentinis pokytis sukelia labai didelį paklausos apimties ar pasiūlos apimties procentinį pokytį. (E→∞ ). Paklausa arba pasiūla šiuo atveju yra be galo elastinga. Absoliutaus elastingumo paklausos ar pasiūlos kreivė yra horizontali. 1.1 grafikas. Paklausos ir pasiūlos absoliutus elastingumas. • Absoliutus neelastingumas – padėtis, kai kainai sumažėjus arba padidėjus, paklausos ar pasiūlos apimtis nekinta. (E=0). Paklausa ar pasiūla šiuo atveju yra visiškai neelastinga. Absoliutaus neelastingumo paklausos ar pasiūlos kreivė yra vertikali. 1.2 grafikas. Paklausos ir pasiūlos absoliutus neelastingumas. 2.2. VIENETINIS ELASTINGUMAS • Vienetinis elastingumas – padėtis, kai kainos procentinis pokytis, sukelia tokį patį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pokytį. (E=1). 1.3 grafikas. Vienetinis paklausos ir pasiūlos elastingumas. 2.3. SANTYKINIS ELASTINGUMAS IR NEELASTINGUMAS • Santykinis elastingumas – padėtis, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia didesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pokytį. (0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!